Šalčio agliutininai – tai antikūnai, dažniausiai IgM klasės, kurie sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sulipimą (agliutinaciją) esant žemai temperatūrai. Šis procesas vadinamas šaltąja hemolizine anemija. Šalčio agliutininai tampa aktyvūs, kai temperatūra nukrenta žemiau 37 °C, paprastai esant 0–4 °C. Šių antikūnų aktyvumas sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimą (hemolizę), o tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip nuovargis, blyškumas, gelta ir šaltkrėtis, ypač esant šaltesniam orui.
Šalčio agliutininų tyrimai atliekami diagnozuojant šaltąją hemolizinę anemiją ir įtariant autoimunines reakcijas arba infekcijas, kurios gali skatinti šių antikūnų gamybą.
Suaugusiems žmonėms normalus šalčio agliutininų titras yra mažesnis nei 1:64. Esant normaliam lygiui, šie antikūnai nekelia grėsmės sveikatai ir nesukelia raudonųjų kraujo kūnelių pažeidimo. Padidėjęs titras gali rodyti autoimuninius procesus arba infekcijas.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, normalus šalčio agliutininų titras paprastai yra mažesnis nei 1:64. Jei titras yra aukštesnis, tai gali rodyti autoimunines reakcijas arba tam tikras infekcijas, kurios skatina šalčio agliutininų gamybą.
Padidėjęs šalčio agliutininų titras suaugusiam gali rodyti:
Vaikams padidėjęs šalčio agliutininų titras gali būti susijęs su:
Šalčio agliutininų tyrimas dažniausiai atliekamas, jei pastebimi šaltoji hemolizinės anemijos simptomai:
Teigiamas tyrimo rezultatas ir padidėjęs titras rodo, kad reikalingas specialus gydymas arba papildomi tyrimai, siekiant nustatyti priežastį ir tinkamą gydymo metodą.