Nestabili krūtinės angina

Ligos aprašymas

Nestabili krūtinės angina yra ūminė širdies liga, kuriai būdingas staigus, dažnai nenuspėjamas krūtinės skausmas ar diskomfortas, atsirandantis dėl nepakankamos kraujo apytakos širdies raumenyje (miokarde). Ši būklė dažniausiai siejama su koronarinės arterijos daline užsikimšimu arba trombų susidarymu, dėl kurio sutrinka kraujo tiekimas širdžiai. Skirtingai nei stabili krūtinės angina, nestabili angina gali atsirasti net ir ramybės metu ir dažnai yra pirmtakas miokardo infarktui (širdies priepuoliui). Todėl nestabili krūtinės angina reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastys

Nestabili krūtinės angina dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių, kurios aprūpina širdį krauju, dalinio užsikimšimo ar sutrikusios kraujo tėkmės. Yra keletas veiksnių, kurie gali lemti šios ligos vystymąsi.

• Aterosklerozė: cholesterolio sankaupos ant kraujagyslių sienelių susiaurina kraujagysles ir sumažina kraujo pratekėjimą, o nestabilios aterosklerotinės plokštelės gali lengvai plyšti ir sukelti trombų susidarymą.
• Trombų susidarymas: kraujo krešuliai gali susidaryti ant pažeistų kraujagyslių sienelių ir užkimšti kraujotaką.
• Vazospazmai: staigūs kraujagyslių spazmai (vazospazmai) gali laikinai susiaurinti koronarinę arteriją ir sukelti kraujo tėkmės sutrikimus.
• Kraujagyslių uždegimas: kraujagyslių uždegimas gali pažeisti jų sieneles ir prisidėti prie trombų susidarymo bei aterosklerozės progresavimo.

Ligos simptomai

Nestabili krūtinės angina pasireiškia simptomais, kurie gali skirtis nuo stabilios krūtinės anginos ir dažnai rodo padidėjusią miokardo infarkto riziką. Simptomai dažniausiai būna intensyvūs ir atsiranda staiga.

• Krūtinės skausmas: staigus, intensyvus spaudimas arba deginantis skausmas krūtinėje, kuris gali plisti į kaklą, rankas, nugarą ar žandikaulį. Skausmas dažnai nepraeina net ir ilsintis.
• Dusulys: pacientai gali jausti kvėpavimo trūkumą, ypač fizinio aktyvumo metu arba net ramybės būsenoje.
• Pykinimas ir prakaitavimas: kai kuriais atvejais pasireiškia pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitas.
• Nuovargis: pacientai gali jaustis neįprastai pavargę, net ir poilsio metu.
• Skausmo atsiradimas ramybės būsenoje: priešingai nei stabili krūtinės angina, skausmas gali atsirasti be akivaizdžios fizinės veiklos ar streso.

Ligos klasifikacijos

Krūtinės angina gali būti klasifikuojama į kelias kategorijas, priklausomai nuo simptomų dažnumo ir sunkumo.

• Stabili krūtinės angina: pasireiškia fizinio krūvio ar emocinio streso metu, o skausmas paprastai sumažėja poilsio metu arba pavartojus nitroglicerino.
• Nestabili krūtinės angina: skausmas atsiranda net ir ramybės metu arba tampa sunkesnis, ilgesnis ir dažnesnis. Tai yra ūminė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės pagalbos.
• Prinzmetal angina: reta anginos forma, kuri atsiranda dėl laikino kraujagyslių spazmo, dažniausiai naktį arba anksti ryte.

Ligos diagnostika

Nestabili krūtinės angina diagnozuojama atliekant išsamų fizinį patikrinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti širdies funkcijos sutrikimus ir užblokuotas kraujagysles.

