Krūtinės aortos aneurizma

Ligos aprašymas

Krūtinės aortos aneurizma yra aortos, didžiausios kūno arterijos, esančios krūtinės srityje, patologinis išsiplėtimas ar išsipūtimas. Aorta transportuoja deguonimi prisotintą kraują iš širdies į likusią kūno dalį. Kai aortos sienelės silpnėja dėl įvairių veiksnių, jos gali išsiplėsti arba išsiplėsti, suformuodamos aneurizmą. Aneurizma gali būti krūtinės dalyje (krūtinės aortos aneurizma) arba pilvo dalyje (pilvo aortos aneurizma). Krūtinės aortos aneurizmos yra retesnės nei pilvo aortos aneurizmos, tačiau gali sukelti rimtų komplikacijų, jei jos plyšta, nes tai gali sukelti pavojingą vidinį kraujavimą ir yra gyvybei pavojinga būklė.

Ligos priežastys

Krūtinės aortos aneurizmos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, kurie silpnina aortos sienelę:

• Aterosklerozė: tai pagrindinė aneurizmų priežastis. Aterosklerozės metu susikaupia cholesterolio plokštelės aortos sienelėje, sukeldamos uždegimą ir sienelės silpnėjimą.
• Paveldimos jungiamojo audinio ligos: tokios kaip Marfano sindromas, Ehlerso-Danlos sindromas arba Loeys-Dietz sindromas. Šios genetinės ligos pažeidžia aortos sienelės struktūrą ir elastingumą, todėl ji tampa labiau linkusi į plyšimą.
• Aortos vožtuvo anomalijos: dviburio aortos vožtuvo (bicuspido aortos vožtuvas) buvimas padidina riziką susirgti aortos aneurizma.
• Traumos: stiprūs krūtinės smūgiai, pavyzdžiui, autoavarijos metu, gali pažeisti aortą ir sukelti aneurizmos susiformavimą.
• Infekcijos: retai, bet infekcijos, tokios kaip sifilis arba bakterinis endokarditas, gali pažeisti aortos sienelę.
• Uždegiminės ligos: tokios kaip Takayasu arteritas ar milžiniškų ląstelių arteritas, gali pažeisti kraujagysles ir prisidėti prie aneurizmų formavimosi.
• Hipertenzija: ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali padidinti aortos sienelės apkrovą, sukeldamas aneurizmos riziką.

Ligos simptomai

Krūtinės aortos aneurizmos simptomai dažnai priklauso nuo jos dydžio ir vietos. Daugelis aneurizmų yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant kitus tyrimus. Tačiau didelės aneurizmos ar aneurizmos, kurios greitai didėja, gali sukelti šiuos simptomus:

• Krūtinės skausmas: skausmas gali būti giliai jaučiamas, pulsuojantis arba spaudžiantis, kartais plintantis į nugarą, pečius ar kaklą. Tai yra dažniausias simptomas.
• Dusulys: gali atsirasti dėl spaudimo kvėpavimo takams ar plaučiams.
• Skausmas nugaroje: ypač jei aneurizma spaudžia nervus ar stuburą.
• Kosulys ar užkimimas: dėl spaudimo trachėjai ar pasikartojančiai gerklų nervui (nervus laryngeus recurrens).
• Rijimo sunkumai (disfagija): dėl spaudimo stemplėje.
• Staigus skausmas ir šokas: jei aneurizma plyšta, gali atsirasti staigus stiprus krūtinės ar nugaros skausmas, kraujospūdžio kritimas, šokas, kuris yra pavojingas gyvybei.

Ligos klasifikacijos

Krūtinės aortos aneurizmos gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą ir formą:

• Pagal vietą:
  • Kylančiosios aortos aneurizma: atsiranda aortos dalyje, kuri kyla iš širdies. Tai dažniausia krūtinės aortos aneurizmos vieta.
  • Aortos lanko aneurizma: susidaro aortos dalyje, kuri lenkiasi virš širdies ir tiekia kraują į rankas ir galvą.
  • Leidžiamosios aortos aneurizma: atsiranda aortos dalyje, kuri nusileidžia link pilvo.
• Pagal formą:
  • Fuziforminė aneurizma: visos aortos sienelės dalies vienodas išsiplėtimas, todėl aorta tampa cilindro formos.
  • Sakulinė aneurizma: išsiplėtimas vyksta tik vienoje aortos sienelės pusėje, sudarant maišelio formos išsiplėtimą.

