Mėnesinių nebuvimas, negausios ir retos mėnesinės

Ligos aprašymas

Mėnesinių nebuvimas (amenorėja) ir negausios ar retos mėnesinės (oligomenorėja) yra menstruaciniai sutrikimai, susiję su hormoniniais, struktūriniais ar kitais organizmo pokyčiais. Amenorėja yra būklė, kai moteris neturi mėnesinių ciklo 3 mėnesius ar ilgiau, jei ji anksčiau buvo menstruavusi reguliariai, arba 6 mėnesius, jei menstruacijos buvo nereguliarios. Oligomenorėja apibrėžiama kaip menstruaciniai ciklai, kurie yra retesni nei kas 35 dienas, arba sumažėjęs menstruacijų kiekis. Šie sutrikimai gali turėti įvairias priežastis ir dažnai reikalauja medicininio įvertinimo ir gydymo.

Ligos priežastys

Mėnesinių nebuvimą ar sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys, kurios gali būti suskirstytos į kelias pagrindines grupes:

  • Hormoniniai sutrikimai:
    • Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dažniausia oligomenorėjos priežastis, kai dėl hormonų disbalanso ovuliacija yra nereguliari arba jos visai nėra.
    • Hipotalamo-hipofizės-kiaušidžių ašies sutrikimai: stresas, per didelis fizinis krūvis, griežtos dietos ar nervinė anoreksija gali sutrikdyti hormonų gamybą, kuri reguliuoja menstruacinį ciklą.
    • Hipotireozė ar hipertireozė: skydliaukės hormonų disbalansas gali paveikti menstruacijų reguliarumą ir gausumą.
    • Hiperprolaktinemija: padidėjęs prolaktino kiekis gali slopinti ovuliaciją ir sukelti amenorėją ar oligomenorėją.
    • Menopauzė ir perimenopauzė: natūralus moters reprodukcinės sistemos senėjimas, dėl kurio gali būti nereguliarios ar išnykusios mėnesinės.
  • Anatominiai ir struktūriniai sutrikimai:
    • Gimdos ir gimdos kaklelio struktūriniai pokyčiai: tokie kaip Ashermano sindromas (gimdos sinechijos) ar gimdos kaklelio stenozė, kurie gali fiziškai trukdyti menstruaciniam kraujavimui.
    • Įgimtos reprodukcinės sistemos anomalijos: tokios kaip gimdos agenezė arba Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser (MRKH) sindromas, kur gimda yra neišsivysčiusi arba jos nėra.
  • Kiti veiksniai:
    • Vaistai: kai kurie vaistai, tokie kaip antipsichotikai, antidepresantai, chemoterapijos vaistai ar hormoniniai kontraceptikai, gali sutrikdyti menstruacinį ciklą.
    • Lėtinės ligos: tokios kaip diabetas, celiakija ar uždegiminės žarnų ligos, gali turėti įtakos menstruacijų reguliarumui dėl bendro organizmo streso ir mitybos trūkumų.
    • Nėštumas ir žindymas: natūralūs menstruacijų nebuvimo veiksniai dėl hormoninių pokyčių organizme.

Ligos simptomai

Mėnesinių nebuvimas ar negausios bei retos mėnesinės gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo priežasties:

  • Amenorėja: visiškas mėnesinių nebuvimas 3 ar daugiau mėnesių, jei menstruacijos buvo reguliarios, arba 6 mėnesius, jei menstruacijos buvo nereguliarios.
  • Oligomenorėja: menstruacijų ciklai, kurie yra ilgesni nei 35 dienos, arba menstruacijos yra retesnės nei 8 kartus per metus.
  • Sumažėjęs menstruacijų kiekis: lengvas arba trumpas kraujavimas, kuris gali trukti tik vieną ar dvi dienas.
  • Kiti galimi simptomai, susiję su pagrindine priežastimi:
    • Hormoninių sutrikimų požymiai, tokie kaip spuogai, antsvoris, plaukų augimas veide ir kūne (hirsutizmas) – dažniausiai pasireiškia moterims su PKS.
    • Karščio bangos, naktinis prakaitavimas ir makšties sausumas – būdingi perimenopauzei ar menopauzei.
    • Galvos skausmas, regos sutrikimai, spenelių išskyrimas – gali būti susiję su hipofizės adenoma ir hiperprolaktinemija.
    • Nuovargis, svorio svyravimai, vidurių užkietėjimas ar plaukų slinkimas – gali būti susiję su skydliaukės funkcijos sutrikimais.

Ligos klasifikacijos

Mėnesinių nebuvimas ir sutrikimai klasifikuojami pagal jų pobūdį ir atsiradimo laiką:

  • Pirminė amenorėja: būklė, kai mergaitė nesulaukia mėnesinių iki 15 metų, nors turi kitus normalius antrinius lytinius požymius, arba iki 13 metų, jei nėra jokių lytinio brendimo požymių. Dažniausiai susijusi su įgimtais ar genetiniais sutrikimais.
  • Antrinė amenorėja: būklė, kai moteris, kuri anksčiau turėjo reguliarias mėnesines, jų nebeturi 3 mėnesius ar ilgiau.
  • Oligomenorėja: būklė, kai menstruacijos vyksta rečiau nei kas 35 dienas arba mažiau nei 8 kartus per metus.

