Inkstų arterijos stenozė

Ligos aprašymas

Inkstų arterijos stenozė (IAS) yra būklė, kai inkstus aprūpinanti arterija arba arterijos susiaurėja, apribojant kraujo tekėjimą į vieną arba abu inkstus. Dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo inkstai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, kas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą arba inkstų nepakankamumą. Be to, inkstai reaguoja į sumažėjusį kraujo pritekėjimą, išskirdami hormonus, kurie padidina kraujospūdį, todėl inkstų arterijos stenozė dažnai siejama su antrine hipertenzija.

Ligos priežastys

Inkstų arterijos stenozė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai ji yra susijusi su ateroskleroze arba fibromuskuline displazija.

  • Aterosklerozė: Tai yra dažniausia inkstų arterijos stenozės priežastis, dažniausiai pasireiškianti vyresnio amžiaus žmonėms. Aterosklerozė sukelia arterijų sienelių sustorėjimą ir susiaurėjimą dėl cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų kaupimosi. Tai apriboja kraujo tekėjimą į inkstus ir gali sukelti hipertenziją bei inkstų nepakankamumą.
  • Fibromuskulinė displazija (FMD): Tai yra dažna inkstų arterijos stenozės priežastis jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, ypač moterims. FMD sukelia arterijų sienelių sustorėjimą ir randėjimą, kurie gali susiaurinti inkstų arteriją. Ši būklė dažniausiai yra įgimta, bet gali būti ir įgyta per gyvenimą.
  • Kitos priežastys: Retais atvejais inkstų arterijos stenozė gali būti sukelta dėl arterijų uždegimo (vaskulito), kraujo krešulių, arterijų traumos ar radiacinės terapijos poveikio.

Ligos simptomai

Inkstų arterijos stenozės simptomai gali būti įvairūs ir dažnai priklauso nuo stenozės sunkumo bei pažeistų inkstų funkcijos. Ankstyvoje stadijoje inkstų arterijos stenozė gali būti asimptominė, tačiau vėliau gali pasireikšti šie simptomai:

  • Hipertenzija: Dažnai yra pirmasis ir pagrindinis simptomas, ypač kai ji atsiranda staiga arba pablogėja esama hipertenzija. Inkstų arterijos stenozės sukeltą hipertenziją dažnai sunku gydyti įprastais vaistais.
  • Inkstų funkcijos pablogėjimas: Gali pasireikšti kaip padidėjęs kreatinino ir šlapalo kiekis kraujyje, sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas.
  • Širdies nepakankamumo požymiai: Dėl sunkios hipertenzijos gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomai, tokie kaip dusulys, edema ar krūtinės skausmas.
  • Pilvo šnypštimas: Gydytojai gali išgirsti pilvo srityje šnypštimą stetoskopu, kuris rodo sumažėjusį kraujo tekėjimą per susiaurėjusią arteriją.

Ligos klasifikacija

Inkstų arterijos stenozė gali būti klasifikuojama pagal kilmę ir sunkumą:

  • Pagal kilmę:
    • Aterosklerotinė inkstų arterijos stenozė: Dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
    • Fibromuskulinė displazija (FMD): Dažniau pasitaiko jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, ypač moterims, ir sukelia inkstų arterijų susiaurėjimą dėl struktūrinių pokyčių arterijų sienelėse.
  • Pagal sunkumą:
    • Lengva stenozė: Inkstų arterija susiaurėjusi mažiau nei 50%, simptomai dažniausiai nėra ryškūs, ir inkstų funkcija gali būti normali.
    • Vidutinio sunkumo stenozė: Inkstų arterija susiaurėjusi 50-70%, gali atsirasti aukštas kraujospūdis ir pradiniai inkstų funkcijos pablogėjimo požymiai.
    • Sunki stenozė: Inkstų arterija susiaurėjusi daugiau nei 70%, ženkliai sumažėja kraujo tekėjimas į inkstus, pasireiškia sunki hipertenzija ir reikšmingas inkstų funkcijos nepakankamumas.

