Epilepsija

Ligos aprašymas

Epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai, atsirandantys dėl nenormalios ir per didelės smegenų neuronų elektrinės veiklos. Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti įvairiomis formomis, nuo trumpalaikių sąmonės netekimo ar raumenų trūkčiojimų iki ilgalaikių traukulių. Epilepsija gali paveikti bet kurio amžiaus, lyties ar etninės grupės žmones ir turi daugybę galimų priežasčių, įskaitant genetines mutacijas, galvos traumas, infekcijas, smegenų auglius ir kitus neurologinius sutrikimus. Epilepsija dažnai paveikia pacientų gyvenimo kokybę, todėl svarbu tinkamai diagnozuoti ir gydyti šią būklę.

Ligos priežastys

Epilepsija gali kilti dėl daugelio skirtingų priežasčių, kurios skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Pagrindinės epilepsijos priežastys yra:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurios epilepsijos formos yra paveldimos ir atsiranda dėl specifinių genetinių mutacijų, kurios veikia smegenų neuronų elektrinį aktyvumą.
• Galvos traumos: Sunkios galvos traumos, tokios kaip smegenų sukrėtimas arba kaukolės lūžiai, gali pažeisti smegenis ir sukelti epilepsijos priepuolius.
• Smegenų augliai ir navikai: Navikai smegenyse gali sukelti nenormalią elektrinę veiklą ir išprovokuoti priepuolius.
• Infekcijos: Tokios infekcijos kaip meningitas, encefalitas ar smegenų abscesas gali sukelti smegenų uždegimą ir epilepsijos priepuolius.
• Smegenų kraujotakos sutrikimai: Insultas ar smegenų kraujotakos sutrikimai gali pažeisti smegenų audinius ir sukelti epilepsiją.
• Neurodegeneracinės ligos: Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir kiti neurodegeneraciniai sutrikimai gali padidinti epilepsijos riziką vyresnio amžiaus žmonėms.
• Prenatalinės smegenų pažeidimai: Smegenų pažeidimai, atsiradę prieš gimdymą, pavyzdžiui, dėl motinos infekcijų, prastos mitybos arba deguonies stygiaus gimdymo metu, gali sukelti epilepsiją vaikams.
• Metaboliniai sutrikimai: Tam tikri metaboliniai sutrikimai, tokie kaip hipoglikemija, elektrolitų disbalansas, vitamino B6 trūkumas, gali sukelti epilepsijos priepuolius.

Ligos simptomai

Epilepsijos simptomai priklauso nuo priepuolių tipo ir pažeistos smegenų srities. Priepuoliai gali būti klasifikuojami kaip fokaliniai (daliniai) arba generalizuoti. Dažniausi simptomai yra:

Fokaliniai (daliniai) priepuoliai:

• Paprasti fokaliniai priepuoliai: Šie priepuoliai veikia tik vieną smegenų dalį ir pacientas išlieka sąmoningas. Simptomai gali būti raumenų trūkčiojimas, pojūčių sutrikimai (pvz., keisti kvapai, skoniai ar regėjimo pojūčiai), emociniai pokyčiai (pvz., baimė, nerimas).
• Sudėtingi fokaliniai priepuoliai: Priepuoliai veikia didesnę smegenų dalį ir gali paveikti sąmonę. Simptomai gali būti sumišimas, nelogiški judesiai (pvz., rankų trynimas, kramtymas) arba nesąmoningi veiksmai (automatizmai).