Ligos diagnostika

Mėnesinių nebuvimo ar sutrikimų diagnostika yra išsami ir apima keletą etapų siekiant nustatyti pagrindinę priežastį:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento medicininę ir šeimos istoriją, menstruacinį ciklą, gyvenimo būdo veiksnius (pvz., fizinį aktyvumą, mitybą, stresą), simptomus ir atliks fizinį tyrimą, įskaitant ginekologinę apžiūrą.
  • Kraujo tyrimai:
    • Hormonų tyrimai: estradiolio, prolaktino, liuteinizuojančio hormono (LH), folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), skydliaukės hormonų (TSH, T4) lygio nustatymas, kurie gali padėti nustatyti hormoninius sutrikimus.
    • Androgenų lygis: testosteronas, dehidroepiandrosteronas sulfatas (DHEAS) gali būti tikrinami, jei įtariamas policistinių kiaušidžių sindromas ar antinksčių hiperplazija.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Dubens ultragarso tyrimas: naudojamas įvertinti kiaušides ir gimdą dėl galimų struktūrinių anomalijų, tokių kaip cistos, fibromos ar įgimtos anomalijos.
    • Galvos MRT arba KT: naudojama įtariant hipofizės adenomą ar kitas smegenų struktūras, galinčias sukelti hormoninius sutrikimus.
  • Kiti specialūs tyrimai:
    • Endometriumo biopsija: atliekama retais atvejais, siekiant įvertinti gimdos gleivinės būklę ir galimą endometriumo atrofiją.
    • Genetiniai tyrimai: atliekami, kai įtariama pirminė amenorėja su įgimtomis anomalijomis ar genetiniais sindromais.

Ligos gydymas ir vaistai

Mėnesinių nebuvimo ar sutrikimų gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gali apimti įvairius metodus:

  • Hormonų terapija:
    • Geriamieji kontraceptikai ar hormonų pakaitinė terapija: naudojami reguliuoti mėnesines moterims su PKS, menopauze ar kitais hormoniniais disbalansais.
    • Skydliaukės hormonai: jei menstruacijų sutrikimai yra susiję su skydliaukės funkcijos sutrikimais, skiriami skydliaukės hormonai.
    • Dopamino agonistai: tokie kaip bromokriptinas ar kabergolinas, gali būti naudojami prolaktinomos (hiperprolaktinemijos) gydymui.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai:
    • Mitybos ir fizinio aktyvumo reguliavimas: sveika mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas gali padėti atkurti normalų menstruacinį ciklą moterims su anoreksija, antsvoriu ar intensyviu fiziniu krūviu.
    • Streso valdymas: atsipalaidavimo metodai, tokie kaip joga, meditacija ar terapija, gali padėti sumažinti streso poveikį menstruaciniam ciklui.
  • Chirurginis gydymas:
    • Gimdos sinechijų (Ashermano sindromo) gydymas: hysteroskopija gali būti naudojama sinechijoms pašalinti, kad būtų atstatytas normalus menstruacinis ciklas.
    • Kiaušidžių cistų ar kitų struktūrinių anomalijų pašalinimas: atliekamas, jei yra cistos ar navikai, kurie sutrikdo menstruacinį ciklą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors mėnesinių nebuvimas ir sutrikimai reikalauja medicininio įvertinimo ir gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti simptomus:

  • Vaistažolės: tokios kaip Vitex agnus-castus (vyturio uogos) ar Angelica sinensis (kinų angelika), gali padėti subalansuoti hormonų lygį ir reguliuoti menstruacinį ciklą. Prieš vartojimą svarbu pasitarti su gydytoju.
  • Sveika mityba: subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir skaidulų, gali padėti palaikyti bendrą hormonų pusiausvyrą ir menstruacinio ciklo reguliarumą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: maisto produktai, kuriuose gausu omega-3, tokie kaip žuvis, chia sėklos ir linų sėmenys, gali padėti sumažinti uždegimą ir palaikyti hormonų pusiausvyrą.

Prevencija

Mėnesinių nebuvimo ar sutrikimų prevencija apima sveiką gyvenimo būdą ir rizikos veiksnių valdymą:

  • Sveikas kūno svoris: išlaikant normalų kūno svorį, galima išvengti hormoninių disbalansų, susijusių su per dideliu ar per mažu kūno svoriu.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: saikingas fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sveiką menstruacinį ciklą.
  • Streso valdymas: streso mažinimo metodai gali padėti sumažinti hipotalamo-hipofizės-kiaušidžių ašies sutrikimus.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: reguliarūs vizitai pas gydytoją gali padėti anksti nustatyti ir gydyti hormoninius sutrikimus ar kitas sąlygas, kurios gali paveikti menstruacinį ciklą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22834-oligomenorrhea
  2. https://www.msdmanuals.com/home/women-s-health-issues/menstrual-disorders-and-abnormal-vaginal-bleeding/absence-of-menstrual-periods
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/amenorrhea/symptoms-causes/syc-20369299

Gydytojai