• Elektrokardiograma (EKG): naudojama stebėti širdies elektrinę veiklą. Nestabilios krūtinės anginos metu gali būti aptiktos širdies ritmo ar laidumo anomalijos.
• Kraujo tyrimai: gali būti matuojami širdies žymenys (pvz., troponinas), kurie rodo širdies raumens pažeidimą.
• Streso testas: atliekamas siekiant įvertinti širdies atsaką į fizinį krūvį ir nustatyti, ar yra širdies kraujotakos sutrikimų.
• Echokardiograma: širdies ultragarsas, leidžiantis įvertinti širdies raumens funkciją ir vožtuvų būklę.
• Koronarografija: tai invazinis tyrimas, kai naudojamas kontrastinis preparatas, siekiant nustatyti užsikimšusias ar susiaurėjusias širdies arterijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Nestabilios krūtinės anginos gydymas yra skubus ir skirtas sumažinti širdies pažeidimo riziką bei užkirsti kelią miokardo infarktui. Gydymas apima vaistus, intervencines procedūras ar chirurgiją.

• Vaistai:
  • Antitrombocitiniai vaistai: aspirinas ar klopidogrelis padeda sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
  • Antikoaguliantai: heparinas ar kiti kraujo skiedikliai gali būti naudojami siekiant užkirsti kelią trombų susidarymui.
  • Beta adrenoblokatoriai: mažina širdies darbą ir kraujospūdį, siekiant sumažinti širdies deguonies poreikį.
  • Nitroglicerinas: naudojamas skausmui malšinti ir kraujagyslėms praplėsti, taip pagerinant kraujotaką į širdį.
  • Statinai: naudojami cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, siekiant stabilizuoti aterosklerozines plokšteles.
• Procedūros:
  • Angioplastika su stentavimu: tai procedūra, kurios metu atliekamas užsikimšusios arterijos išplėtimas, įdedant stentą, kad kraujagyslė išliktų atvira.
  • Koronarinės arterijos šuntavimo operacija (CABG): sunkesniais atvejais gali būti atliekama chirurginė operacija, kurios metu sukuriamas aplinkkelis aplink užsikimšusias arterijas, siekiant pagerinti kraujo tėkmę į širdį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors nestabili krūtinės angina reikalauja medicininio gydymo, kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralūs metodai gali padėti sumažinti riziką arba palengvinti simptomus kartu su gydytojo paskirtu gydymu.

• Sveika mityba: mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, sveikaisiais riebalais (pvz., omega-3 riebalų rūgštimis), gali padėti pagerinti širdies sveikatą.
• Fizinė veikla: lengva, reguliari mankšta gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir pagerinti širdies funkciją. Fizinė veikla turėtų būti atliekama tik su gydytojo priežiūra.
• Streso valdymas: meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą, kuris yra vienas iš krūtinės anginos išprovokuojančių veiksnių.
• Vaistažolių preparatai: tokios žolelės kaip gudobelė ar česnakas gali padėti pagerinti širdies sveikatą ir kraujotaką.

Prevencija

Prevencinės priemonės yra itin svarbios siekiant sumažinti nestabilios krūtinės anginos ir širdies priepuolio riziką. Sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti išvengti koronarinės širdies ligos vystymosi.

• Cholesterolio kontrolė: sumažinus „blogojo“ (LDL) cholesterolio kiekį, galima užkirsti kelią aterosklerozės vystymuisi.
• Kraujo spaudimo reguliavimas: hipertenzija yra vienas iš pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių, todėl svarbu ją kontroliuoti.
• Rūkymo nutraukimas: rūkymas padidina kraujagyslių pažeidimų ir aterosklerozės riziką.
• Sveika mityba ir svorio kontrolė: palaikyti sveiką kūno svorį ir mažinti sočiųjų riebalų vartojimą gali sumažinti širdies ligų riziką.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: vidutinio intensyvumo mankšta bent 30 minučių per dieną gali pagerinti širdies sveikatą.

Šaltiniai

1. https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/angina-chest-pain/unstable-angina
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK442000/
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21744-unstable-angina