Pilvo aortos aneurizma

Ligos aprašymas

Pilvo aortos aneurizma yra būklė, kai pilvo srityje esanti aorta – pagrindinė kraujagyslė, tiekianti kraują į kūno organus ir audinius – padidėja arba išsipučia dėl silpnos arterijos sienelės. Aortos aneurizma dažniausiai išsivysto lėtai ir dažnai neparodo jokių simptomų tol, kol nesusidaro didelis spaudimas arba aneurizma nesuplyšta. Aneurizmos plyšimas yra gyvybei pavojinga būklė, sukelianti didelį vidinį kraujavimą. Dauguma pilvo aortos aneurizmų vystosi dėl aterosklerozės, o vyresnio amžiaus vyrai yra didžiausios rizikos grupėje.

Ligos priežastys

Pilvo aortos aneurizma dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės – arterijų sienelės uždegimo ir susiaurėjimo, kurį sukelia cholesterolio sankaupos. Yra keletas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie aneurizmos vystymosi:

  • Aterosklerozė: cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimasis ant kraujagyslių sienelių sukelia uždegimą ir arterijų susilpnėjimą.
  • Amžius: vyresni nei 65 metų vyrai turi didesnę pilvo aortos aneurizmos riziką.
  • Rūkymas: tabakas stipriai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir padidina aneurizmos riziką.
  • Aukštas kraujospūdis: hipertenzija sukelia didesnį spaudimą aortai, o tai prisideda prie jos sienelių nusidėvėjimo.
  • Genetiniai veiksniai: paveldima polinkis aneurizmoms gali padidinti riziką.
  • Traumos ar infekcijos: retai, bet aneurizma gali atsirasti dėl traumos arba infekcijos sukeltų uždegimų.

Ligos simptomai

Dauguma pilvo aortos aneurizmų neturi akivaizdžių simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose. Dažnai aneurizma nustatoma atsitiktinai atliekant vaizdinius tyrimus. Tačiau kai kurie simptomai gali atsirasti, jei aneurizma auga ar plyšta.

  • Pulsuojantis pilvo skausmas: dažniausiai jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje arba nugaroje, kurį gali lydėti pulsuojantis pojūtis.
  • Nugaros ar šoninis skausmas: skausmas gali išplisti į šonus arba nugarą ir būti nuolatinis ar protarpinis.
  • Pulsuojantis pojūtis: kai kuriems pacientams pilvo srityje gali būti juntamas pulsavimas dėl išsiplėtusios aortos.
  • Staigus, stiprus skausmas: jei aneurizma plyšta, atsiranda stiprus pilvo ar nugaros skausmas, kuris gali būti lydimas šoko požymių, tokių kaip žemas kraujospūdis, silpnumas, greitas širdies plakimas ir sąmonės praradimas.

Ligos klasifikacijos

Pilvo aortos aneurizmos gali būti klasifikuojamos pagal jų dydį, augimo greitį ir komplikacijų riziką.

  • Mažos aneurizmos: mažiau nei 4 cm skersmens aneurizmos paprastai auga lėtai ir turi mažesnę plyšimo riziką.
  • Vidutinio dydžio aneurizmos: aneurizmos, kurių skersmuo yra nuo 4 iki 5,4 cm, turi didesnę riziką augti ir plyšti.
  • Didelės aneurizmos: daugiau nei 5,5 cm skersmens aneurizmos turi didelę plyšimo riziką ir dažnai reikalauja chirurginio gydymo.

Ligos diagnostika

Pilvo aortos aneurizma dažnai nustatoma atsitiktinai per vaizdinius tyrimus, atliekamus dėl kitų medicininių priežasčių. Pacientams, kuriems yra rizikos veiksniai, gali būti atliekami reguliarūs tyrimai, siekiant anksti nustatyti aneurizmos atsiradimą.

  • Ultragarsas: tai pagrindinis tyrimo metodas, naudojamas aneurizmos aptikimui ir jos dydžio bei augimo greičio stebėjimui.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): tiksliau nei ultragarsas gali įvertinti aneurizmos dydį ir vietą bei numatyti operacijos poreikį.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama detalesniam aneurizmos struktūros ir aplinkinių audinių tyrimui.
  • Angiografija: naudojama tik sudėtingesniais atvejais arba planuojant chirurginę intervenciją, siekiant tiksliai vizualizuoti aortos ir kraujagyslių būklę.

Ligos gydymas ir vaistai

Pilvo aortos aneurizmos gydymas priklauso nuo jos dydžio, augimo greičio ir simptomų. Gydymo tikslas yra išvengti aneurizmos plyšimo ir jo sukeltų komplikacijų.

  • Stebėjimas: mažos aneurizmos, kurios nekelia tiesioginės grėsmės, paprastai yra reguliariai stebimos ultragarsu, siekiant stebėti jų augimą. Pacientams taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys kraujospūdį ir cholesterolį.
  • Chirurginė intervencija:
    • Atvira chirurgija: chirurgas atlieka pjūvį pilvo srityje, kad pašalintų pažeistą aortos dalį ir ją pakeistų sintetine kraujagyslių protezu.
    • Endovaskulinė aneurizmos taisymas (EVAR): tai mažiau invazinė procedūra, kurios metu per mažą pjūvį kateteriu įvedamas stentas, kuris sustiprina aortą ir apsaugo ją nuo plyšimo.
  • Vaistai:
    • Antihipertenziniai vaistai: kraujospūdžio kontrolė yra labai svarbi, kad būtų sumažinta aneurizmos augimo ir plyšimo rizika.
    • Cholesterolio mažinimo vaistai: statinai padeda mažinti aterosklerozę ir pagerinti kraujagyslių būklę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti pilvo aortos aneurizmos, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti kraujagyslių sveikatą ir sumažinti komplikacijų riziką. Šios priemonės turi būti derinamos su gydytojo priežiūra ir medicininiu gydymu.

  • Sveika mityba: valgyti maistą, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų, gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir gerinti širdies bei kraujagyslių sveikatą.
  • Fizinis aktyvumas: reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti sveiką kraujospūdį ir sumažinti aterosklerozės riziką.
  • Žolelių papildai: tam tikros žolelės, tokios kaip česnakas ar ciberžolė, turi priešuždegiminių savybių ir gali prisidėti prie kraujagyslių sveikatos palaikymo.

Prevencija

Nors ne visi pilvo aortos aneurizmos rizikos veiksniai gali būti kontroliuojami, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti aneurizmos atsiradimo ar augimo riziką.

  • Mesti rūkyti: rūkymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių pilvo aortos aneurizmos riziką, todėl mesti rūkyti gali padėti išvengti šios ligos.
  • Kraujo spaudimo kontrolė: reguliariai matuoti ir valdyti kraujospūdį, kad sumažėtų aneurizmos rizika.
  • Cholesterolio kiekio mažinimas: mažinant cholesterolio kiekį kraujyje galima sulėtinti aterosklerozės vystymąsi ir išvengti aneurizmos atsiradimo.
  • Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: tinkama mityba ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, taip mažinant aneurizmos riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.nhs.uk/conditions/abdominal-aortic-aneurysm/#:~:text=An%20abdominal%20aortic%20aneurysm%20happens,smoke%20or%20used%20to%20smoke
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/abdominal-aortic-aneurysm/symptoms-causes/syc-20350688
  3. https://medlineplus.gov/ency/article/000162.htm

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)