Bronchų ir plaučių piktybiniai navikai

Ligos aprašymas

Bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, dažniausiai vadinami plaučių vėžiu, yra vieni dažniausių ir mirtiniausių vėžio formų pasaulyje. Plaučių vėžys atsiranda, kai plaučių ar bronchų ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, formuodamos navikus, kurie gali pažeisti aplinkinius audinius ir plisti į kitas kūno dalis (metastazuoti). Plaučių vėžys paprastai skirstomas į dvi pagrindines grupes: smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (SLPV) ir nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (NSLPV). Šios grupės skiriasi savo biologinėmis savybėmis, gydymo metodais ir prognozėmis. Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys yra dažnesnis ir sudaro apie 85% visų plaučių vėžio atvejų, o smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys yra agresyvesnis ir greičiau plinta.

Ligos priežastys

Bronchų ir plaučių piktybinių navikų atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, tačiau rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. Beveik 90% plaučių vėžio atvejų yra susiję su tabako dūmų poveikiu. Kiti rizikos veiksniai taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

• Rūkymas: Pagrindinė plaučių vėžio priežastis. Tabako dūmuose yra daugiau nei 70 kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios gali pažeisti plaučių ląstelių DNR ir sukelti vėžį.
• Pasirūkinimas: Nors mažiau pavojingas nei aktyvus rūkymas, reguliarus pasyvus rūkymas taip pat didina plaučių vėžio riziką.
• Asbesto poveikis: Asbestas, kuris anksčiau buvo plačiai naudojamas statybose, yra žinomas kancerogenas, didinantis plaučių vėžio ir mezoteliomos riziką.
• Radono dujos: Radonas yra natūraliai susidarantis radioaktyvusis dujas, kuris gali kauptis pastatuose ir padidinti plaučių vėžio riziką, ypač rūkantiems asmenims.
• Oro tarša: Ilgalaikis poveikis tam tikroms ore esančioms kenksmingoms medžiagoms, pvz., dyzeliniams išmetamiesiems dūmams ir kitoms kancerogeninėms dalelėms, gali didinti plaučių vėžio riziką.
• Genetiniai veiksniai: Paveldimos genetinės mutacijos gali padidinti polinkį į plaučių vėžį, ypač jei šeimoje yra buvę vėžio atvejų.

Ligos simptomai

Plaučių vėžio simptomai dažnai pasireiškia tik ligai pasiekus pažengusią stadiją, tačiau kai kurie požymiai gali atsirasti anksčiau. Ankstyvi simptomai gali būti nespecifiniai ir lengvai supainioti su kitomis kvėpavimo takų ligomis.

• Nuolatinis kosulys: Kosulys, kuris nepraeina arba blogėja laikui bėgant, dažnai būna pirmasis plaučių vėžio požymis.
• Kosėjimas krauju (hemoptizė): Kosulys, kurio metu pasirodo kraujo ar kraujo spalvos skrepliai.
• Dusulys: Kvėpavimo pasunkėjimas, kuris gali pablogėti vykstant fiziniam aktyvumui arba net ir ramybės būsenoje.
• Krūtinės skausmas: Skausmas ar diskomfortas krūtinėje, kuris gali būti nuolatinis arba susijęs su kvėpavimu, kosuliu ar juoku.
• Balso pakitimas: Užkimimas ar balso pasikeitimas, kuris nepraeina ilgiau nei dvi savaites.
• Svorio kritimas ir apetito stoka: Neaiškios kilmės svorio kritimas arba susilpnėjęs apetitas.
• Nuovargis: Nuolatinis nuovargio jausmas ir bendras silpnumas.
• Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos: Tokios kaip bronchitas arba pneumonija, kurios gali būti atsparios įprastiniam gydymui.

Ligos klasifikacija

Plaučių vėžys klasifikuojamas į dvi pagrindines grupes, kurios skiriasi ląstelių tipu, augimo ir plitimo pobūdžiu bei gydymo galimybėmis.

• Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (NSLPV): Dažniausias plaučių vėžio tipas, sudarantis apie 85% atvejų. Toliau skirstomas į tris pagrindinius pogrupius:
  • Adenokarcinoma: Dažniausias NSLPV tipas, dažnai randamas plaučių periferinėse dalyse ir dažniau pasitaiko nerūkantiems.
  • Plokščialąstelinė karcinoma: Dažniausiai susijusi su rūkymu ir paprastai randama centrinėse plaučių dalyse.
  • Didžiųjų ląstelių karcinoma: Retesnis, bet agresyvus NSLPV tipas, galintis atsirasti bet kurioje plaučių dalyje.
• Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (SLPV): Sudaro apie 15% plaučių vėžio atvejų. Šis tipas yra agresyvus, greitai augantis ir dažnai plintantis į kitas kūno dalis ankstyvose stadijose.

Ligos diagnostika

Plaučių vėžio diagnostika apima keletą tyrimų ir procedūrų, siekiant nustatyti vėžį, jo tipą ir stadiją.

