Ūminis postinfekcinis glomerulonefritas

Ligos aprašymas

Ūminis postinfekcinis glomerulonefritas (ŪPGN) yra inkstų liga, pasireiškianti po infekcijos, dažniausiai bakterinės, kurios metu uždegimas pažeidžia inkstų glomerulus (inkstų filtravimo vienetus). Ši liga dažniausiai išsivysto po streptokokų sukelto faringito arba odos infekcijos (impetigos), tačiau gali pasireikšti ir po kitų bakterinių ar virusinių infekcijų. ŪPGN sukelia inkstų uždegimą, dėl kurio sutrinka inkstų funkcija ir gali atsirasti baltymų ir kraujo šlapime, patinimas (edema), padidėjęs kraujospūdis. Dažniausiai ŪPGN serga vaikai nuo 5 iki 15 metų, tačiau liga gali pasireikšti ir suaugusiems.

Ligos priežastys

ŪPGN atsiranda dėl imuninio atsako, kuris seka infekciją ir pažeidžia inkstų glomerulus. Dažniausiai liga išsivysto po tam tikrų streptokokų grupės bakterijų sukeltų infekcijų, tačiau gali būti ir kitų patogenų sukeltas.

  • Streptokokinės infekcijos: dažniausia ŪPGN priežastis yra A grupės beta-hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes), sukeliantis faringitą arba impetigą. Liga dažniausiai išsivysto praėjus 1–3 savaitėms po gerklės infekcijos arba 3–6 savaitėms po odos infekcijos.
  • Kitos infekcijos: ūminis glomerulonefritas gali išsivystyti ir po kitų bakterinių infekcijų, tokių kaip stafilokokų, pneumokokų, virusų (pvz., hepatito B ir C, Epstein-Barr viruso) ar parazitų (pvz., maliarijos).

Infekcija sukelia imuninio atsako mechanizmus, dėl kurių imuninės sistemos kompleksai kaupiasi inkstų glomeruluose. Šie imuniniai kompleksai sukelia uždegiminę reakciją, pažeidžiančią glomerulus ir sutrikdančią jų funkciją.

Ligos simptomai

ŪPGN simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms po infekcijos ir gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento amžiaus. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra:

  • Šlapimo pokyčiai: šlapimas gali tapti tamsiai rudas arba kruvinas (hematurija) dėl kraujo buvimo. Gali būti ir putojantis šlapimas dėl baltymų praradimo (proteinurija).
  • Patinimas (edema): dažniausiai pasireiškia veide (ypač aplink akis), kojose ir kulkšnyse dėl skysčių susilaikymo organizme.
  • Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija): dėl skysčių susilaikymo ir inkstų funkcijos sutrikimo.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: atsiranda dėl sumažėjusio inkstų funkcijos ir galimos anemijos.
  • Sumažėjęs šlapimo kiekis: gali pasireikšti oligurija (sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas).
  • Karščiavimas ir bendras negalavimas: dažnai susiję su pagrindine infekcija, kuri sukėlė ŪPGN.

Ligos klasifikacijos

Ūminis postinfekcinis glomerulonefritas paprastai skirstomas pagal ligos eigos sunkumą ir inkstų pažeidimo mastą:

  • Tipinis ūminis postinfekcinis glomerulonefritas: dažniausiai pasitaikantis tipas, pasireiškiantis po streptokokinės infekcijos ir pasižymintis inkstų uždegimu su kraujo ir baltymų buvimu šlapime, edema ir hipertenzija.
  • Atskiri atvejai su sunkia inkstų funkcijos nepakankamumu: retesni atvejai, kai pacientams pasireiškia sunkus ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas (ūMIN), reikalaujantis intensyvaus gydymo ir kartais dializės.
  • Lėtinė fazė: nors dauguma pacientų visiškai pasveiksta, kai kuriems liga gali progresuoti į lėtinį inkstų nepakankamumą, jei yra nuolatinis inkstų pažeidimas.

