Diabetinė nefropatija (glomerulosklerozė)

Diabetinės nefropatijos aprašymas

Diabetinė nefropatija, dar vadinama diabetine glomeruloskleroze, yra lėtinė inkstų liga, kuri išsivysto kaip ilgalaikio cukrinio diabeto komplikacija. Šiai būklei būdingas inkstų glomerulų, kurie filtruoja kraują, pažeidimas ir sukietėjimas (sklerozė). Diabetinė nefropatija yra viena iš pagrindinių lėtinės inkstų ligos ir galutinio inkstų nepakankamumo priežasčių. Liga progresuoja palaipsniui, dažnai nepastebimai, tačiau laiku nediagnozuota ir negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant dializės arba inkstų transplantacijos poreikį.

Priežastys

Diabetinės nefropatijos vystymąsi lemia ilgalaikis nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje, kuris pažeidžia inkstų glomerulų kraujagysles. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:

  • Ilgalaikis cukrinis diabetas: Kuo ilgiau žmogus serga cukriniu diabetu, tuo didesnė rizika išsivystyti diabetinei nefropatijai.
  • Aukštas kraujospūdis: Hipertenzija papildomai apsunkina inkstų kraujagyslių būklę, spartindama jų pažeidimus.
  • Genetiniai veiksniai: Genetinė predispozicija gali lemti didesnę riziką susirgti šia komplikacija.
  • Rūkymas: Rūkymas prisideda prie kraujagyslių pažeidimo ir padidina diabetinės nefropatijos riziką.

Simptomai

Diabetinė nefropatija ankstyvosiose stadijose dažnai yra besimptomė. Vėliau gali pasireikšti šie simptomai:

  • Proteinurija: Baltymų buvimas šlapime yra vienas pirmųjų inkstų pažeidimo požymių.
  • Patinimas: Kojų, pėdų, rankų ar veido tinimas dėl skysčių kaupimosi organizme.
  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl inkstų funkcijos sutrikimo gali sumažėti raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, sukelianti anemiją.
  • Padidėjęs kraujospūdis: Kraujo spaudimas gali padidėti arba tapti sunkiai valdomas.
  • Pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai gali atsirasti dėl padidėjusio toksinų kiekio kraujyje.
  • Apetito stoka: Dėl toksinų kaupimosi ir medžiagų apykaitos sutrikimų gali sumažėti apetitas.

Diagnostika

Diabetinės nefropatijos diagnozė apima kelis tyrimus, siekiant nustatyti inkstų funkcijos sutrikimą ir įvertinti pažeidimo laipsnį:

  • Šlapimo tyrimai: Proteinurijos (baltymų šlapime) nustatymas yra svarbiausias ankstyvasis diagnostinis rodiklis. Mikroalbuminurija (mažų albumino kiekių šlapime buvimas) gali rodyti ankstyvąją ligos stadiją.
  • Kraujo tyrimai: Kreatinino ir karbamido azoto (BUN) kiekio nustatymas padeda įvertinti inkstų funkciją. Glomerulų filtracijos greitis (GFG) taip pat yra svarbus rodiklis, leidžiantis nustatyti inkstų pažeidimo laipsnį.
  • Inkstų ultragarsas: Šis tyrimas leidžia įvertinti inkstų dydį ir struktūrą bei nustatyti galimus inkstų pažeidimus.
  • Inkstų biopsija: Retais atvejais, kai reikia patvirtinti diagnozę arba išsiaiškinti ligos priežastį, gali būti atliekama inkstų biopsija.

Gydymas

Diabetinės nefropatijos gydymas siekia sulėtinti ligos progresavimą, apsaugoti inkstų funkciją ir sumažinti komplikacijų riziką:

  • Cukraus kiekio kraujyje kontrolė: Griežta gliukozės kontrolė yra esminė siekiant sulėtinti inkstų pažeidimus. Gali būti skiriami vaistai, tokie kaip insulinas arba geriamieji antidiabetiniai vaistai (pvz., metforminas).
  • Kraujo spaudimo kontrolė: Antihipertenziniai vaistai, tokie kaip AKF inhibitoriai (pvz., enalaprilis) arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB, pvz., losartanas), padeda apsaugoti inkstus ir sumažinti proteinuriją.
  • Dieta: Mažai baltymų ir druskos turinti dieta gali padėti sumažinti inkstų apkrovą ir kontroliuoti kraujospūdį.
  • Statinai: Vaistai cholesterolio lygiui mažinti, tokie kaip atorvastatinas, gali padėti sumažinti kraujagyslių pažeidimo riziką.
  • Inkstų dializė ar transplantacija: Vėlyvose stadijose, kai inkstų funkcija yra labai sutrikusi, gali prireikti dializės ar net inkstų transplantacijos.

Liaudiškos priemonės

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti diabetinės nefropatijos, jos gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti kai kuriuos simptomus:

  • Žalioji arbata: Antioksidantai žaliojoje arbatoje gali padėti apsaugoti inkstų ląsteles nuo tolesnio pažeidimo.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Žuvų taukai gali turėti priešuždegiminį poveikį ir padėti apsaugoti inkstus.
  • Česnakai: Česnakai gali padėti sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4239998/#:~:text=Glomerulosclerosis%20in%20diabetic%20nephropathy%20is,IV%20and%20fibronectin%20(2).
  2. https://emedicine.medscape.com/article/238946-overview?form=fpf
  3. https://nephrology.medicine.ufl.edu/patient-care/research/diabetic-nephropathy/

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)