Infekcinė mononukleozė

Ligos aprašymas

Infekcinė mononukleozė, dar vadinama „bučiavimosi liga“, yra virusinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV), priklausantis herpes virusų šeimai. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiems, tačiau gali paveikti ir kitus amžiaus grupes. Pagrindiniai infekcinės mononukleozės simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, limfmazgių patinimas ir nuovargis. Nors dauguma atvejų praeina savaime per kelias savaites, kai kuriais atvejais liga gali sukelti komplikacijų ir tęstis ilgiau.

Ligos priežastys

Infekcinę mononukleozę sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV), kuris perduodamas iš žmogaus žmogui:

  • Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu: dažniausiai per seiles (pvz., bučiavimąsi), todėl liga dažnai vadinama „bučiavimosi liga“.
  • Netiesioginis kontaktas: per bendrus indus, stalo įrankius ar gėrimų dalinimąsi, tačiau tokia transmisija yra retesnė.
  • Kraujo perpylimai ir organų transplantacija: retais atvejais virusas gali būti perduodamas per kraują ar organus.

Ligos simptomai

Infekcinės mononukleozės simptomai dažniausiai pasireiškia per 4–6 savaites po užsikrėtimo ir gali trukti kelias savaites ar ilgiau. Dažniausi simptomai yra:

  • Karščiavimas: dažniausiai vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti aukštas.
  • Gerklės skausmas: intensyvus, dažnai susijęs su tonzilių padidėjimu ir paraudimu, kartais gali atsirasti baltų apnašų.
  • Limfmazgių padidėjimas: dažniausiai kaklo ir pažastų srityse, kurie gali būti skausmingi palietus.
  • Nuovargis ir silpnumas: gali būti labai intensyvūs ir tęstis kelias savaites ar mėnesius.
  • Bendras negalavimas: gali būti jaučiamas bendras silpnumas ir negalavimas.
  • Kepenų ir blužnies padidėjimas (hepatosplenomegalija): gali sukelti diskomfortą ar skausmą pilvo srityje, ypač kairėje pusėje.
  • Galvos skausmas, raumenų skausmai ir apetito praradimas: dažni, bet ne visada pasireiškia.
  • Odos bėrimas: gali atsirasti, ypač jei pacientui buvo skirti antibiotikai, tokie kaip amoksicilinas arba ampicilinas.

Ligos klasifikacijos

Infekcinė mononukleozė paprastai nėra klasifikuojama pagal skirtingas formas, tačiau ji gali būti skirstoma pagal ligos sunkumą ir komplikacijas:

  • Tipinė infekcinė mononukleozė: su būdingais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, gerklės skausmas ir limfmazgių padidėjimas, kurie praeina per kelias savaites.
  • Komplikuota infekcinė mononukleozė: sukelia papildomas sveikatos problemas, tokias kaip hepatitas, hemolizinė anemija, trombocitopenija, miokarditas, neurologiniai sutrikimai (pvz., meningitas, encefalitas) arba blužnies plyšimas.
  • Lėtinė EBV infekcija: retas atvejis, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, dėl kurio pacientas jaučia nuolatinį nuovargį ir kitus simptomus.

Ligos diagnostika

Infekcinės mononukleozės diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu ir laboratoriniais tyrimais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins simptomus, tokius kaip karščiavimas, gerklės skausmas, limfmazgių padidėjimas, kepenų ir blužnies padidėjimas.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Pilnas kraujo tyrimas (CBC): dažnai nustatomas padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius, ypač limfocitų, su atipiniais limfocitais.
    • Monospoto testas: greitasis kraujo testas, skirtas nustatyti heterofilinius antikūnus, dažniausiai teigiamas per pirmąsias ligos savaites. Testas yra patikimas, tačiau ne visada teigiamas vaikams.
    • Epšteino-Baro viruso antikūnų tyrimas (EBV IgM ir IgG): naudojamas, kai monospoto testas yra neigiamas arba diagnozė neaiški. IgM antikūnai rodo aktyvią infekciją, o IgG antikūnai rodo ankstesnę infekciją.
  • Kepenų funkcijos tyrimai: gali parodyti padidėjusį kepenų fermentų kiekį (ALT ir AST), ypač jei yra kepenų pažeidimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Infekcinės mononukleozės gydymas dažniausiai yra simptominis, nes nėra specifinio gydymo Epšteino-Baro virusui:

  • Poilsis: svarbiausia gydymo priemonė. Pacientai turėtų vengti fizinio krūvio, ypač jei yra kepenų ar blužnies padidėjimas, kad būtų išvengta plyšimo.
  • Skausmo ir karščiavimo malšinimas: vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, tokie kaip acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas, gali būti naudojami skausmui ir karščiavimui mažinti.
  • Hidratacija: svarbu gerti daug skysčių, ypač jei yra karščiavimas ar gerklės skausmas.
  • Gerklės skausmo malšinimas: gargaliavimas druskos vandeniu, šilti gėrimai arba vietiniai anestetikai (pvz., lidokaino purškalai) gali padėti sumažinti gerklės skausmą.

Antibiotikų vartojimas

Antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusines infekcijas, todėl jie neskiriami infekcinei mononukleozei gydyti. Tačiau, jei yra bakterinė superinfekcija (pvz., streptokokinis faringitas), gali būti skiriami tinkami antibiotikai. Reikėtų vengti ampicilino ar amoksicilino, nes jie gali sukelti bėrimą pacientams, sergantiems infekcine mononukleoze.

Kortikosteroidai

Kortikosteroidai gali būti skiriami sunkiais atvejais, kai yra didelis limfmazgių patinimas, blužnies padidėjimas arba kvėpavimo takų obstrukcija dėl tonzilių hipertrofijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti infekcinės mononukleozės simptomus ir palaikyti imuninę sistemą:

  • Ramunėlių arbata: žinoma dėl savo priešuždegiminių ir raminančių savybių, gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir pagerinti bendrą savijautą.
  • Medus ir citrina: šių ingredientų mišinys šiltame vandenyje gali padėti sušvelninti gerklės skausmą ir drėkinti gleivinę.
  • Ežiuolės papildai: naudojami siekiant stiprinti imuninę sistemą, tačiau jų veiksmingumas ir saugumas ne visada patvirtinti moksliniais tyrimais.
  • Propolis: bičių produktas, turintis priešuždegiminių savybių, gali būti naudingas gerklės skausmui mažinti.

Prevencija

Nėra specifinės vakcinos nuo infekcinės mononukleozės, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti infekcijos riziką:

  • Vengti dalintis gėrimais ir maistu: nesidalinkite stalo įrankiais, taurėmis ar buteliais su kitais žmonėmis, ypač jei jie serga.
  • Gera rankų higiena: reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su seilėmis ar kvėpavimo takų išskyromis.
  • Informavimas ir švietimas: svarbu žinoti apie viruso plitimo būdus ir imtis prevencinių priemonių, ypač mokyklų ir bendrabučių aplinkoje, kur virusas gali lengvai plisti.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/infectious-mononucleosis#:~:text=What%20is%20infectious%20mononucleosis%20(mono,to%206%20weeks%20to%20appear.
  2. https://en.wikipedia.org/wiki/Infectious_mononucleosis
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/mononucleosis/symptoms-causes/syc-20350328

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)