Aterosklerozė

Ligos aprašymas

Aterosklerozė yra lėtinė arterijų liga, kuriai būdingas arterijų sienelių sustorėjimas ir elastingumo praradimas dėl riebalinių medžiagų (daugiausia cholesterolio) kaupimosi kraujagyslių sienelėse. Šie riebaliniai sankaupos, vadinamos aterosklerotinėmis plokštelėmis, susidaro vidiniame arterijų sluoksnyje (intimoje) ir gali sukelti arterijų susiaurėjimą ar net visišką užsikimšimą. Dėl to sumažėja kraujo tekėjimas į įvairius organus ir audinius, sukeldamas deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą. Aterosklerozė yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies infarktas, insultas ir periferinių arterijų liga, priežastis.

Ligos priežastys

Aterosklerozės priežastys yra kompleksinės ir apima keletą rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti plokštelių formavimąsi ir arterijų pažeidimus. Pagrindiniai aterosklerozės rizikos veiksniai yra:

• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija): Padidėjęs kraujospūdis pažeidžia arterijų sieneles, skatindamas aterosklerozinių plokštelių susidarymą.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis: Didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis kraujyje skatina riebalinių sankaupų susidarymą arterijų sienelėse.
• Rūkymas: Tabako dūmai pažeidžia arterijų sieneles, mažina gerąjį cholesterolį (DTL) ir skatina kraujo krešėjimą.
• Diabetas: Aukštas gliukozės kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagysles ir pagreitinti aterosklerozės vystymąsi.
• Nutukimas: Padidėjusi kūno masė, ypač pilvo srityje, siejama su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, aukštu kraujospūdžiu ir kitais rizikos veiksniais.
• Fizinis neaktyvumas: Mažas fizinis aktyvumas prisideda prie nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio, taip pat padidina aterosklerozės riziką.
• Genetiniai veiksniai: Aterosklerozė gali būti paveldima šeimose, o kai kurie genetiniai polinkiai gali padidinti ligos riziką.
• Nesveika mityba: Dieta, turinti daug sočiųjų riebalų, transriebalų, cholesterolio ir mažai vaisių, daržovių bei skaidulų, gali padidinti cholesterolio kiekį ir aterosklerozės riziką.

Ligos simptomai

Aterosklerozė dažnai vystosi lėtai ir gali nesukelti jokių simptomų, kol arterijos nėra reikšmingai susiaurėjusios ar užsikimšusios. Simptomai priklauso nuo to, kurios arterijos yra paveiktos:

• Krūtinės skausmas (angina): Kai aterosklerozė paveikia vainikines arterijas, kurios aprūpina širdį krauju, gali atsirasti krūtinės skausmas ar diskomfortas, ypač fizinio krūvio metu.
• Dusulys: Sumažėjęs kraujo tekėjimas širdies arterijose gali sukelti dusulį, ypač fizinio krūvio metu ar streso metu.
• Rankų ar kojų skausmas: Kai aterosklerozė paveikia galūnių arterijas (periferinė arterijų liga), gali atsirasti skausmas, mėšlungis ar sunkumas kojose ar rankose, ypač vaikštant ar atliekant kitą fizinę veiklą.
• Insultas: Jei aterosklerozė paveikia smegenų arterijas, tai gali sukelti insultą, kuriam būdingi staigūs simptomai, tokie kaip veido, rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimai ar regos praradimas.
• Aneurizma: Aterosklerozė gali susilpninti arterijų sieneles, sukelti jų išsipūtimą (aneurizmą) ir netgi plyšimą, kas gali būti pavojinga gyvybei.

Ligos klasifikacijos

Aterosklerozė klasifikuojama pagal tai, kuriose kraujagyslėse susidaro plokštelės ir kokie yra simptomai:

• Koronarinė arterijų liga (CAD): Aterosklerozė vainikinėse arterijose, kurios aprūpina širdį krauju, gali sukelti anginą ar miokardo infarktą (širdies priepuolį).
• Smegenų arterijų liga: Aterosklerozė, paveikianti kraujagysles, kurios aprūpina smegenis krauju, gali sukelti insultą ar praeinantį išemijos priepuolį (mini insultą).
• Periferinė arterijų liga (PAD): Aterosklerozė, paveikianti galūnių (dažniausiai kojų) arterijas, gali sukelti skausmą, mėšlungį ir galūnių silpnumą.
• Inkstų arterijų liga: Aterosklerozė, paveikianti inkstų arterijas, gali sumažinti inkstų funkciją ir sukelti inkstų nepakankamumą.

