Židininė segmentinė glomerulosklerozė (ŽSGS)

Ligos aprašymas

Židininė segmentinė glomerulosklerozė (ŽSGS) yra lėtinė inkstų liga, kuri pažeidžia inkstų glomerulus – mažus kraujagyslių kamuolėlius, per kuriuos kraujas yra filtruojamas, kad susidarytų šlapimas. Šioje ligoje tam tikros glomerulų dalys tampa randuotos (sklerotinės), o tai sutrikdo normalią inkstų filtravimo funkciją. ŽSGS gali pasireikšti kaip pirminė (idiopatinė) liga arba būti antrinė dėl kitų sveikatos būklių, tokių kaip nutukimas, hipertenzija, virusinės infekcijos ar genetinės mutacijos. Liga dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau gali paveikti žmones bet kokio amžiaus. Dėl židinio ir segmentinio inkstų pažeidimo pobūdžio ši liga dažnai progresuoja į lėtinį inkstų nepakankamumą.

Ligos priežastys

ŽSGS priežastys gali būti skirtingos, priklausomai nuo to, ar liga yra pirminė, ar antrinė:

  • Pirminė (idiopatinė) ŽSGS:
    • Priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad gali būti susijusi su imuniniu atsaku ar tam tikrų baltymų, svarbių inkstų filtracijos barjerui, pokyčiais. Kai kurie tyrimai rodo, kad imunologiniai veiksniai gali sukelti glomerulų pažeidimą ir sklerozę.
  • Antrinė ŽSGS:
    • Genetinės mutacijos: Tam tikros genetinės mutacijos, kurios veikia glomerulų struktūros baltymus (pvz., podocitų baltymus), gali sukelti ŽSGS.
    • Virusinės infekcijos: Kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV ar parvovirusas B19, gali sukelti antrinę ŽSGS formą.
    • Nutukimas: Padidėjęs kūno svoris gali padidinti inkstų apkrovą, dėl ko atsiranda glomerulų pažeidimai ir vystosi ŽSGS.
    • Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis gali sukelti glomerulų pažeidimą ir paskatinti sklerozės vystymąsi.
    • Vaistai ir toksinai: Tam tikri vaistai (pvz., heroinas) ir toksinai gali tiesiogiai pakenkti inkstams ir sukelti ŽSGS.
    • Kitos ligos: Tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, pjautuvinė anemija, gali būti susijusios su ŽSGS išsivystymu.

Ligos simptomai

ŽSGS simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo inkstų pažeidimo laipsnio ir ligos progresavimo stadijos:

  • Proteinurija: Padidėjęs baltymų kiekis šlapime yra pagrindinis ŽSGS požymis. Tai gali būti pastebėta kaip putotas šlapimas.
  • Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis yra dažnas simptomas, atsirandantis dėl inkstų funkcijos sutrikimo.
  • Edema: Patinimas aplink akis, kulkšnyse, pėdose ar pilvo srityje dėl skysčių kaupimosi.
  • Hipoalbuminemija: Sumažėjęs albumino kiekis kraujyje, susijęs su baltymų netekimu per šlapimą.
  • Dislipidemija: Nenormalus lipidų kiekis kraujyje, kuris gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
  • Sumažėjusi inkstų funkcija: Progresuojant ligai, gali pasireikšti lėtinis inkstų nepakankamumas su tokiais simptomais kaip nuovargis, silpnumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, pykinimas ir sumažėjęs apetitas.

Ligos klasifikacija

ŽSGS klasifikuojama pagal glomerulų pažeidimo pobūdį ir ligos priežastį:

  1. Pirminė (idiopatinė) ŽSGS: Nėra aiškios priežasties, dažnai pasireiškia su staigiai atsiradusia sunkia proteinurija (nefroziniu sindromu) ir yra labiau linkusi progresuoti į lėtinį inkstų nepakankamumą.
  2. Antrinė ŽSGS: Atsiranda dėl kitos ligos ar būklės, tokios kaip genetinės mutacijos, infekcijos, hipertenzija ar nutukimas. Šio tipo ŽSGS eiga gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės ligos gydymo.
  3. Klinikiniai ir histologiniai potipiai: Pagal glomerulų pažeidimo mikroskopinius požymius ŽSGS gali būti skirstoma į keletą potipių, pvz., ŽSGS su apatinės šlapimo takų infarktais ar su audinių adhezijomis.

