Mononuklearai

Mononuklearai: kas tai yra?

Mononuklearai yra baltųjų kraujo kūnelių grupė, kurią sudaro dvi pagrindinės ląstelių rūšys: limfocitai ir monocitai. Šios ląstelės atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, padedančios organizmui kovoti su infekcijomis ir ligomis. Mononuklearai turi vieną branduolį, skirtingai nei polimorfonukleariniai leukocitai (granulocitai), kurie turi kelis branduolius.

Mononuklearų tipai

1. Limfocitai: Šios ląstelės yra atsakingos už imuninį atsaką ir dalijasi į:
   • T-limfocitus: Atsakingi už ląstelių imunitetą, padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis ir navikinėmis ląstelėmis.
   • B-limfocitus: Gamina antikūnus, kurie neutralizuoja patogenus.
   • NK (natūralūs žudikai): Kovoja su virusinėmis infekcijomis ir navikinėmis ląstelėmis.
2. Monocitai: Šios ląstelės cirkuliuoja kraujyje ir, patekusios į audinius, virsta makrofagais, kurie padeda pašalinti negyvas ląsteles, patogenus ir atliekas.

Kokia norma turi būti mononuklearų kraujyje suaugusiam?

Normaliomis sąlygomis mononuklearų procentinė dalis suaugusiųjų kraujyje paprastai svyruoja nuo 20% iki 40% visų leukocitų. Tai reiškia, kad suaugusio žmogaus leukocitų formulėje mononuklearai turėtų sudaryti:

• Limfocitai: apie 20–45% (dažniausiai 20–40%)
• Monocitai: apie 2–8% visų leukocitų

Šios vertės gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir tyrimo metodų.

Kokia norma turi būti mononuklearų kraujyje vaikui?

Vaikų mononuklearų norma kraujyje gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, tačiau dažniausiai yra:

• Naujagimiai: 50–70% mononuklearų (dėl didesnio limfocitų kiekio)
• Kūdikiai ir maži vaikai: 40–60%
• Vyresni vaikai: 30–50%

Tikslios vertės gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti į amžiaus grupę ir individualius faktorius.

Ką rodo padidėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam?

Padidėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam gali rodyti:

• Infekcijas: Tokios kaip virusinės infekcijos (pvz., gripas, mononukleozė) ar lėtinės bakterinės infekcijos.
• Imuninius sutrikimus: Autoimuninės ligos, kurios sukelia padidėjusią imuninės sistemos aktyvaciją.
• Hematologinius sutrikimus: Pavyzdžiui, limfomas ar leukemiją, kurios gali padidinti limfocitų ir monocitų kiekį kraujyje.
• Streso reakcijas: Fizinis ar emocinis stresas gali padidinti mononuklearų kiekį.

Ką rodo padidėjęs mononuklearų kiekis vaikui?

Padidėjęs mononuklearų kiekis vaikui dažnai rodo:

• Virusines infekcijas: Tokias kaip vėjaraupiai, gripas ar mononukleozė.
• Imunines reakcijas: Autoimuninės ligos ar alerginės reakcijos, kurios sukelia imuninės sistemos aktyvaciją.
• Lėtines infekcijas: Pavyzdžiui, tuberkuliozė arba lėtinis limfadenitas.

Vaikams mononuklearų padidėjimas dažnai reikalauja atidžios stebėsenos ir, jei reikia, papildomų tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.

Ką rodo sumažėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam?

Sumažėjęs mononuklearų kiekis suaugusiam gali rodyti:

• Imuninės sistemos nusilpimą: Dėl įvairių priežasčių, tokių kaip virusinės infekcijos (pvz., HIV) ar chemoterapija.
• Kaulų čiulpų sutrikimus: Tokios ligos kaip aplazinė anemija ar mielodisplazinis sindromas.
• Sunkius uždegimus: Kai kurie ūminiai infekciniai procesai gali sumažinti mononuklearų kiekį.

Ką rodo sumažėjęs mononuklearų kiekis vaikui?

Sumažėjęs mononuklearų kiekis vaikui gali rodyti:

• Imuninės sistemos sutrikimus: Dėl virusinių infekcijų (pvz., HIV) ar kitų ligų, sukeliančių imuninės sistemos nusilpimą.
• Kaulų čiulpų ligas: Kai kurios hematologinės ligos, kurios trukdo normaliam kraujo ląstelių gamybai.
• Ūmines infekcijas: Kai kurių infekcinių ligų metu vaiko organizmas gali turėti sumažėjusią imuninę reakciją.

Šaltiniai

1. https://medlineplus.gov/lab-tests/mononucleosis-mono-tests/
2. https://www.testing.com/tests/mononucleosis-mono-test/