Osteomielitas

Ligos aprašymas

Osteomielitas yra kaulų infekcija, kurią dažniausiai sukelia bakterijos, tačiau retais atvejais infekcijos priežastimi gali tapti ir grybeliai. Ši infekcija gali paveikti bet kurį kaulą, tačiau dažniausiai pažeidžia ilgus kojų ir rankų kaulus, taip pat stuburo slankstelius. Osteomielitas gali būti ūmus arba lėtinis, priklausomai nuo infekcijos eigos ir trukmės. Ūminis osteomielitas vystosi greitai, per kelias dienas ar savaites, tuo tarpu lėtinis osteomielitas gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, sukelti ilgalaikį kaulų pažeidimą ir reikalingas sudėtingas gydymas.

Ligos priežastys

Osteomielitą dažniausiai sukelia infekcija, patekusi į kaulą per kraują arba tiesiogiai iš aplinkinių audinių. Dažniausios priežastys yra:

• Bakterinės infekcijos: dažniausiai pasitaikanti osteomielito priežastis yra bakterija Staphylococcus aureus, tačiau infekciją taip pat gali sukelti kitos bakterijos, tokios kaip Streptococcus, Pseudomonas ar Escherichia coli.
• Atviros žaizdos ir traumos: atviros kaulų lūžiai ar gilios žaizdos gali tiesiogiai įnešti bakterijas į kaulą.
• Chirurginės procedūros: kaulų operacijos, įskaitant sąnarių protezavimą ar lūžių operacijas, gali padidinti osteomielito riziką, ypač jei nesilaikoma tinkamų sterilumo sąlygų.
• Kraujotakos sutrikimai: bloga kraujotaka, kaip yra sergant cukriniu diabetu ar periferinių arterijų liga, gali padidinti infekcijos riziką, nes susilpnėjusi kraujotaka trukdo organizmui kovoti su infekcija.
• Imuninės sistemos silpnėjimas: žmonės su susilpnėjusia imunine sistema (pvz., dėl ŽIV/AIDS, vėžio gydymo ar imunosupresinių vaistų vartojimo) yra labiau linkę į infekcijas, įskaitant osteomielitą.

Ligos simptomai

Osteomielito simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos vietos ir tipo (ūminis ar lėtinis), tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Skausmas paveiktoje kaulo srityje: dažniausiai intensyvus ir pastovus, gali būti pulsuojantis.
• Patinimas ir jautrumas: aplink pažeistą kaulą esantys audiniai gali būti patinę ir skausmingi palietus.
• Karščiavimas ir šaltkrėtis: gali rodyti infekcijos buvimą organizme.
• Odos paraudimas ir šiluma: aplink pažeistą kaulą esanti oda gali būti paraudusi ir šilta.
• Pūlinga išskyros: jei infekcija yra arti odos paviršiaus arba susijusi su atvira žaizda, gali būti pūlingos išskyros.
• Nuovargis ir silpnumas: bendras organizmo silpnumas, kuris gali būti susijęs su infekcija.

Ligos klasifikacijos

Osteomielitas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos kilmę, trukmę ir pažeidimo pobūdį:

• Pagal infekcijos trukmę:
  • Ūminis osteomielitas: infekcija, kuri vystosi greitai per kelias dienas ar savaites. Dažniausiai pasitaiko vaikams ir suaugusiems po ūmių traumų ar infekcijų.
  • Lėtinis osteomielitas: infekcija, kuri tęsiasi kelis mėnesius ar metus. Dažnai pasireiškia suaugusiems po ilgalaikių uždegiminių procesų ar operacijų.
• Pagal infekcijos kilmę:
  • Hematogeninis osteomielitas: infekcija, kuri pasiekia kaulą per kraują. Dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams.
  • Exogeninis osteomielitas: infekcija, kuri patenka į kaulą iš išorinės aplinkos, dažniausiai per atviras žaizdas, traumas ar chirurgines procedūras.
• Pagal kaulo pažeidimo pobūdį:
  • Meduliarinis osteomielitas: infekcija, kuri paveikia kaulo vidinį sluoksnį (kaulo čiulpus).
  • Kortikalinis osteomielitas: infekcija, kuri paveikia išorinį kaulo sluoksnį.

