Infekcinė mononukleozė

Ligos aprašymas

Infekcinė mononukleozė, dar vadinama „bučiavimosi liga“, yra virusinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV), priklausantis herpes virusų šeimai. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiems, tačiau gali paveikti ir kitus amžiaus grupes. Pagrindiniai infekcinės mononukleozės simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, limfmazgių patinimas ir nuovargis. Nors dauguma atvejų praeina savaime per kelias savaites, kai kuriais atvejais liga gali sukelti komplikacijų ir tęstis ilgiau.

Ligos priežastys

Infekcinę mononukleozę sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV), kuris perduodamas iš žmogaus žmogui:

• Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu: dažniausiai per seiles (pvz., bučiavimąsi), todėl liga dažnai vadinama „bučiavimosi liga“.
• Netiesioginis kontaktas: per bendrus indus, stalo įrankius ar gėrimų dalinimąsi, tačiau tokia transmisija yra retesnė.
• Kraujo perpylimai ir organų transplantacija: retais atvejais virusas gali būti perduodamas per kraują ar organus.

Ligos simptomai

Infekcinės mononukleozės simptomai dažniausiai pasireiškia per 4–6 savaites po užsikrėtimo ir gali trukti kelias savaites ar ilgiau. Dažniausi simptomai yra:

• Karščiavimas: dažniausiai vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti aukštas.
• Gerklės skausmas: intensyvus, dažnai susijęs su tonzilių padidėjimu ir paraudimu, kartais gali atsirasti baltų apnašų.
• Limfmazgių padidėjimas: dažniausiai kaklo ir pažastų srityse, kurie gali būti skausmingi palietus.
• Nuovargis ir silpnumas: gali būti labai intensyvūs ir tęstis kelias savaites ar mėnesius.
• Bendras negalavimas: gali būti jaučiamas bendras silpnumas ir negalavimas.
• Kepenų ir blužnies padidėjimas (hepatosplenomegalija): gali sukelti diskomfortą ar skausmą pilvo srityje, ypač kairėje pusėje.
• Galvos skausmas, raumenų skausmai ir apetito praradimas: dažni, bet ne visada pasireiškia.
• Odos bėrimas: gali atsirasti, ypač jei pacientui buvo skirti antibiotikai, tokie kaip amoksicilinas arba ampicilinas.

Ligos klasifikacijos

Infekcinė mononukleozė paprastai nėra klasifikuojama pagal skirtingas formas, tačiau ji gali būti skirstoma pagal ligos sunkumą ir komplikacijas:

• Tipinė infekcinė mononukleozė: su būdingais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, gerklės skausmas ir limfmazgių padidėjimas, kurie praeina per kelias savaites.
• Komplikuota infekcinė mononukleozė: sukelia papildomas sveikatos problemas, tokias kaip hepatitas, hemolizinė anemija, trombocitopenija, miokarditas, neurologiniai sutrikimai (pvz., meningitas, encefalitas) arba blužnies plyšimas.
• Lėtinė EBV infekcija: retas atvejis, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, dėl kurio pacientas jaučia nuolatinį nuovargį ir kitus simptomus.

Ligos diagnostika

Infekcinės mononukleozės diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu ir laboratoriniais tyrimais:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins simptomus, tokius kaip karščiavimas, gerklės skausmas, limfmazgių padidėjimas, kepenų ir blužnies padidėjimas.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Pilnas kraujo tyrimas (CBC): dažnai nustatomas padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius, ypač limfocitų, su atipiniais limfocitais.
  • Monospoto testas: greitasis kraujo testas, skirtas nustatyti heterofilinius antikūnus, dažniausiai teigiamas per pirmąsias ligos savaites. Testas yra patikimas, tačiau ne visada teigiamas vaikams.
  • Epšteino-Baro viruso antikūnų tyrimas (EBV IgM ir IgG): naudojamas, kai monospoto testas yra neigiamas arba diagnozė neaiški. IgM antikūnai rodo aktyvią infekciją, o IgG antikūnai rodo ankstesnę infekciją.
• Kepenų funkcijos tyrimai: gali parodyti padidėjusį kepenų fermentų kiekį (ALT ir AST), ypač jei yra kepenų pažeidimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Infekcinės mononukleozės gydymas dažniausiai yra simptominis, nes nėra specifinio gydymo Epšteino-Baro virusui:

• Poilsis: svarbiausia gydymo priemonė. Pacientai turėtų vengti fizinio krūvio, ypač jei yra kepenų ar blužnies padidėjimas, kad būtų išvengta plyšimo.
• Skausmo ir karščiavimo malšinimas: vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, tokie kaip acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas, gali būti naudojami skausmui ir karščiavimui mažinti.
• Hidratacija: svarbu gerti daug skysčių, ypač jei yra karščiavimas ar gerklės skausmas.
• Gerklės skausmo malšinimas: gargaliavimas druskos vandeniu, šilti gėrimai arba vietiniai anestetikai (pvz., lidokaino purškalai) gali padėti sumažinti gerklės skausmą.

Antibiotikų vartojimas

Antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusines infekcijas, todėl jie neskiriami infekcinei mononukleozei gydyti. Tačiau, jei yra bakterinė superinfekcija (pvz., streptokokinis faringitas), gali būti skiriami tinkami antibiotikai. Reikėtų vengti ampicilino ar amoksicilino, nes jie gali sukelti bėrimą pacientams, sergantiems infekcine mononukleoze.

Kortikosteroidai

Kortikosteroidai gali būti skiriami sunkiais atvejais, kai yra didelis limfmazgių patinimas, blužnies padidėjimas arba kvėpavimo takų obstrukcija dėl tonzilių hipertrofijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti infekcinės mononukleozės simptomus ir palaikyti imuninę sistemą:

• Ramunėlių arbata: žinoma dėl savo priešuždegiminių ir raminančių savybių, gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir pagerinti bendrą savijautą.
• Medus ir citrina: šių ingredientų mišinys šiltame vandenyje gali padėti sušvelninti gerklės skausmą ir drėkinti gleivinę.
• Ežiuolės papildai: naudojami siekiant stiprinti imuninę sistemą, tačiau jų veiksmingumas ir saugumas ne visada patvirtinti moksliniais tyrimais.
• Propolis: bičių produktas, turintis priešuždegiminių savybių, gali būti naudingas gerklės skausmui mažinti.

Prevencija

Nėra specifinės vakcinos nuo infekcinės mononukleozės, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti infekcijos riziką:

• Vengti dalintis gėrimais ir maistu: nesidalinkite stalo įrankiais, taurėmis ar buteliais su kitais žmonėmis, ypač jei jie serga.
• Gera rankų higiena: reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su seilėmis ar kvėpavimo takų išskyromis.
• Informavimas ir švietimas: svarbu žinoti apie viruso plitimo būdus ir imtis prevencinių priemonių, ypač mokyklų ir bendrabučių aplinkoje, kur virusas gali lengvai plisti.

Šaltiniai

1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/infectious-mononucleosis#:~:text=What%20is%20infectious%20mononucleosis%20(mono,to%206%20weeks%20to%20appear.
2. https://en.wikipedia.org/wiki/Infectious_mononucleosis
3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/mononucleosis/symptoms-causes/syc-20350328