Plaučių mikobakterinė infekcija

Ligos aprašymas

Plaučių mikobakterinė infekcija yra infekcinė liga, kurią sukelia netuberkuliozinės mikobakterijos (NTM). NTM yra rūšis mikobakterijų, kurios skiriasi nuo Mycobacterium tuberculosis komplekso (sukeliančio tuberkuliozę) ir Mycobacterium leprae (sukeliančio raupsus). NTM plačiai paplitusios aplinkoje, randamos dirvožemyje, vandenyje ir ore, ir gali užkrėsti žmones, ypač tuos, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba kuriems yra lėtinės plaučių ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) arba bronchiektazės. NTM plaučių infekcijos dažniausiai yra lėtinės ir gali sukelti įvairius kvėpavimo sistemos simptomus, kurie gali būti sunkūs ir reikalaujantys ilgo gydymo.

Ligos priežastys

Plaučių mikobakterinę infekciją sukelia netuberkuliozinės mikobakterijos (NTM), kurios gali įsiskverbti į plaučius per kvėpavimo takus. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai, dėl kurių gali išsivystyti ši infekcija, yra:

• Aplinkos poveikis: NTM yra natūraliai randamos aplinkoje, ypač dirvožemyje, vandenyje ir dulkėse. Žmonės gali užsikrėsti įkvėpus aerozolių, kuriuose yra šių bakterijų, arba sąlytyje su užterštu vandeniu.
• Sumažėjusi imuninė funkcija: Žmonės su susilpnėjusia imunine sistema, pvz., sergantieji ŽIV/AIDS, po organų transplantacijos, vartojantys imunosupresinius vaistus ar sergantieji kitomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, yra labiau linkę į NTM infekcijas.
• Lėtinės plaučių ligos: Asmenys, sergantys lėtinėmis plaučių ligomis, pvz., LOPL, bronchiektazėmis, cistine fibroze ar ankstesne tuberkulioze, turi didesnę riziką susirgti NTM plaučių infekcija.
• Genetiniai faktoriai: Kai kurie genetiniai sutrikimai, tokie kaip cistinė fibrozė arba alfa-1 antitripsino trūkumas, gali padidinti NTM infekcijų riziką dėl pakitusios kvėpavimo takų gleivinės apsaugos ir imuninio atsako.
• Rūkymas ir kiti aplinkos veiksniai: Rūkymas, ilgalaikis dulkių ar cheminių medžiagų poveikis gali pažeisti kvėpavimo takus ir padidinti NTM infekcijos riziką.

Ligos simptomai

Plaučių mikobakterinės infekcijos simptomai gali būti įvairūs ir dažnai būna nespecifiniai, primenantys kitas plaučių ligas. Simptomai dažniausiai vystosi lėtai ir gali pasireikšti mėnesius ar net metus:

• Lėtinis kosulys: Dažnai būna nuolatinis, gali būti sausas arba produktyvus (su gleivėmis ar kraujo priemaiša).
• Nuovargis ir silpnumas: Bendra savijauta blogėja, jaučiamas nuolatinis nuovargis, silpnumas ir energijos stoka.
• Svorio netekimas: Dėl sumažėjusio apetito ir lėtinės ligos eigos pacientas gali netekti svorio.
• Karščiavimas ir naktinis prakaitavimas: Dažnai pasitaiko karščiavimas, kuris gali būti nežymus, ir naktinis prakaitavimas.
• Dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas: Gali būti jaučiamas dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
• Krūtinės skausmas: Kartais gali atsirasti skausmas krūtinėje dėl uždegimo arba dėl sąlyginai padidėjusio slėgio plaučiuose.

Ligos klasifikacijos

Plaučių mikobakterinė infekcija gali būti klasifikuojama pagal mikobakterijų rūšį, klinikinę eigą ir ligos sunkumą:

1. Pagal mikobakterijų rūšį:
   • Mycobacterium avium kompleksas (MAC): Dažniausias NTM plaučių infekcijų sukėlėjas, kurį sudaro Mycobacterium avium ir Mycobacterium intracellulare. Ši infekcija dažnai būna lėtinė ir sunkiai gydoma.
   • Mycobacterium kansasii: Kitas dažnas NTM sukėlėjas, kuris dažnai sukelia plaučių infekcijas, panašias į tuberkuliozę.
   • Mycobacterium abscessus: Sparčiai auganti mikobakterija, kuri gali sukelti plaučių ir minkštųjų audinių infekcijas. Ši rūšis dažniau atspari gydymui.
   • Kitos NTM rūšys: Mycobacterium fortuitum, Mycobacterium chelonae, Mycobacterium xenopi ir kt.
2. Pagal klinikinę eigą:
   • Lėtinė infekcija: Lėtas simptomų atsiradimas ir progresavimas, dažnai būdingas MAC infekcijai.
   • Ūminė infekcija: Greitas simptomų atsiradimas, dažniau susijęs su sparčiai augančiomis mikobakterijomis, tokiomis kaip Mycobacterium abscessus.
3. Pagal ligos sunkumą:
   • Lengva infekcija: Dažniausiai simptomai būna lengvi arba vidutinio sunkumo, gali būti sėkmingai gydomi antibiotikais.
   • Sunki infekcija: Simptomai būna sunkūs, gali pasireikšti plaučių struktūriniai pokyčiai, tokie kaip bronchiektazės ar plaučių fibrozė, ir gali reikalauti ilgalaikio gydymo arba chirurginės intervencijos.

