Stabilioji krūtinės angina

Ligos aprašymas

Stabilioji krūtinės angina yra lėtinė būklė, kuri atsiranda, kai širdies raumeniui (miokardui) trūksta deguonies dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo per vainikines arterijas. Tai yra dažniausia išeminės širdies ligos forma. Stabilioji krūtinės angina dažniausiai pasireiškia krūtinės skausmu ar diskomfortu fizinio krūvio, emocinio streso ar kitų sąlygų metu, kai širdies deguonies poreikis yra didesnis. Simptomai paprastai praeina per kelias minutes po poilsio ar vartojant nitrogliceriną. Nors stabilioji krūtinės angina nėra staigus gyvybei pavojingas atvejis, tačiau ji gali progresuoti ir sukelti nestabiliąją krūtinės anginą ar miokardo infarktą, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastys

Stabilioji krūtinės angina dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės – procesas, kurio metu kraujagyslių sienelėse susikaupia riebalai, cholesterolis ir kitos medžiagos, suformuojančios aterosklerotines plokšteles, kurios siaurina ar užkemša vainikines arterijas:

  • Aterosklerozė: Pagrindinė stabiliosios krūtinės anginos priežastis, kai vainikinės arterijos susiaurėja dėl aterosklerozinių plokštelių, ribojančių kraujo tekėjimą į širdies raumenį.
  • Fizinė įtampa ar stresas: Fizinė veikla, emocinis stresas ar kitos situacijos, kurios padidina širdies darbą ir deguonies poreikį, gali sukelti krūtinės anginos simptomus, jei kraujo srautas per susiaurėjusias arterijas yra nepakankamas.
  • Kitos priežastys: Retesniais atvejais krūtinės angina gali atsirasti dėl kraujagyslių spazmų (Prinzmetal angina), mažakraujystės ar kitų būklių, kurios sumažina deguonies tiekimą į širdies raumenį.

Ligos simptomai

Stabiliosios krūtinės anginos simptomai paprastai yra prognozuojami ir atsiranda panašiomis sąlygomis kiekvieną kartą:

  • Krūtinės skausmas ar diskomfortas: Dažniausias simptomas – spaudimas, sunkumas, deginimas ar skausmas krūtinės centre arba kairėje pusėje. Skausmas gali spinduliuoti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
  • Trukmė ir atsakas į poilsį: Simptomai paprastai trunka nuo 1 iki 15 minučių ir pagerėja per kelias minutes po poilsio ar vartojant nitrogliceriną.
  • Skausmo pobūdis: Skausmas dažnai pasireiškia fizinio krūvio, emocinio streso, šalto oro poveikio ar po sunkiai valgio metu ir praeina, kai pasibaigia provokuojantis veiksnys.
  • Kiti simptomai: Gali būti dusulys, prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas ar silpnumas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba sergantiems diabetu.

Ligos klasifikacijos

Stabilioji krūtinės angina gali būti klasifikuojama pagal simptomų sunkumą ir atsiradimo dažnį:

  • Pagal Kanados širdies ir kraujagyslių draugijos (CCS) klasifikaciją:
    • I klasė: Anginos simptomai atsiranda tik esant intensyviam fiziniam krūviui. Įprastas kasdienis aktyvumas nesukelia simptomų.
    • II klasė: Nedidelis simptomų apribojimas. Simptomai atsiranda intensyvesnio fizinio krūvio metu, pvz., greitai einant ar lipant laiptais.
    • III klasė: Reikšmingas kasdienės veiklos apribojimas. Simptomai atsiranda atliekant įprastas kasdienes veiklas.
    • IV klasė: Negalėjimas atlikti jokios fizinės veiklos be diskomforto. Simptomai gali pasireikšti ramybėje.