Generalizuoti priepuoliai:

• Absansai (trumpalaikis sąmonės netekimas): Dažniausiai pasireiškia vaikams, šie priepuoliai sukelia trumpalaikį sąmonės netekimą ir tuščio žvilgsnio epizodus. Jie dažnai trunka kelias sekundes ir gali būti klaidingai suprantami kaip svajojimas.
• Toniniai-kloniniai priepuoliai (anksčiau vadinti didžiaisiais priepuoliais): Pradžioje pasireiškia viso kūno sustingimu (toninė fazė), po kurio seka stiprūs, ritmiški traukuliai (kloninė fazė). Šie priepuoliai gali trukti kelias minutes ir sukelti sąmonės netekimą.
• Miokloniniai priepuoliai: Trumpi, staigūs raumenų trūkčiojimai, kurie gali būti vieno raumens arba grupės raumenų. Dažniausiai pasireiškia rankose ir gali įvykti kelis kartus per dieną.
• Atoniniai priepuoliai: Staigus raumenų tonuso praradimas, kuris gali sukelti kritimą ir sužalojimus. Dažnai vadinami „atkritimo priepuoliais“.
• Toniniai priepuoliai: Raumenų tonuso padidėjimas arba standumas, kuris gali trukti kelias sekundes arba minutes, dažnai sukelia kūno sustingimą.
• Kloniniai priepuoliai: Ritmiški raumenų trūkčiojimai arba traukuliai, dažniausiai pasireiškia rankose ir kojose.

Ligos klasifikacijos

Epilepsija gali būti klasifikuojama įvairiais būdais, remiantis priepuolių tipu, etiologija ar kilme:

1. Pagal priepuolių tipą:
   • Fokalinė epilepsija: Priepuoliai prasideda vienoje smegenų dalyje.
   • Generalizuota epilepsija: Priepuoliai prasideda abiejose smegenų pusėse vienu metu.
   • Mišri epilepsija: Priepuoliai gali būti tiek fokaliniai, tiek generalizuoti.
2. Pagal etiologiją:
   • Idiopatinė epilepsija: Epilepsijos priežastis nėra aiški, bet ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais.
   • Simptominė (antrinė) epilepsija: Epilepsija atsiranda dėl žinomos smegenų pažeidimo priežasties, pvz., smegenų auglio, galvos traumos ar insulto.
   • Kriptogeninė epilepsija: Manoma, kad epilepsija atsiranda dėl galimos struktūrinės ar metabolinės priežasties, tačiau tikslios priežasties nustatyti negalima.
3. Pagal amžių:
   • Vaikystės epilepsija: Epilepsija, kuri prasideda kūdikystėje ar vaikystėje.
   • Suaugusiųjų epilepsija: Epilepsija, kuri prasideda suaugusiųjų amžiuje.
   • Vyresnio amžiaus žmonių epilepsija: Epilepsija, kuri prasideda vyresniame amžiuje, dažnai susijusi su neurodegeneracinėmis ligomis arba insultu.

Ligos diagnostika

Epilepsijos diagnostika apima išsamų paciento klinikinį vertinimą, istorijos surinkimą ir keletą specifinių tyrimų, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti priepuolių tipą bei priežastį:

• Medicininė istorija ir simptomų aprašymas: Gydytojas apklausia pacientą arba jo artimuosius apie priepuolių dažnumą, trukmę, pasireiškimo laiką ir kitus susijusius simptomus. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje yra buvę epilepsijos atvejų.
• Neurologinis tyrimas: Atlikus fizinį ir neurologinį tyrimą, gali būti įvertintos galimos neurologinės būklės, galinčios sukelti priepuolius.
• Elektroencefalograma (EEG): Pagrindinis tyrimas epilepsijos diagnozei patvirtinti, kuris registruoja smegenų elektrinį aktyvumą ir gali parodyti epileptinę veiklą tarp priepuolių.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama siekiant nustatyti struktūrinius smegenų pokyčius, tokius kaip augliai, kraujagyslių anomalijos ar randai, kurie gali sukelti epilepsiją.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama, jei MRT nėra prieinamas arba jei reikia skubiai įvertinti galvos traumą ar kraujavimą.
• Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti elektrolitų disbalansą, infekcijas ar metabolines priežastis, kurios gali sukelti priepuolius.
• Genetiniai tyrimai: Gali būti atliekami, jei įtariama genetinė epilepsija, ypač jei yra šeimos anamnezė arba kitų neurologinių sutrikimų.