Ligos diagnostika

Plaučių mikobakterinės infekcijos diagnostika apima klinikinį vertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją, įvertinti plaučių būklę ir stebėti gydymo efektyvumą:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina simptomus, ligos istoriją, lėtinių plaučių ligų buvimą, imuninės sistemos būklę ir aplinkos rizikos veiksnius.
• Mikrobiologiniai tyrimai:
  • Skreplių kultūros: Naudojamos siekiant aptikti NTM augimą ir nustatyti sukėlėjo rūšį. Paprastai reikia surinkti kelis skreplių mėginius per kelias dienas.
  • Skreplių dažymas acid-fast bacilli (AFB) metodu: Naudojamas mikroskopiniam NTM aptikimui, tačiau jis nėra pakankamai specifiškas, kad nustatytų NTM rūšį.
  • Molekuliniai tyrimai: Polimerazės grandinės reakcija (PCR) gali būti naudojama greitam NTM rūšies nustatymui.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Krūtinės rentgenograma: Naudojama įvertinti plaučių uždegimą, infiltratų buvimą ir struktūrinius pokyčius (pvz., bronchiektazės).
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Tiksliau parodo plaučių būklę ir leidžia geriau įvertinti bronchiektazes, mazgelius ar ertmes.
• Funkciniai tyrimai:
  • Plaučių funkcijos testai (spirometrija): Naudojami įvertinti plaučių funkcijos sumažėjimą ir stebėti ligos progresavimą arba gydymo efektyvumą.

Ligos gydymas ir vaistai

Plaučių mikobakterinės infekcijos gydymas priklauso nuo sukėlėjo rūšies, infekcijos sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Gydymas dažniausiai apima ilgalaikę antibiotikų terapiją ir, retais atvejais, chirurginę intervenciją:

• Antibiotikų terapija:
  • Mycobacterium avium kompleksas (MAC): Dažniausiai naudojama trijų vaistų terapija, kuri apima klaritromiciną arba azitromiciną, etambutolį ir rifampiciną. Gydymas paprastai trunka nuo 12 iki 18 mėnesių, kol pasiekiamas kultūrų neigiamumas.
  • Mycobacterium kansasii: Gydymas apima rifampiciną, izoniazidą ir etambutolį, paprastai tęsiamas mažiausiai 12 mėnesių po to, kai pasiekiamas kultūrų neigiamumas.
  • Mycobacterium abscessus: Šios infekcijos gydymas yra sudėtingesnis dėl atsparumo daugeliui antibiotikų. Dažnai naudojamas amikacinas kartu su klaritromicinu arba azitromicinu ir kitais vaistais, tokiais kaip cefoxitinas arba imipenemas. Gydymo trukmė gali būti ilga, kartais tęsiama iki dvejų metų ar ilgiau.
• Chirurginis gydymas:
  • Chirurginė intervencija (pvz., paveikto plaučių segmento rezekcija) gali būti svarstoma tais atvejais, kai yra lokalizuota infekcija, kurios negalima sėkmingai gydyti antibiotikais, arba kai yra atsparumas vaistams.
• Pagalbinis gydymas:
  • Bronchų drenažo technikos: Naudojamos siekiant palengvinti skreplių išsiskyrimą ir užkirsti kelią plaučių infekcijų pasikartojimui.
  • Fizioterapija ir plaučių reabilitacija: Padeda pagerinti plaučių funkciją ir bendrą sveikatą, ypač pacientams su lėtinėmis plaučių ligomis.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors plaučių mikobakterinė infekcija reikalauja medicininio gydymo ir priežiūros, kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti simptomus:

• Pakankamas skysčių vartojimas: Gerti daug skysčių gali padėti ploninti skreplius ir palengvinti jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
• Subalansuota mityba: Sveika mityba gali padėti palaikyti imuninę sistemą ir bendrą sveikatą. Rekomenduojama vartoti maisto produktus, turinčius daug vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, D ir cinko, kurie gali padėti stiprinti imunitetą.
• Rūkymo nutraukimas: Rūkymas pažeidžia plaučius ir mažina jų atsparumą infekcijoms. Nutraukus rūkymą, galima sumažinti ligos progresavimą ir pagerinti kvėpavimo takų sveikatą.
• Kambarinių drėkintuvų naudojimas: Drėkintuvai gali padėti išlaikyti kvėpavimo takus drėgnus ir sumažinti kosulį bei diskomfortą.
• Pratimai ir kvėpavimo pratimai: Reguliarūs fiziniai pratimai gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir stiprinti imuninę sistemą, o kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti dusulį ir pagerinti kvėpavimo raumenų efektyvumą.

Svarbu paminėti, kad liaudiškos priemonės neturėtų pakeisti medicininio gydymo, o bet kokie papildomi metodai turi būti naudojami tik pasitarus su gydytoju.

Prevencija

Norint sumažinti plaučių mikobakterinės infekcijos riziką, svarbu laikytis kelių prevencinių priemonių:

• Vengti kontakto su užterštu vandeniu ir dulkėmis: Naudoti filtruotą arba virintą vandenį, ypač imuniteto nusilpusiems asmenims.
• Rūkyti draudžiama: Rūkymas pažeidžia kvėpavimo takus ir padidina infekcijos riziką.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ypač asmenims, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis arba turintiems imuninės sistemos sutrikimų.
• Vakcinacija: Vakcinos nuo gripo ir pneumokoko gali padėti išvengti kitų plaučių infekcijų, kurios gali apsunkinti NTM infekcijas.

Šaltiniai

1. https://www.health.state.mn.us/diseases/ntm/pulmonary/basics.html#:~:text=about%20pulmonary%20NTM-,About%20pulmonary%20NTM,airborne%20particles%20containing%20the%20bacteria.
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK551583/
3. https://www.lung.org/lung-health-diseases/lung-disease-lookup/nontuberculous-mycobacteria