Triburio vožtuvo nesandarumas

Ligos aprašymas

Triburio vožtuvo nesandarumas, dar vadinamas triburio vožtuvo regurgitacija arba insuficitu, yra būklė, kai triburio vožtuvas, esantis tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio širdyje, visiškai neužsidaro kiekvieno širdies plakimo metu. Dėl šios būklės dalis kraujo teka atgal į dešinįjį prieširdį vietoj to, kad būtų stumiama į plaučių arteriją. Tai gali lemti padidintą spaudimą dešinėje širdies pusėje ir galiausiai sukelti širdies nepakankamumą bei kitus komplikacijas. Triburio vožtuvo nesandarumas gali būti įgimtas arba įgytas, atsirandantis dėl kitų širdies ar plaučių ligų, pavyzdžiui, plaučių hipertenzijos arba reumatinės širdies ligos.

Ligos priežastys

Triburio vožtuvo nesandarumą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant širdies ligas, struktūrinius vožtuvo pažeidimus ir kitus rizikos veiksnius:

  • Pirminis triburio vožtuvo nesandarumas: Atsiranda dėl tiesioginio vožtuvo pažeidimo.
    • Reumatinė širdies liga: Reumatinė karštligė gali pažeisti vožtuvus, įskaitant triburį vožtuvą, sukelti randus ir deformacijas, dėl kurių atsiranda nesandarumas.
    • Infekcinis endokarditas: Bakterinė infekcija gali pakenkti triburio vožtuvo atvartus, sukeliant jų uždegimą ir nesandarumą.
    • Marfano sindromas ir kiti jungiamojo audinio sutrikimai: Šios genetinės ligos gali paveikti triburio vožtuvo struktūrą ir funkciją.
    • Įgimtos širdies ydos: Kai kurios įgimtos širdies ydos, tokios kaip Ebšteino anomalija, gali sukelti triburio vožtuvo nesandarumą.
  • Antrinis triburio vožtuvo nesandarumas: Atsiranda dėl pokyčių, kurie netiesiogiai paveikia vožtuvą.
    • Kairiosios širdies nepakankamumas: Kai kairioji širdies pusė nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo, padidėjęs spaudimas gali persiduoti į dešinę širdies pusę, sukeldamas triburio vožtuvo nesandarumą.
    • Plaučių hipertenzija: Padidėjęs spaudimas plaučių arterijose gali sukelti dešiniojo skilvelio išsiplėtimą ir vožtuvo nesandarumą.
    • Dešiniojo skilvelio išsiplėtimas: Bet kokia būklė, sukelianti dešiniojo skilvelio išsiplėtimą, gali padidinti spaudimą triburiam vožtuvui, sukeldama jo nesandarumą.
    • Kardiomiopatija: Raumenų ligos, paveikiančios širdį, gali sukelti triburio vožtuvo funkcijos sutrikimus.

Ligos simptomai

Triburio vožtuvo nesandarumas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo būklės sunkumo ir trukmės. Kai kurie pacientai gali nejausti jokių simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose. Tačiau sunkesniais atvejais simptomai gali būti:

  • Nuovargis: Nuolatinis nuovargis ir silpnumas dėl sumažėjusio kraujo tiekimo į kūną.
  • Dusulys: Kvėpavimo sunkumai, ypač fizinio krūvio metu, dėl sumažėjusios plaučių kraujotakos.
  • Patinimas (edema): Kojų, kulkšnių, pėdų patinimas ir pilvo ertmės (ascitas) skysčių kaupimasis dėl kraujo grįžimo į dešinįjį prieširdį ir venų stazės.
  • Širdies plakimas (palpitacija): Nereguliarus arba greitas širdies plakimas, kurį sukelia padidėjęs spaudimas dešinėje širdies pusėje.
  • Jautrumas pilve: Dėl padidėjusio kepenų dydžio (hepatomegalijos) ir kraujo sąstingio kepenų venose.
  • Kaklo venų išsipūtimas: Kaklo venos gali tapti matomai išsiplėtusios dėl padidėjusio spaudimo dešinėje širdies pusėje.

Ligos klasifikacija

Triburio vožtuvo nesandarumas gali būti klasifikuojamas pagal jo sunkumą:

  • Lengvas: Nedidelis vožtuvo nesandarumas, dažniausiai nesukelia simptomų ir dažnai nustatomas tik atliekant įprastinius tyrimus.
  • Vidutinio sunkumo: Vidutinio sunkumo nesandarumas gali sukelti simptomus, tokius kaip lengvas nuovargis ar dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
  • Sunkus: Sunkus nesandarumas sukelia reikšmingus simptomus, tokius kaip stiprus nuovargis, dusulys ramybės būsenoje, kojų patinimas ir kitų komplikacijų atsiradimas.

