Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur

Ligos aprašymas

Skystis pleuros ertmėje, dar vadinamas pleuros efuzija, yra būklė, kai pleuros ertmėje – erdvėje tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės – kaupiasi per daug skysčio. Ši būklė nėra liga pati savaime, bet dažniausiai yra kitų ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas, infekcijos ar vėžys, pasekmė. Priklausomai nuo sukėlėjo, skystis pleuros ertmėje gali būti skirtingos prigimties: serozinis, pūlingas (empiema) ar kraujingas (hemotoraksas). Skysčio kaupimasis gali trukdyti plaučių funkcijai ir sukelti kvėpavimo sunkumus.

Ligos priežastis

Skysčio kaupimasis pleuros ertmėje gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir būklėmis. Priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: transudacinę pleuros efuziją ir eksudacinę pleuros efuziją.

• Transudacinė pleuros efuzija: Šio tipo skysčio kaupimasis dažniausiai atsiranda dėl sisteminių ligų, kurios sukelia skysčių disbalansą organizme. Transudacinė efuzija dažniausiai būna dėl šių priežasčių:
  • Širdies nepakankamumas (dėl padidėjusio spaudimo kraujagyslėse)
  • Kepenų cirozė (sumažėjusi baltymų gamyba ir skysčių susilaikymas organizme)
  • Nefrozinis sindromas (sumažėjęs baltymų kiekis kraujyje)
• Eksudacinė pleuros efuzija: Šio tipo skysčio kaupimasis dažniausiai susijęs su pleuros uždegimu ar pažeidimu dėl infekcijos, vėžio ar kitų lokalių priežasčių:
  • Pneumonija (plaučių uždegimas)
  • Tuberkuliozė
  • Vėžys (ypač plaučių, krūties, limfomos ar metastazinis vėžys)
  • Pleuros pažeidimai po traumų
  • Autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas)

Ligos simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo skysčio kiekio pleuros ertmėje ir pagrindinės priežasties. Kai kuriais atvejais nedidelis skysčio kiekis gali nesukelti simptomų, o didesnis kiekis gali sukelti sunkų kvėpavimo sutrikimą.

Dažniausi simptomai:

• Dusulys: Kvėpavimo pasunkėjimas, ypač gulint arba fizinio aktyvumo metu.
• Krūtinės skausmas: Paprastai aštrus ir sustiprėja įkvėpus (pleuritinis skausmas).
• Kosulys: Dažnai sausas, neproduktyvus.
• Karščiavimas ir šaltkrėtis: Ypač jei priežastis yra infekcija, pvz., pneumonija.
• Bendras silpnumas ir nuovargis: Gali būti susijęs su deguonies stoka arba pagrindine liga.
• Svorio kritimas ir apetito praradimas: Gali atsirasti esant lėtinėms būklėms, pvz., vėžiui.

Ligos klasifikacijos

Skystis pleuros ertmėje gali būti klasifikuojamas pagal skysčio pobūdį ir jo kilmę:

1. Transudacinė efuzija: Skysčio kaupimasis dėl sisteminių būklių, dažniausiai susijusių su širdies, kepenų ar inkstų problemomis. Šis skystis paprastai būna šviesus, vandeningas, turintis mažai baltymų.
2. Eksudacinė efuzija: Sukeliama dėl pleuros uždegimo ar vietinio pažeidimo, pvz., infekcijos ar vėžio. Skystis gali būti tirštesnis, turintis daugiau baltymų ir ląstelių, kartais pūlingas ar kraujingas.

Pagal skysčio pobūdį pleuros efuzija gali būti:

• Serozinė: Skystis yra skaidrus, dažniausiai dėl širdies ar kepenų ligų.
• Pūlinga (empiema): Susikaupusios pūliai pleuros ertmėje, dažniausiai dėl bakterinės infekcijos.
• Kraujinga (hemotoraksas): Skystis yra kraujingas, dažniausiai po traumos arba dėl vėžio.
• Chilotoraksas: Limfinio skysčio kaupimasis, paprastai susijęs su limfinės sistemos pažeidimu.

Ligos diagnostika

Diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, fizine apžiūra ir specialiais tyrimais, kurie padeda nustatyti skysčio kiekį pleuros ertmėje ir jo pobūdį.