Ligos diagnostika

Aterosklerozės diagnostika grindžiama rizikos veiksnių įvertinimu, fiziniu tyrimu ir įvairiais diagnostiniais tyrimais:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, gyvenimo būdo veiksnius ir šeimos istoriją. Taip pat atliekamas fizinis tyrimas, siekiant nustatyti galimus kraujotakos sutrikimus.
• Kraujo tyrimai: Vertinamas cholesterolio ir trigliceridų kiekis, taip pat gliukozės kiekis kraujyje, siekiant nustatyti lipidų profilį ir cukrinio diabeto riziką.
• Elektrokardiograma (EKG): Naudojama vertinant širdies elektrinį aktyvumą ir galimus širdies raumens pažeidimus ar ritmų sutrikimus.
• Streso testas: Testas, atliekamas naudojant fizinį krūvį (pvz., bėgimo takelį) arba vaistus, siekiant įvertinti širdies atsaką į stresą ir nustatyti galimus širdies kraujotakos sutrikimus.
• Ultragarsas: Doplerio ultragarsas naudojamas vertinant kraujo tekėjimą arterijose ir nustatant galimus arterijų susiaurėjimus ar užsikimšimus.
• Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso angiografija (MRA): Naudojami kraujagyslių struktūros ir plokštelių vizualizavimui, siekiant nustatyti aterosklerozės buvimą ir išplitimą.
• Koronarinė angiografija: Invazinė procedūra, kai kontrastinė medžiaga suleidžiama į vainikines arterijas per kateterį, kad būtų galima vizualizuoti arterijų susiaurėjimus ar užsikimšimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Aterosklerozės gydymas yra skirtas simptomų valdymui, rizikos veiksnių kontrolei ir kraujotakos pagerinimui. Gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir, kai kuriais atvejais, chirurgines intervencijas.

• Gyvenimo būdo pokyčiai:
  • Sveika mityba: Dieta, kurioje mažai sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio, taip pat daug vaisių, daržovių, nesočiųjų riebalų ir skaidulų.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, pvz., greitas ėjimas ar dviračių sportas.
  • Rūkymo nutraukimas: Rūkymo nutraukimas gali reikšmingai sumažinti aterosklerozės progresavimą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
  • Svorio kontrolė: Nutukimo prevencija arba kūno svorio mažinimas, jei reikia, gali padėti sumažinti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį.
• Vaistai:
  • Statinai: Vaistai, skirti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir sulėtinti aterosklerozės progresavimą.
  • Antitrombocitiniai vaistai: Tokie kaip aspirinas, siekiant sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
  • Kraujo spaudimą mažinantys vaistai: Pavyzdžiui, beta blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB), siekiant kontroliuoti hipertenziją.
  • Gliukozės kiekį mažinantys vaistai: Skirti kontroliuoti cukrinį diabetą ir sumažinti kraujagyslių pažeidimų riziką.
• Chirurginis ir intervencinis gydymas:
  • Angioplastika ir stentavimas: Invazinė procedūra, kai siaura ar užsikimšusi arterija praplečiama balionu ir įdedamas stentas, kad arterija liktų atvira.
  • Koronarinė arterijų šuntavimo operacija (CABG): Atvira širdies operacija, kai sveika arterija arba vena naudojama kaip šuntas aplenkiant užsikimšusią vainikinę arteriją.
  • Endarterektomija: Chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamos plokštelės iš arterijos, siekiant atkurti normalų kraujo tekėjimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors aterosklerozė yra rimta liga, kuri reikalauja profesionalios medicininės priežiūros, tam tikros liaudiškos priemonės ir sveikos gyvensenos pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

• Česnakai: Kai kurie tyrimai rodo, kad česnakai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti kraujagyslių sveikatą.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Riebios žuvys (pvz., lašiša, tunas) arba žuvų taukai gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje ir pagerinti širdies sveikatą.
• Žalioji arbata: Gali turėti antioksidantų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti kraujagyslių funkciją.
• Magnio ir kalio papildai: Gali padėti sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti kraujagyslių elastingumą.

Prieš pradedant naudoti liaudiškas priemones, svarbu pasitarti su gydytoju, kad išvengtumėte galimų sąveikų su kitais vaistais.

Prevencija

Aterosklerozės prevencija yra pagrįsta sveikos gyvensenos praktika ir rizikos veiksnių valdymu:

• Sveika mityba: Rinkitės mitybą, kurioje mažai sočiųjų ir transriebalų, cukraus ir druskos, bet gausu vaisių, daržovių ir sveikų riebalų.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Išlaikykite aktyvų gyvenimo būdą, įtraukdami aerobinius pratimus, stiprumo treniruotes ir lankstumo pratimus.
• Kūno svorio kontrolė: Išlaikykite sveiką kūno svorį, siekiant sumažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir diabetą.
• Rūkymo nutraukimas: Venkite tabako produktų vartojimo ir stengtis nustoti rūkyti, jei rūkomas.
• Kraujo spaudimo ir cholesterolio kontrolė: Reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį bei, jei reikia, laikykitės gydytojo rekomenduoto gydymo plano.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/arteriosclerosis-atherosclerosis/symptoms-causes/syc-20350569#:~:text=Atherosclerosis%20is%20a%20specific%20type,to%20narrow%2C%20blocking%20blood%20flow.
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16753-atherosclerosis-arterial-disease
3. https://www.nhlbi.nih.gov/health/atherosclerosis