Ligos diagnostika

Triburio vožtuvo nesandarumo diagnostika apima paciento simptomų vertinimą, fizinį tyrimą ir įvairius vaizdo diagnostikos bei laboratorinius tyrimus.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus ir atliks fizinį tyrimą, siekiant nustatyti tokius požymius kaip kaklo venų išsipūtimas, kepenų padidėjimas ir širdies ūžesius.
  • Echokardiografija: Tai pagrindinis tyrimas triburio vožtuvo nesandarumui nustatyti. Šis ultragarsinis tyrimas leidžia vizualizuoti širdies struktūrą ir vožtuvų funkciją bei įvertinti kraujo grįžimą per triburį vožtuvą.
  • Elektrokardiograma (EKG): EKG gali parodyti elektrinius širdies pokyčius, susijusius su dešinės širdies pusės apkrova ar dešinės širdies skilvelio išsiplėtimu.
  • Krūtinės rentgenograma: Rentgeno tyrimas gali parodyti padidėjusią širdies šešėlio dešinę dalį, kepenų padidėjimą ar skysčių kaupimąsi plaučiuose.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama rečiau, bet gali suteikti detalesnės informacijos apie širdies struktūras ir funkcijas, ypač jei echokardiografija yra neaiški.
  • Širdies kateterizacija: Gali būti atliekama siekiant tiksliai įvertinti širdies spaudimą ir kraujo tėkmės pokyčius, taip pat įvertinti plaučių hipertenzijos laipsnį.

Ligos gydymas ir vaistai

Triburio vožtuvo nesandarumo gydymas priklauso nuo jo priežasties, sunkumo ir simptomų. Gydymo tikslas yra valdyti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Vaistų terapija:
    • Diuretikai: Padeda sumažinti skysčių perteklių organizme, mažina patinimą ir sumažina spaudimą širdyje.
    • Vazodilatatoriai: Vaistai, tokie kaip angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKF inhibitoriai), gali padėti sumažinti širdies apkrovą, išplėsdamas kraujagysles ir sumažindamas spaudimą širdyje.
    • Beta adrenoblokatoriai: Mažina širdies susitraukimų dažnį ir gali padėti širdžiai efektyviau pumpuoti kraują.
    • Aldosterono antagonistai: Naudojami siekiant sumažinti skysčių susilaikymą ir kontroliuoti širdies nepakankamumo simptomus.
  • Chirurginis gydymas:
    • Triburio vožtuvo plastika (rekonstrukcija): Chirurginė procedūra, kuria siekiama taisyti pažeistą vožtuvą, kad jis tinkamai užsidarytų ir sumažėtų regurgitacija.
    • Triburio vožtuvo protezavimas: Jei vožtuvo rekonstrukcija nėra įmanoma, gali būti atliktas vožtuvo keitimas mechaniniu arba biologiniu protezu.
    • Kitos procedūros: Gali būti atliekamos procedūros, skirtos gydyti pagrindinę ligą, pvz., plaučių hipertenziją ar kitas širdies būkles, kurios prisideda prie vožtuvo nesandarumo.
  • Kitos priemonės:
    • Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, mažinant druskos vartojimą, ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą.
    • Reguliarus stebėjimas: Pacientams gali prireikti reguliarių apsilankymų pas kardiologą, siekiant stebėti širdies būklę ir gydymo efektyvumą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors triburio vožtuvo nesandarumas reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą:

  • Mažai druskos turinti dieta: Vengti druskos gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme ir palengvinti širdies darbą.
  • Svorio kontrolė: Sveiko svorio palaikymas gali sumažinti širdies apkrovą ir pagerinti bendrą sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Švelnus, reguliariai vykdomas fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą bei pagerinti ištvermę.
  • Atsipalaidavimo technikos: Streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą.
  • Kontroliuojamas skysčių vartojimas: Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo skysčių vartojimo kiekio, ypač jei yra polinkis į skysčių susilaikymą.

Prevencija

Nors kai kurių priežasčių, pvz., įgimtų defektų, neįmanoma išvengti, kai kurios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti triburio vožtuvo nesandarumo riziką arba sulėtinti jo progresavimą:

  • Infekcijų prevencija: Reguliarus dantų valymas ir geros burnos higienos praktikos gali padėti išvengti infekcinio endokardito, kuris gali pažeisti širdies vožtuvus.
  • Kraujo spaudimo kontrolė: Kraujo spaudimo stebėjimas ir valdymas gali padėti sumažinti spaudimą širdyje ir užkirsti kelią vožtuvų pažeidimams.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vartojimo apribojimas gali padėti palaikyti širdies sveikatą ir sumažinti rizikos veiksnius.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas širdies ir plaučių ligų nustatymas bei gydymas gali padėti išvengti triburio vožtuvo nesandarumo arba sumažinti jo progresavimą.

Šaltiniai

  1. https://lsmu.lt/cris/entities/publication/be2b6d43-27db-442b-bac8-b4ca6e032ce2
  2. https://sm-hs.eu/lt/triburio-voztuvo-nesandarumas-etiologija-siuolaikines-diagnostikos-ir-gydymo-galimybes-2/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)