Ligos diagnostika

Krūtinės aortos aneurizmos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai, atliekant vaizdo tyrimus dėl kitų priežasčių. Specifinė diagnostika apima:

• Krūtinės ląstos rentgenograma: gali parodyti išsiplėtusią aortą arba netiesioginius jos pažeidimo požymius.
• Kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu: vienas iš geriausių metodų detaliai įvertinti aneurizmos dydį, vietą ir jos santykį su kitomis struktūromis.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama detaliam kraujagyslių ir aneurizmos įvertinimui, ypač jei pacientas negali gauti kontrasto medžiagos.
• Echokardiograma: naudojama įvertinti kylančiosios aortos aneurizmas ir vožtuvų pažeidimus, ypač transthorakalinė ar transesofaginė echokardiograma.
• Aortografija: invazinis tyrimas, kuriame naudojamas kontrastinis dažas, įšvirkščiamas į aortą, kad būtų matoma rentgenogramoje. Šiuo metu naudojamas rečiau, nes KT ir MRT gali suteikti panašią informaciją mažiau invaziniu būdu.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymo taktika priklauso nuo aneurizmos dydžio, vietos, augimo greičio ir paciento bendros sveikatos būklės:

• Stebėjimas ir kontrolė:
  • Mažos aneurizmos: jei aneurizma yra mažo dydžio ir nesukelia simptomų, gydytojas gali rekomenduoti reguliarų stebėjimą naudojant vaizdo tyrimus (KT arba MRT), siekiant sekti jos augimą.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: rūkymo nutraukimas, kraujospūdžio kontrolė, sveika mityba ir reguliari mankšta gali padėti sumažinti riziką.
  • Medikamentinis gydymas: beta adrenoblokatoriai ar angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai gali būti skiriami kraujospūdžiui kontroliuoti ir aortos sienelės įtampai sumažinti.
• Chirurginis gydymas:
  • Atvira chirurginė rezekcija ir protezavimas: taikoma didelėms aneurizmoms arba jei yra plyšimo rizika. Operacijos metu pažeista aortos dalis pašalinama ir pakeičiama sintetiniu protezu.
  • Endovaskulinė stent-graft implantacija: mažiau invazinė procedūra, kurioje per arteriją įvedamas stent-graftas (kraujagyslių protezas), kuris sustiprina aneurizmos sienelę ir apsaugo nuo plyšimo.
• Skubus gydymas: jei aneurizma plyšta, reikalinga skubi chirurginė intervencija dėl didelio kraujavimo pavojaus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors krūtinės aortos aneurizma yra rimta būklė, reikalaujanti medicininio įvertinimo ir gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą:

• Sveika mityba: vartoti mažai riebalų, druskos ir cholesterolio turinčią dietą, turinčią daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikųjų riebalų, gali padėti palaikyti sveiką kraujospūdį ir sumažinti aterosklerozės riziką.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: švelni fizinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas, gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, tačiau būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo fizinio krūvio lygio.
• Streso valdymas: atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali padėti sumažinti stresą, kuris gali turėti teigiamą poveikį kraujospūdžiui.

Prevencija

Krūtinės aortos aneurizmos prevencija apima rizikos veiksnių valdymą ir bendros širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymą:

• Kraujospūdžio kontrolė: reguliariai tikrinti ir palaikyti normalų kraujospūdį, naudojant vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius, jei reikia.
• Cholesterolio kiekio valdymas: mažinant „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, galima sumažinti aterosklerozės ir aneurizmų riziką.
• Rūkymo nutraukimas: rūkymas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių kraujagyslių sveikatai, įskaitant aneurizmas, todėl jo nutraukimas gali žymiai sumažinti riziką.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: ypač svarbu žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip paveldimos jungiamojo audinio ligos ar šeimos istorija aneurizmų.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17552-aorta-thoracic-aortic-aneurysm
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/thoracic-aortic-aneurysm/symptoms-causes/syc-20350188
3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/thoracic-aortic-aneurysm