Ligos gydymas ir vaistai

Epilepsijos gydymas priklauso nuo priepuolių tipo, amžiaus, bendros sveikatos būklės ir paciento gyvenimo būdo. Gydymo tikslas yra sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą bei pagerinti paciento gyvenimo kokybę:

• Medikamentinis gydymas:
  • Antiepileptiniai vaistai (AEV): Pagrindinis epilepsijos gydymo metodas. AEV, tokie kaip valproatas, levetiracetamas, lamotriginas, karbamazepinas ir kt., yra naudojami priepuoliams kontroliuoti. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo priepuolių tipo, amžiaus ir kitų sveikatos sąlygų.
  • Kombinuotas gydymas: Kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau nei vieno antiepileptinio vaisto, siekiant geriau kontroliuoti priepuolius.
• Chirurginis gydymas:
  • Epilepsijos operacija: Gali būti svarstoma pacientams, kuriems medikamentinis gydymas yra neveiksmingas ir priepuoliai kyla iš vienos smegenų srities, kurią galima chirurgiškai pašalinti arba pakeisti.
  • Vagus nervo stimuliacija: Chirurginė procedūra, kurios metu implantuojamas prietaisas, stimuliuojantis vagus nervą ir padedantis sumažinti priepuolių dažnumą.
• Dietinė terapija:
  • Ketogeninė dieta: Daug riebalų, mažai angliavandenių turinti dieta, kuri gali būti naudinga kai kuriems vaikams ir suaugusiems, ypač tiems, kurių priepuoliai yra atsparūs vaistams.
• Gyvenimo būdo keitimas:
  • Priepuolių trigerių valdymas: Vengti veiksnių, kurie gali sukelti priepuolius, tokių kaip miego trūkumas, stresas, alkoholis ir tam tikri vaistai.
  • Reguliarus miegas ir sveika mityba: Palaikant reguliarias miego ir mitybos įpročius, galima padėti sumažinti priepuolių dažnumą.
• Psichologinė pagalba ir parama:
  • Psichoterapija ir konsultavimas: Gali padėti pacientams ir jų šeimoms susidoroti su emociniais ir socialiniais iššūkiais, susijusiais su epilepsija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors epilepsija reikalauja medicininio gydymo ir priežiūros, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti priepuolių dažnumą:

• Augaliniai papildai ir vitaminai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri papildai, tokie kaip magnio, vitaminų B6 ir D papildai, gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą kai kuriems pacientams. Vis dėlto svarbu prieš vartojant papildus pasitarti su gydytoju.
• Streso mažinimas: Technikos, tokios kaip joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ir progresyvus raumenų atsipalaidavimas, gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti savijautą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti streso lygį, nors reikia vengti veiklos, kuri gali kelti pavojų, jei įvyktų priepuolis.
• Tinkama mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir sveikų riebalų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti traukulių riziką.

Svarbu paminėti, kad liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik papildomai prie standartinio medicininio gydymo, o bet kokie nauji gydymo metodai turi būti aptarti su gydytoju.

Prevencija

Epilepsijos prevencija gali būti sudėtinga, nes daugelis jos priežasčių yra nežinomos arba nevaldomos. Tačiau kai kurios priemonės gali padėti sumažinti riziką ar užkirsti kelią priepuoliams:

• Saugos priemonės galvos traumų prevencijai: Šalmai ir apsaugos priemonės gali padėti apsaugoti galvą sporto, dviračių ar kitų pavojingų veiklų metu.
• Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti sumažinti epilepsijos riziką.
• Vaikų infekcijų kontrolė: Vakcinacija nuo meningito, encefalito ir kitų infekcijų gali padėti sumažinti neurologinių pažeidimų ir vėliau galimos epilepsijos riziką.
• Reguliari medicininė priežiūra: Reguliariai tikrintis sveikatą ir laiku gydyti bet kokias sveikatos problemas, kurios gali sukelti smegenų pažeidimus ar padidinti epilepsijos riziką.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17636-epilepsy
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/epilepsy/symptoms-causes/syc-20350093
3. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/epilepsy