Ligos diagnostika

Inkstų arterijos stenozės diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras, skirtas nustatyti arterijų susiaurėjimo laipsnį ir įvertinti inkstų funkciją:

  • Medicininė istorija ir fizinis ištyrimas: Gydytojas apžiūri pacientą, išklauso simptomus ir vertina rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, šeimos istorija, rūkymas, diabetas ir aterosklerozės požymiai.
  • Kraujo ir šlapimo tyrimai: Kreatinino, šlapalo ir elektrolitų kiekio nustatymas kraujyje, siekiant įvertinti inkstų funkciją. Šlapimo tyrimas gali padėti nustatyti proteinuriją ar kitas inkstų ligos požymius.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Doplerio ultragarsas: Naudojamas inkstų arterijų kraujotakai įvertinti ir stenozės buvimui nustatyti.
    • Kompiuterinė tomografija (KT) angiografija: Suteikia išsamų vaizdą apie inkstų arterijų būklę ir padeda nustatyti stenozės lokalizaciją bei sunkumą.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) angiografija: Naudojama alternatyva KT angiografijai, ypač pacientams, kuriems yra alergija jodo turintiems kontrastams.
    • Renalinė angiografija: Auksinis standartas inkstų arterijos stenozės diagnostikai, atliekamas kateterizacijos būdu ir leidžia tiesiogiai vizualizuoti inkstų arterijas.
  • Funkciniai testai: Kartais atliekami testai, tokie kaip renino kiekio matavimas inkstų venose, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir hipertenzijos priežastį.

Ligos gydymas ir vaistai

Inkstų arterijos stenozės gydymas priklauso nuo stenozės priežasties, sunkumo ir paciento būklės. Gydymo tikslai yra pagerinti kraujo tekėjimą į inkstus, sumažinti kraujospūdį ir užkirsti kelią inkstų funkcijos pablogėjimui.

  • Medikamentinis gydymas:
    • Antihipertenziniai vaistai: Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKF inhibitoriai), angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB), kalcio kanalų blokatoriai ir beta blokatoriai yra naudojami kraujospūdžiui kontroliuoti.
    • Statinai: Naudojami aterosklerozės rizikai mažinti.
    • Antitrombocitiniai vaistai: Tokie kaip aspirinas, siekiant sumažinti trombozės riziką.
  • Intervencinis gydymas:
    • Angioplastika su stentavimu: Procedūra, kurios metu susiaurėjusi inkstų arterija plečiama balionu, o po to įstatomas stentas, siekiant palaikyti arteriją atvirą. Dažniausiai naudojama aterosklerozinei inkstų arterijos stenozei gydyti.
    • Chirurginė revaskuliarizacija: Retai naudojama procedūra, kai atliekamas šuntavimas ar arterijos rekonstrukcija, siekiant atkurti kraujo tekėjimą į inkstus. Dažniau naudojama, kai angioplastika yra nesėkminga arba negalima atlikti.
  • Gyvenimo būdo pakeitimai: Rekomenduojama keisti gyvenimo būdą siekiant sumažinti rizikos veiksnius – atsisakyti rūkymo, sveikai maitintis, kontroliuoti cukrinį diabetą ir hipertenziją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti inkstų arterijos stenozės, tam tikri gyvenimo būdo pakeitimai ir natūralūs metodai gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir gerinti kraujospūdžio kontrolę. Visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias alternatyvias priemones:

  • Sveika mityba: Rekomenduojama laikytis dietos, kurioje yra mažai druskos, daug vaisių, daržovių ir sveikų riebalų, siekiant sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
  • Reguliari fizinė veikla: Fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti sumažinti kraujospūdį ir pagerinti širdies bei kraujagyslių sveikatą.
  • Streso valdymas: Meditacija, giluminis kvėpavimas ir kitos streso valdymo technikos gali padėti kontroliuoti kraujospūdį.
  • Žolelių papildai: Kai kurie papildai, tokie kaip česnakas, ciberžolė ir žalioji arbata, turi antioksidantų ir priešuždegiminių savybių, tačiau jų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju.

Prevencija

Inkstų arterijos stenozės prevencija dažniausiai yra susijusi su rizikos veiksnių valdymu, siekiant užkirsti kelią aterosklerozei ir kitoms kraujagyslių ligoms:

  • Sveikas gyvenimo būdas: Vengti rūkymo, palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai mankštintis ir laikytis sveikos mitybos principų.
  • Kraujo spaudimo ir cholesterolio kontrolė: Reguliariai tikrinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje bei laikytis gydytojo rekomendacijų dėl jų kontrolės.
  • Diabeto kontrolė: Tinkamai valdyti cukrinį diabetą, laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje.

Šaltiniai

  1. https://www.brighamandwomens.org/heart-and-vascular-center/diseases-and-conditions/renal-artery-stenosis#:~:text=Renal%20artery%20stenosis%2C%20also%20known,(plaque)%20in%20the%20arteries.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/renal-artery-stenosis/symptoms-causes/syc-20352777
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17422-renal-artery-disease

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)