Ligos diagnostika

ŽSGS diagnostika apima kelis tyrimus, kurie padeda nustatyti inkstų pažeidimo laipsnį ir ligos priežastį:

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, šeimos istoriją ir atlieka fizinį tyrimą, kad nustatytų edemą, hipertenziją ar kitus požymius.
  • Šlapimo tyrimai:
    • Šlapimo analizė: Parodo proteinuriją (padidėjęs baltymų kiekis šlapime) ir gali atskleisti kitus nenormalius šlapimo komponentus, tokius kaip kraujas ar lipidai.
    • 24 valandų šlapimo surinkimas: Naudojamas baltymų kiekiui šlapime įvertinti per parą.
  • Kraujo tyrimai:
    • Serumo kreatininas ir glomerulų filtracijos greitis (GFR): Nustato inkstų funkcijos būklę ir leidžia įvertinti inkstų pažeidimo laipsnį.
    • Serumo albuminas: Sumažėjęs albumino kiekis kraujyje gali rodyti didelį baltymų netekimą per šlapimą.
    • Lipidų profilis: Nustato cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
  • Inkstų biopsija: Auksinis standartas ŽSGS diagnozei. Šis tyrimas leidžia tiesiogiai įvertinti glomerulų pažeidimo laipsnį, sklerozės buvimą ir padeda atskirti pirminę nuo antrinės ŽSGS formos.

Ligos gydymas ir vaistai

ŽSGS gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir priežasties, jei ji yra žinoma:

  • Imunosupresantai: Naudojami pirminės ŽSGS atvejais, siekiant sumažinti imuninį atsaką, kuris gali sukelti glomerulų pažeidimą. Tai gali apimti kortikosteroidus (pvz., prednizoloną), kalcineurino inhibitorius (pvz., ciklosporiną, takrolimuzą) arba kitus imunosupresinius vaistus (pvz., mikofenolato mofetilą).
  • Antihipertenziniai vaistai: Naudojami siekiant kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti baltymų netekimą per šlapimą (proteinuriją). Dažnai naudojami angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB).
  • Dietos ir gyvenimo būdo pokyčiai:
    • Sumažinta druskos vartojimo: Padeda kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti edemą.
    • Mažai baltymų turinti dieta: Gali padėti sumažinti inkstų apkrovą ir lėtinti inkstų funkcijos blogėjimą.
    • Fizinio aktyvumo skatinimas ir svorio kontrolė: Ypač svarbu, jei ŽSGS yra susijusi su nutukimu ar kitomis metabolinėmis būklėmis.
  • Statinai: Gali būti naudojami pacientams su dislipidemija siekiant sumažinti cholesterolio kiekį ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
  • Diuretikai: Naudojami edemos mažinimui, kai skysčių susilaikymas yra žymus.
  • Inkstų pakaitinė terapija: Jei liga progresuoja iki galutinio inkstų nepakankamumo, gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors ŽSGS reikalauja medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralūs metodai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palaikyti inkstų funkciją:

  • Subalansuota mityba: Valgyti maistą, turintį daug antioksidantų ir mažai natrio, gali padėti sumažinti kraujospūdį ir palaikyti sveiką inkstų funkciją.
  • Hydratacija: Reguliarus vandens vartojimas gali padėti palaikyti gerą inkstų funkciją ir išplauti toksinus iš organizmo.
  • Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo pratimai gali padėti pagerinti kraujospūdį ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Prevencija

ŽSGS prevencija gali būti orientuota į rizikos veiksnių valdymą ir inkstų sveikatos palaikymą:

  • Kraujo spaudimo kontrolė: Reguliariai tikrinti kraujospūdį ir naudoti antihipertenzinius vaistus, jei reikia, siekiant išvengti inkstų pažeidimo.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė gali padėti sumažinti antrinės ŽSGS riziką.
  • Infekcijų prevencija: Vengti infekcijų ir laiku jas gydyti gali padėti išvengti su infekcija susijusios ŽSGS formos.
  • Genetinė konsultacija: Jei šeimoje yra ŽSGS ar kitų inkstų ligų atvejų, gali būti naudinga pasitarti su genetiku dėl galimo genetinio polinkio
  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/fsgs/symptoms-causes/syc-20354693#:~:text=Focal%20segmental%20glomerulosclerosis%20(FSGS)%20is,by%20a%20variety%20of%20conditions.
  2. https://www.kidney.org/kidney-topics/focal-segmental-glomerulosclerosis-fsgs
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532272/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)