• Fizinė apžiūra: Gydytojas gali nustatyti, kad pleuros ertmėje yra skysčio, klausydamas plaučių (dažnai girdimas silpnas ar nebūdingas kvėpavimas).
• Krūtinės ląstos rentgenograma: Naudojama skysčio buvimui ir kiekiui nustatyti.
• Ultragarsinis tyrimas: Naudojamas, kad būtų tiksliau nustatyta skysčio vieta ir kiekis.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Gali padėti nustatyti skysčio priežastį, ypač jei įtariama, kad tai sukelia vėžys ar infekcija.
• Pleuros punkcija: Naudojamas skystis iš pleuros ertmės mėginiams paimti ir ištirti jo pobūdį (baltymai, ląstelės, infekciniai veiksniai).

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo pleuros efuzijos priežasties ir skysčio kiekio. Pagrindinis tikslas – pašalinti skysčio susikaupimą ir gydyti pagrindinę ligą, kuri sukelia skysčio kaupimąsi.

• Pleuros punkcija (torakocentezė): Skystis iš pleuros ertmės pašalinamas adatos pagalba, siekiant sumažinti spaudimą plaučiams ir palengvinti kvėpavimą.
• Drenažo vamzdelis: Jei skysčio kiekis didelis arba jis kaupiasi greitai, gali būti įvedamas drenažo vamzdelis, kad būtų užtikrintas nuolatinis skysčio pašalinimas.
• Diuretikai: Jei priežastis yra širdies nepakankamumas, gali būti naudojami vaistai, skirti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
• Antibiotikai: Jei skystis yra infekcinės kilmės (empiema), antibiotikai naudojami infekcijai gydyti.
• Chemoterapija arba radioterapija: Jei skysčio kaupimąsi sukelia vėžys, gali būti taikomas priešvėžinis gydymas.
• Pleurodezė: Chirurginė procedūra, kurios metu pleuros ertmė uždaroma, siekiant išvengti tolesnio skysčio kaupimosi (naudojama esant lėtiniam kaupimuisi, ypač dėl vėžio).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Kadangi pleuros efuzija dažnai yra kitų ligų simptomas, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tinkamos diagnostikos ir gydymo. Liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir palengvinti simptomus, tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo nurodymų.

• Imuniteto stiprinimas: Subalansuota mityba, gausi vitaminų ir antioksidantų, gali padėti palaikyti imuninę sistemą, ypač jei efuzijos priežastis yra infekcija. Įtraukite į mitybą vaisius, daržoves, uogas ir sveikus riešutus.
• Vengti per didelio fizinio krūvio: Svarbu vengti per didelio fizinio aktyvumo, kol nėra pašalintas skystis, nes tai gali padidinti diskomfortą ir kvėpavimo sunkumus.
• Šiltos kompresijos: Šiltos kompresijos ant krūtinės gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti kraujotaką, tačiau jos neturėtų būti naudojamos, jei skystis yra pūlingas ar kraujingas, nes tai gali pabloginti situaciją.
• Kvėpavimo pratimai: Gydytojo rekomenduojami kvėpavimo pratimai gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti kvėpavimo sunkumus.
• Augaliniai preparatai: Kai kurie augalai, tokie kaip imbieras ar ciberžolė, turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti mažinti uždegimą ir skausmą. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju.
• Gerti daug skysčių: Gerti daug vandens ir išvengti druskos perteklių, kad padėtų organizmui natūraliai atsikratyti skysčių.

Prevencija

Efektyvi prevencija gali priklausyti nuo pagrindinės ligos ar būklės, kuri sukelia pleuros efuziją. Tačiau bendros prevencijos priemonės apima:

• Kardiovaskulinių ligų valdymas: Laikytis sveiko gyvenimo būdo, įskaitant tinkamą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir širdies ligų prevenciją, kad būtų sumažinta rizika dėl širdies nepakankamumo.
• Infekcijų prevencija: Laikytis higienos taisyklių, skiepytis nuo pneumonijos ir tuberkuliozės, ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda simptomų, kurie gali rodyti plaučių infekcijas.
• Vėžio prevencija: Reguliariai tikrintis ir stebėti galimus vėžio simptomus, laikytis sveikos mitybos ir vengti rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas.
• Traumų prevencija: Stengtis sumažinti riziką patirti traumas, kurios gali sukelti pleuros efuziją, ypač jei dirbate su didelės rizikos medžiagomis ar pramoniniais įrankiais.
• Reguliarūs medicininiai patikrinimai: Jei esate rizikos grupėje arba turite simptomų, reguliariai tikrinkitės pas gydytoją, kad būtų anksti nustatyti ir gydyti galimi susirgimai, kurie gali sukelti pleuros efuziją.

Šaltiniai

1. https://www.icd10data.com/ICD10CM/Codes/J00-J99/J90-J94/J90-
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4753987/
3. https://en.wikipedia.org/wiki/Pleural_effusion