Ligos diagnostika

Osteomielito diagnostika apima kelis metodus, kurie padeda nustatyti infekcijos buvimą, lokalizaciją ir mastą:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas įvertins paciento simptomus, ligos istoriją ir atliks fizinę apžiūrą, ypatingą dėmesį skirdamas skausmingoms ir patinusioms vietoms.
• Kraujo tyrimai: gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir padidėjusį C-reaktyvų baltymą (CRP), kurie rodo uždegimą ir infekciją. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) taip pat gali būti padidėjęs.
• Kraujo kultūros: gali būti imamos siekiant nustatyti bakterijų tipą ir jų jautrumą antibiotikams.
• Vaizdo tyrimai:
  • Rentgenografija: pradiniai kaulo rentgenogramos gali neparodyti pokyčių, tačiau vėliau gali būti matomas kaulų destrukcija.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojamos norint tiksliau įvertinti kaulų ir aplinkinių audinių pažeidimus, nustatyti abscesus ar nekrozę.
  • Kaulų scintigrafija: radionuklidų tyrimas, padedantis nustatyti infekcijos vietą ir aktyvumą.
• Kaulo biopsija: invazinė procedūra, kurioje imamas kaulo audinio mėginys, siekiant tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.

Ligos gydymas ir vaistai

Osteomielito gydymas priklauso nuo infekcijos tipo, trukmės ir sunkumo. Gydymo tikslas yra pašalinti infekciją, išsaugoti kaulų struktūrą ir funkciją bei išvengti komplikacijų.

• Antibiotikų terapija: ilgalaikis antibiotikų vartojimas (paprastai 4-6 savaites ar ilgiau) yra pagrindinis osteomielito gydymo metodas. Antibiotikų parinkimas priklauso nuo nustatyto bakterijų tipo ir jų jautrumo.
• Chirurginis gydymas:
  • Debridmentas: chirurginis užkrėsto ar nekrozinio kaulo ir aplinkinių audinių pašalinimas siekiant sustabdyti infekcijos plitimą.
  • Kaulų transplantacija: gali būti atliekama, jei didelė dalis kaulo buvo pašalinta ir reikia atkurti kaulo struktūrą.
  • Absceso drenavimas: jei susiformavo abscesas, gali prireikti jį chirurgiškai pašalinti.
• Imobilizacija: paveikto kaulo imobilizacija gali padėti sumažinti skausmą ir palaikyti gydymą.
• Palaikomasis gydymas: skausmo malšinimas, mitybos gerinimas ir kitų sveikatos problemų kontrolė (pvz., diabetas) yra svarbūs osteomielito gydymo komponentai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors osteomielitas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveikimą ir sumažinti simptomus:

• Tinkama mityba: baltymų ir vitaminų turtinga mityba gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti kaulų gijimą.
• Augaliniai papildai: tokie kaip ciberžolė ir imbieras, turintys priešuždegiminių savybių, gali būti naudingi, tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš juos vartojant.
• Kompresai ir šiluma: šiltos kompresai gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą, tačiau svarbu vengti per didelio šildymo, kuris gali pabloginti būklę.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: švelnus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti kraujotaką ir bendrą sveikatos būklę, tačiau svarbu vengti per didelės apkrovos paveiktai sričiai.

Prevencija

Osteomielito prevencija apima infekcijų kontrolę ir rizikos veiksnių mažinimą:

• Tinkama žaizdų priežiūra: kruopščiai dezinfekuoti ir uždengti žaizdas, ypač po traumų ar chirurginių procedūrų.
• Infekcijų valdymas: laiku ir tinkamai gydyti bet kokias infekcijas, ypač žmonėms, turintiems padidintą riziką (pvz., sergantiems diabetu).
• Kraujo cukraus kontrolė: diabetikams svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, siekiant išvengti kraujotakos sutrikimų ir sumažinti infekcijų riziką.
• Sterilių technikų laikymasis: chirurginių procedūrų metu būtina laikytis sterilumo, siekiant išvengti infekcijų.

Šaltiniai

1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/osteomyelitis#:~:text=Osteomyelitis%20is%20inflammation%20or%20swelling,can%20happen%20at%20any%20age.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/osteomyelitis/symptoms-causes/syc-20375913
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/osteomyelitis-bone-infection