Ligos diagnostika

ŪPGN diagnostika remiasi klinikiniais simptomais, ligos istorija ir laboratoriniais tyrimais, siekiant nustatyti inkstų funkcijos sutrikimą ir nustatyti pagrindinę infekciją:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins simptomus, tokias kaip hematurija, edema, hipertenzija ir ankstesnė infekcija (pvz., faringitas ar impetiga).
  • Šlapimo tyrimai: parodys kraujo ir baltymų buvimą šlapime, taip pat gali aptikti leukocitus ir cilindrus, rodančius inkstų pažeidimą.
  • Kraujo tyrimai:
    • Inkstų funkcijos tyrimai: kraujo šlapalo azoto (BUN) ir kreatinino lygiai gali būti padidėję, rodo inkstų funkcijos sumažėjimą.
    • Komplemento sistema (C3 ir C4): sumažėjęs C3 lygis yra būdingas ŪPGN.
    • Antistreptolizino O (ASO) titras: padidėjęs ASO titras gali rodyti neseniai įvykusią streptokokinę infekciją.
  • Inkstų biopsija: retai atliekama, bet gali būti naudinga patvirtinti diagnozę, ypač netipiniais atvejais arba kai įtariamos kitos glomerulonefrito priežastys.
  • Kiti tyrimai: gali būti atliekami, jei įtariama ne streptokokinė infekcija arba jei yra kitų inkstų ligų požymių.

Ligos gydymas ir vaistai

ŪPGN gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir inkstų funkcijos sutrikimo masto. Pagrindiniai gydymo tikslai yra pašalinti infekcijos priežastį, palaikyti inkstų funkciją ir sumažinti simptomus:

  • Infekcijos gydymas:
    • Antibiotikai: skiriami gydyti pagrindinę infekciją, ypač jei yra streptokokinė infekcija. Dažniausiai naudojami penicilino grupės antibiotikai.
  • Simptominis gydymas:
    • Diuretikai: naudojami skysčių pertekliaus ir edemos mažinimui.
    • Antihipertenziniai vaistai: skiriami kontroliuoti kraujospūdį, jei yra hipertenzija.
    • Ramybės rėžimas: rekomenduojamas, ypač ūmaus ligos laikotarpiu, siekiant sumažinti inkstų apkrovą.
    • Skysčių ir druskos apribojimas: gali būti reikalingas siekiant sumažinti edemą ir kontroliuoti kraujospūdį.
  • Inkstų funkcijos palaikymas:
    • Dializė: gali būti reikalinga sunkių ūminio inkstų nepakankamumo atvejų metu, kol inkstų funkcija atsistato.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors ūminis postinfekcinis glomerulonefritas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatos būklę:

  • Pakankamas skysčių vartojimas: padeda palaikyti tinkamą hidrataciją, tačiau būtina konsultuotis su gydytoju dėl tinkamo skysčių kiekio, ypač esant edemai.
  • Subalansuota mityba: mažai druskos turinti dieta gali padėti sumažinti kraujospūdį ir edemą. Baltymų kiekis gali būti ribojamas, jei yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas.
  • Vaistažolės ir natūralūs diuretikai: kai kurios žolelės, tokios kaip kiaulpienių šaknys ar petražolės, gali turėti lengvą diuretinį poveikį, tačiau jų vartojimą būtina derinti su gydytoju.

Prevencija

ŪPGN prevencija daugiausia susijusi su infekcijų prevencija ir ankstyvu gydymu:

  • Laiku gydyti streptokokines infekcijas: tinkamas antibiotikų vartojimas gydant streptokokinį faringitą arba impetigą gali sumažinti ŪPGN riziką.
  • Gera higiena ir infekcijų prevencija: rankų plovimas ir higienos taisyklių laikymasis gali padėti išvengti streptokokų ir kitų bakterijų plitimo.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: ypač vaikams, kurie neseniai sirgo streptokokine infekcija, svarbu stebėti šlapimo pokyčius ir inkstų funkciją.

Šaltiniai

  1. https://www.msdmanuals.com/professional/genitourinary-disorders/glomerular-disorders/postinfectious-glomerulonephritis-pign
  2. https://www.kidney.org/kidney-topics/post-infectious-glomerulonephritis-pign
  3. https://unckidneycenter.org/kidneyhealthlibrary/glomerular-disease/post-infectious-glomerulonephritis-gn/

Gydytojai