Infekcinis artritas

Ligos aprašymas

Infekcinis artritas, dar vadinamas septiniu artritu, yra rimta sąnarių infekcija, kurią sukelia bakterijos, virusai ar grybai. Dažniausiai tai yra bakterinės kilmės liga, kai mikroorganizmai patenka į sąnarį tiesiogiai per kraują, po traumos ar chirurginės procedūros. Infekcija sukelia sąnario uždegimą, skausmą, patinimą ir kartais rimtą sąnario pažeidimą. Infekcinis artritas dažniausiai pažeidžia vieną didelį sąnarį, tokį kaip kelio ar klubo sąnarį, tačiau gali paveikti ir kitus sąnarius.

Ligos priežastys

Infekcinį artritą dažniausiai sukelia:

  • Bakterijos: Dažniausiai tai yra Staphylococcus aureus (stafilokokas) ir Streptococcus rūšies bakterijos, kurios patenka į sąnarį per kraują, po odos infekcijų, chirurginių procedūrų ar traumos.
  • Virusai: Kai kurie virusai, tokie kaip hepatito B, hepatito C, ŽIV ir parvovirusas, gali sukelti sąnarių uždegimą.
  • Grybai: Retais atvejais grybelinės infekcijos, tokios kaip kandidozė, gali sukelti sąnarių infekcijas, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Rizikos veiksniai, padidinantys infekcinio artrito išsivystymo riziką:

  • Sąnario protezavimas: Sąnario pakeitimas (endoprotezavimas) padidina infekcijos riziką.
  • Nusilpusi imuninė sistema: Asmenys, sergantys cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ar kepenų ligomis, vartojantys imunosupresinius vaistus.
  • Ankstesnės sąnarių problemos: Anksčiau patirtos sąnarių traumos ar uždegiminės sąnarių ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas.

Ligos simptomai

Infekcinio artrito simptomai paprastai greitai išsivysto ir apima:

  • Stiprus sąnarių skausmas: Dažniausiai pasireiškia viename sąnaryje, bet gali paveikti ir daugiau.
  • Patinimas: Infekuotas sąnarys gali būti pastebimai patinęs ir šiltas.
  • Paraudimas: Oda aplink sąnarį gali būti raudona.
  • Karščiavimas: Dažnai pasireiškia karščiavimas, kuris gali būti didelis.
  • Sutrikęs judrumas: Pažeistas sąnarys gali būti standus ir riboti judesius.

Ligos klasifikacijos

Infekcinis artritas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sukėlėją:

  • Bakterinis artritas: Dažniausia infekcinio artrito forma, kurią dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus arba Streptococcus rūšys.
  • Virusinis artritas: Sukeltas virusų, tokių kaip hepatito B ar C, ŽIV ar parvoviruso.
  • Grybelinis artritas: Sukeltas grybelių, tokių kaip Candida ar Aspergillus.

Ligos diagnostika

Infekcinio artrito diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Sąnario aspiracija (artrocentezė): Skysčio mėginio paėmimas iš sąnario ir laboratorinė analizė, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją.
  • Kraujo tyrimai: Siekiant aptikti infekcijos požymius, pvz., padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir C-reaktyvų baltymą.
  • Vaizdiniai tyrimai: Rentgeno spinduliai, ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti įvertinti sąnario būklę ir nustatyti uždegimo mastą.

Ligos gydymas ir vaistai

Infekcinio artrito gydymas priklauso nuo infekcijos sukėlėjo ir apima:

  • Antibiotikai: Skiriami bakterinio artrito atveju. Gydymas paprastai pradedamas plataus spektro antibiotikais, kol bus gauti mikrobiologinių tyrimų rezultatai. Tada gydymas koreguojamas pagal specifinį patogeną.
  • Antivirusiniai arba priešgrybeliniai vaistai: Naudojami, jei infekciją sukėlė virusai ar grybai.
  • Sąnario drenažas: Skysčio pašalinimas iš sąnario siekiant sumažinti spaudimą ir pašalinti infekciją.
  • Skysčių pakaitalai ir skausmą malšinantys vaistai: Naudojami simptomams valdyti, pvz., skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Chirurgija: Gali būti reikalinga sunkiais atvejais, jei infekcija negali būti kontroliuojama kitomis priemonėmis arba jei reikia pašalinti pažeistą sąnario audinį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Infekcinis artritas reikalauja skubaus medicininio gydymo, todėl liaudiškos priemonės negali jo išgydyti. Tačiau sveikas gyvenimo būdas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir atsigavimą:

  • Sveika mityba: Maistas, turintis daug vitaminų ir mineralų, gali padėti palaikyti imuninę sistemą.
  • Poilsis: Svarbu leisti sąnariui pailsėti ir išvengti per didelio streso.
  • Atsargus sąnarių judinimas: Po pradinio gydymo, judesio diapazoną galima palaipsniui atkurti, tačiau reikėtų vengti pernelyg intensyvaus fizinio aktyvumo.

Prevencija

Prevencinės priemonės, siekiant išvengti infekcinio artrito:

  • Gera higiena ir žaizdų priežiūra: Padeda užkirsti kelią bakterijų patekimui į organizmą.
  • Vakcinacija: Kai kuriais atvejais gali apsaugoti nuo tam tikrų virusų, pvz., hepatito B.
  • Greitas infekcijų gydymas: Laiku gydant kitas infekcijas, galima užkirsti kelią jų plitimui į sąnarius.

Šaltiniai

  1. https://www.arthritis.org/diseases/infectious-arthritis
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bone-and-joint-infections/symptoms-causes/syc-20350755
  3. https://www.nhs.uk/conditions/septic-arthritis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)