Ligos diagnostika

Stabiliosios krūtinės anginos diagnostika apima klinikinį vertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus, šeimos istoriją, rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, hipertenziją, diabetą) ir atliks fizinį tyrimą.
  • Elektrokardiograma (EKG): Gali parodyti išemijos požymius arba normalų rezultatą, jei tyrimas atliekamas be simptomų.
  • Kraujospūdžio tyrimai: Naudojami siekiant įvertinti širdies funkciją ir nustatyti širdies kraujotakos pokyčius fizinio krūvio metu.
  • Echokardiograma: Leidžia įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, aptikti bet kokius išemijos ar infarkto požymius.
  • Koronarinė angiografija: Dažnai naudojama diagnozuoti ir vertinti vainikinių arterijų susiaurėjimą. Tai yra invazinis tyrimas, kurio metu naudojamas kontrastinis preparatas ir rentgenas, siekiant vizualizuoti kraujagyslių būklę.
  • Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai, siekiant įvertinti lipidų profilį, gliukozės kiekį kraujyje ir inkstų funkciją, gali padėti nustatyti rizikos veiksnius, tokius kaip hiperlipidemija ar diabetas.

Ligos gydymas ir vaistai

Stabiliosios krūtinės anginos gydymas apima medikamentinį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius ir, prireikus, intervencines procedūras:

  • Medikamentinis gydymas:
    • Nitratai: Nitroglicerinas ar kiti nitratai naudojami ūminiam krūtinės skausmui palengvinti ir kraujagyslių išsiplėtimui skatinti.
    • Beta adrenoblokatoriai: Metoprololis, atenololis ar kiti beta adrenoblokatoriai mažina širdies darbą ir deguonies poreikį, sumažindami krūtinės skausmo riziką.
    • Kalcio kanalų blokatoriai: Amlodipinas, diltiazemas ar kiti kalcio kanalų blokatoriai atpalaiduoja kraujagysles ir mažina širdies darbą.
    • Antitrombocitiniai vaistai: Aspirinas ar klopidogrelis padeda išvengti trombų susidarymo ir sumažina miokardo infarkto riziką.
    • Statinai: Atorvastatinas, rosuvastatinas ar kiti statinai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina aterosklerozinių plokštelių susidarymo riziką.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai:
    • Mitybos korekcija: Sveika, subalansuota mityba, turinti mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio, gali padėti sumažinti kraujagyslių susiaurėjimą ir pagerinti širdies sveikatą.
    • Fizinė veikla: Reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti krūtinės anginos simptomus.
    • Rūkymo nutraukimas: Rūkymas skatina aterosklerozės vystymąsi ir vainikinių arterijų susiaurėjimą, todėl svarbu mesti rūkyti.
    • Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ir gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti emocinį stresą ir sumažinti krūtinės anginos simptomus.
  • Intervencinės procedūros:
    • Perkutaninė koronarinė intervencija (PKI): Tai yra minimaliai invazinė procedūra, kuri gali apimti baliono angioplastiką ir stentų įdėjimą, siekiant atidaryti susiaurėjusias vainikines arterijas.
    • Koronarinės arterijos šuntavimo operacija (CABG): Chirurginė procedūra, kurios metu sukuriamas naujas kraujo tekėjimo kelias aplink susiaurėjusias ar užsikimšusias arterijas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors stabilioji krūtinės angina reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti palaikyti širdies sveikatą:

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Riebiosios žuvys (pvz., lašiša, skumbrė) arba omega-3 papildai gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti širdies sveikatą.
  • Česnakas: Manoma, kad česnakas turi širdies sveikatą palaikančių savybių, kurios gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Kofermentas Q10: Šis antioksidantas gali padėti pagerinti širdies funkciją ir sumažinti kraujospūdį.
  • Arbatos vartojimas: Žalioji arbata ir kitos žolelių arbatos, turinčios antioksidantų, gali padėti palaikyti širdies sveikatą.

Prevencija

Tam tikros priemonės gali padėti sumažinti stabiliosios krūtinės anginos riziką:

  • Rizikos veiksnių kontrolė: Efektyvus kraujospūdžio, cholesterolio ir diabeto valdymas gali padėti sumažinti aterosklerozės ir krūtinės anginos riziką.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas ir alkoholio vartojimo ribojimas gali padėti palaikyti širdies sveikatą.
  • Streso valdymas: Streso valdymo technikų naudojimas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos įtampą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21847-stable-angina
  2. https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/angina-chest-pain/angina-pectoris-stable-angina
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559016/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)