Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo aprašymas

Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas yra dvi skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios širdies ritmo sutrikimo (aritmijos) formos. Šių būklių metu širdies prieširdžiai (viršutiniai širdies kamerai) plaka nereguliariai arba per greitai, dėl ko kraujas gali būti pumpuojamas neefektyviai. Tai gali sukelti simptomus, tokius kaip nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, ir padidinti insulto bei kitų širdies ligų riziką.

Ligos priežastys

Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios sukelia širdies elektrinio laidumo sistemos sutrikimus:

• Širdies ligos: Tokios kaip širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga, hipertenzija, vožtuvų ligos ar miokardo infarktas gali padidinti šių aritmijų riziką.
• Padidėjęs kraujo spaudimas: Hipertenzija yra dažna šių aritmijų priežastis.
• Kitos sveikatos būklės: Skydliaukės sutrikimai (hipertiroidizmas), lėtinė plaučių liga, diabetas ar miego apnėja gali prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų.
• Alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio vartojimas arba „šventinis širdies sindromas“ gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
• Elektrolitų disbalansas: Kalio, magnio ar kitų elektrolitų disbalansas gali sutrikdyti širdies elektrinį aktyvumą.
• Širdies operacijos: Po širdies operacijų ar intervencijų gali atsirasti aritmijos.

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo širdies ritmo sutrikimo intensyvumo ir trukmės:

• Nereguliarus širdies plakimas: Pacientai gali jausti, kad širdis plaka per greitai, nereguliariai arba praleidžia dūžius.
• Dusulys: Kvėpavimo pasunkėjimas gali pasireikšti net esant minimaliam fiziniam krūviui.
• Nuovargis: Dažnas nuovargio jausmas, net po pakankamo poilsio.
• Galvos svaigimas ar alpimas: Dėl nepakankamo kraujo pumpavimo į smegenis gali atsirasti galvos svaigimas ar sąmonės praradimas.
• Krūtinės skausmas: Kai kuriais atvejais gali būti jaučiamas skausmas ar diskomfortas krūtinėje.

Ligos klasifikacija

Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas klasifikuojami pagal jų trukmę ir pobūdį:

• Paroksizminis prieširdžių virpėjimas: Aritmija atsiranda staiga ir gali praeiti savaime per kelias valandas ar dienas.
• Persistuojantis prieširdžių virpėjimas: Aritmija tęsiasi ilgiau nei 7 dienas ir paprastai reikalingas medicininis ar elektrokardioversinis gydymas.
• Nuolatinis prieširdžių virpėjimas: Aritmija tęsiasi ilgiau nei metus ir dažniausiai reikalauja nuolatinio gydymo.
• Prieširdžių plazdėjimas: Ritmas yra reguliariai greitas, dažniausiai dėl elektros impulsų plitimo grandinės, dažnai keičiasi į prieširdžių virpėjimą arba yra valdomas panašiais būdais.

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo diagnostika

Diagnostika apima kelis tyrimus, siekiant nustatyti aritmijos tipą ir priežastis:

• Elektrokardiograma (EKG): Pagrindinis tyrimas, kuriuo fiksuojami širdies elektriniai impulsai ir nustatoma aritmija.
• Holterio monitoravimas: 24 valandų arba ilgesnės trukmės EKG monitoravimas, kad būtų fiksuojami aritmijos epizodai kasdieniame gyvenime.
• Echokardiografija: Ultragarsinis širdies tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.
• Kraujo tyrimai: Nustatomas skydliaukės funkcijos, elektrolitų ir kitų svarbių rodiklių lygis, siekiant atmesti galimas priežastis.
• Streso testas: Testas, kuriuo tikrinama širdies veikla fizinio krūvio metu, siekiant nustatyti aritmijų dažnį ir širdies funkcijos sutrikimus.

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo gydymas ir vaistai

Gydymas siekia kontroliuoti širdies ritmą, užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip insultas, ir pagerinti gyvenimo kokybę:

• Antikoaguliantai: Vaistai, tokie kaip varfarinas ar naujesni geriamieji antikoaguliantai (NOAK), naudojami siekiant sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką ir apsaugoti nuo insulto.
• Antiaritminiai vaistai: Vaistai, tokie kaip amiodaronas ar sotalolis, naudojami širdies ritmo kontrolei arba aritmijų prevencijai.
• Beta adrenoblokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai: Šie vaistai padeda lėtinti širdies ritmą ir mažina simptomus.
• Kardioversija: Elektros šokas naudojamas siekiant atkurti normalų širdies ritmą.
• Kateterinė abliacija: Procedūra, kurios metu širdies audinys, sukeliantis aritmiją, yra sunaikinamas, siekiant atkurti normalų ritmą.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Rūkymo nutraukimas, alkoholio vartojimo ribojimas, sveika mityba ir svorio kontrolė gali padėti sumažinti aritmijos epizodų dažnį.

Liaudiškos priemonės prieširdžių plazdėjimui ir virpėjimui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios gali padėti sumažinti simptomus ar aritmijos epizodų dažnį:

• Omega-3 riebalų rūgštys: Šios riebalų rūgštys, randamos žuvų taukuose, gali padėti sumažinti širdies ritmo sutrikimus.
• Magnio papildai: Magnis gali padėti reguliuoti širdies ritmą, tačiau prieš vartojant papildus būtina pasitarti su gydytoju.
• Streso valdymas: Streso mažinimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti aritmijos riziką.
• Subalansuota mityba: Dieta, turinti daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir mažai sočiųjų riebalų, gali pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti aritmijos riziką.

Šaltiniai

1. https://www.bhf.org.uk/informationsupport/heart-matters-magazine/medical/ask-the-experts/atrial-flutter#:~:text=In%20atrial%20fibrillation%2C%20the%20atria,to%20every%20one%20ventricular%20beat.
2. https://medlineplus.gov/ency/article/000184.htm
3. https://www.uchicagomedicine.org/forefront/heart-and-vascular-articles/2021/july/atrial-fibrillation-vs-atrial-flutter-understanding