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas vertina paciento simptomus, rizikos veiksnius (pvz., rūkymą) ir fizinius požymius, tokius kaip kvėpavimo garsai ar limfmazgių padidėjimas.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Krūtinės rentgenograma: Dažnai pirmasis tyrimas, skirtas aptikti nenormalias plaučių sritis.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama detalesniems plaučių, limfmazgių ir kitų kūno dalių vaizdams gauti.
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET): Naudojama nustatyti vėžio plitimą organizme ir vertinti naviko aktyvumą.
• Bronchoskopija: Procedūra, kurios metu lanksčiu vamzdeliu (bronchoskopu) per nosį ar burną įvedama į plaučius, kad būtų galima apžiūrėti kvėpavimo takus ir paimti audinių mėginius.
• Biopsija: Audinių mėginiai paimami iš įtartinų plaučių sričių ar limfmazgių, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti vėžio tipą.
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai, tokie kaip kraujo ląstelių kiekio tyrimas, gali padėti įvertinti bendrą paciento būklę ir stebėti gydymo poveikį.
• Genetiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti specifines genetines mutacijas, kurios gali padėti parinkti tikslinį gydymą.

Ligos gydymas ir vaistai

Bronchų ir plaučių piktybinių navikų gydymas priklauso nuo naviko tipo, stadijos, paciento sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Gydymo galimybės gali apimti chirurgiją, chemoterapiją, spindulinę terapiją, imunoterapiją ir tikslinę terapiją.

• Chirurgija: Chirurginė intervencija gali būti atliekama, siekiant pašalinti naviką ar pažeistas plaučių dalis, jei vėžys nėra išplitęs už plaučių ribų. Pagrindinės chirurginės procedūros apima segmentektomiją, lobektomiją arba pneumonektomiją.
• Chemoterapija: Vaistų terapija, naudojama naikinti vėžines ląsteles arba stabdyti jų augimą ir dalijimąsi. Chemoterapija gali būti naudojama prieš operaciją (neoadjuvantinė) arba po jos (adjuvantinė), taip pat kaip pagrindinis gydymas pažengusiose stadijose.
• Spindulinė terapija: Naudojama didelės energijos spinduliuotė, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles arba sumažinti naviko dydį. Spindulinė terapija gali būti naudojama kartu su chemoterapija arba kaip pagrindinis gydymas, kai operacija negalima.
• Imunoterapija: Gydymas, kuris stimuliuoja paciento imuninę sistemą kovoti su vėžiu. Dažniausiai naudojami imunoterapiniai vaistai yra PD-1/PD-L1 inhibitoriai, kurie padeda imuninėms ląstelėms atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
• Tikslinė terapija: Vaistai, skirti specifinėms genetinėms mutacijoms arba molekuliniams mechanizmams, būdingiems kai kuriems plaučių vėžio tipams, pavyzdžiui, EGFR, ALK arba ROS1 mutacijoms. Tikslinė terapija gali būti veiksminga pacientams, kurių navikuose yra specifinių genetinių pokyčių.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors plaučių vėžio gydymas pagrįstas medicininėmis intervencijomis, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palengvinti simptomus:

• Subalansuota mityba: Sveika mityba, turinti daug vaisių, daržovių, sveikų riebalų ir baltymų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir stiprinti imuninę sistemą.
• Fizinė veikla: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti nuotaiką, padidinti energiją ir palaikyti raumenų jėgą.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, kurie dažnai lydi vėžio diagnozę ir gydymą.
• Žolelių papildai: Kai kurie žolelių papildai, tokie kaip ciberžolė, imbieras ir žalioji arbata, turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, tačiau jų vartojimas turi būti derinamas su gydytoju, ypač gydymo metu.

Prevencija

Bronchų ir plaučių piktybinių navikų prevencija daugiausia grindžiama rizikos veiksnių vengimu ir sveiko gyvenimo būdo laikymusi:

• Nerūkymas: Pagrindinė plaučių vėžio prevencijos priemonė yra nerūkymas. Taip pat svarbu vengti pasyvaus rūkymo.
• Radono patikra: Namuose atliekama radono patikra ir, jei reikia, šalinimo priemonės, kad būtų sumažintas radono lygis.
• Asbesto vengimas: Vengti sąlyčio su asbestu darbo vietose ar gyvenamosiose vietose, kuriose asbestas buvo naudojamas.
• Oro kokybės gerinimas: Saugokitės oro taršos ir, jei įmanoma, sumažinkite poveikį ore esančioms kenksmingoms medžiagoms.
• Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveiko svorio palaikymas gali padėti sumažinti vėžio riziką.
• Reguliari sveikatos priežiūra: Ankstyva plaučių vėžio diagnostika gali būti atliekama atliekant žemo dozės KT skenavimą asmenims, kurie turi didelę riziką (pvz., ilgalaikiai rūkantys arba buvę rūkantys asmenys).

Šaltiniai

1. https://www.acibademhealthpoint.com/?gad_source=1&gclid=CjwKCAjwxNW2BhAkEiwA24Cm9P5ANFwvG4ARzR6tvV2vsmhSgKbC9APAcXDIe0Tid_-pjJTPDhpD4xoCcDsQAvD_BwE
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4375-lung-cancer
3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/lung-cancer/lung-cancer-types