Limfedema

Ligos aprašymas

Limfedema yra lėtinė būklė, kuriai būdingas skysčio kaupimasis audiniuose dėl limfinės sistemos sutrikimo. Limfinė sistema yra dalis imuninės sistemos ir svarbi skysčių balansui organizme palaikyti. Limfedema atsiranda, kai limfinė sistema negali tinkamai nutekinti limfos skysčio, dėl to jis kaupiasi audiniuose ir sukelia patinimą (edemą), dažniausiai rankose ar kojose. Limfedema gali būti įgimta (pirminė) arba įgyta (antrinė) dėl tam tikrų medicininių būklių, operacijų, radioterapijos, infekcijų ar traumų.

Ligos priežastys

Limfedema gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios lemia limfinės sistemos funkcijos sutrikimą:

Pirminė limfedema

  • Genetiniai sutrikimai: pirminė limfedema yra reta ir dažnai susijusi su genetiniais defektais, kurie sukelia limfinės sistemos vystymosi ar veiklos sutrikimus.
    • Įgimtos formos (pvz., Milroy liga): pasireiškia nuo gimimo arba ankstyvoje vaikystėje dėl įgimtos limfinės sistemos malformacijos.
    • Lymphedema praecox (Meige liga): dažniausiai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje.
    • Lymphedema tarda: pasireiškia suaugusiųjų amžiuje, dažniausiai po 35 metų.

Antrinė limfedema

  • Chirurginės intervencijos: dažniausia antrinės limfedemos priežastis yra limfmazgių pašalinimas arba pažeidimas chirurginių procedūrų metu, dažnai gydant vėžį (pvz., krūties vėžio operacijos su limfmazgių pašalinimu).
  • Radioterapija: radioterapija, ypač kai ji atliekama netoli limfmazgių (pvz., krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio gydymui), gali pažeisti limfinius indus ir sukelti limfedemą.
  • Infekcijos: tam tikros parazitinės infekcijos (pvz., filariozė) arba bakterinės infekcijos gali pažeisti limfinę sistemą ir sukelti limfedemą. Filariozė, sukelta parazitinių kirminų, yra pagrindinė limfedemos priežastis tropiniuose regionuose.
  • Traumos ir odos infekcijos: traumos ar odos infekcijos, tokios kaip erysipelės ar celiulitas, gali pažeisti limfines kraujagysles ir sukelti limfedemą.
  • Navikai ir metastazės: augliai ar metastazės, kurie spaudžia ar pažeidžia limfinius indus ar mazgus, gali sutrikdyti limfos nutekėjimą.
  • Limfinių indų obstrukcija: bet kokia kliūtis, blokuojanti limfinę sistemą, pavyzdžiui, randai po infekcijų ar traumos, gali sukelti limfedemą.

Ligos simptomai

Limfedemos simptomai priklauso nuo ligos stadijos ir sunkumo. Dažniausi simptomai yra:

  • Patinimas: limfedema dažniausiai pasireiškia vienos ar kelių galūnių (rankų ar kojų) patinimu, tačiau gali paveikti ir kitus kūno regionus, pvz., veidą, kaklą ar genitalijas. Patinimas gali būti lengvas (nedidelis rankos ar kojos padidėjimas) arba sunkus (didelis galūnės padidėjimas).
  • Odos pokyčiai: odos paviršius gali tapti stora, šiurkšti, padengta įdubomis ar raukšlėmis (apelsino žievės simptomas). Gali pasireikšti odos grublėtumas, paraudimas ar odos infekcijos (pvz., celiulitas).
  • Jausmas spaudžiant: pacientai gali jausti sunkumą, sandarumo pojūtį ar diskomfortą paveiktoje galūnėje.
  • Judėjimo ribotumas: sunkus patinimas gali sukelti judėjimo sunkumus ar sąnarių sustingimą.
  • Skausmas ar diskomfortas: paveiktoje srityje gali pasireikšti skausmas, dilgčiojimas ar deginimo pojūtis dėl nervų suspaudimo arba odos tempimo.
  • Odorėjimo ir opų atsiradimas: ilgalaikis limfedemos egzistavimas gali sukelti opų susidarymą ir sunkesnes infekcijas dėl prastos kraujotakos ir audinių deguonies trūkumo.

Ligos klasifikacijos

Limfedema gali būti klasifikuojama pagal kilmę ir ligos stadiją:

Pagal kilmę

  • Pirminė limfedema: įgimta limfedema, atsirandanti dėl genetinių defektų ar limfinės sistemos malformacijų.
  • Antrinė limfedema: įgyta limfedema, atsirandanti dėl kitų priežasčių, tokių kaip chirurgija, radioterapija, infekcijos ar traumos.

Pagal ligos stadiją

  • I stadija (reversinė limfedema):
    • Patinimas pasireiškia po fizinės veiklos ar dienos pabaigoje ir dažniausiai sumažėja arba praeina po nakties poilsio ar pakėlus galūnę.
    • Oda atrodo normaliai, tačiau gali būti minkšta ir lengvai spaudžiama.
  • II stadija (negrįžtama limfedema):
    • Patinimas nesumažėja po poilsio ir yra nuolatinis.
    • Oda tampa kietesnė ir sunkiau suspaudžiama dėl fibrozės (audinio randėjimo).
  • III stadija (elefantiazė):
    • Stiprus patinimas, kuris labai riboja judesius ir sukelia didelį diskomfortą.
    • Oda yra labai sustorėjusi, gali būti su įdubomis ar raukšlėmis (apelsino žievės simptomas), gali atsirasti odos infekcijos ir opų.

Ligos diagnostika

Limfedemos diagnostika remiasi simptomų vertinimu, fiziniu tyrimu ir specializuotais tyrimais, kurie padeda patvirtinti diagnozę ir įvertinti limfinės sistemos būklę:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas įvertins paciento simptomus, ankstesnes operacijas, radioterapijos ar traumų istoriją. Fizinis tyrimas apima patinimo, odos pokyčių ir galūnių judrumo vertinimą.
  • Limfoscintigrafija: tai yra specifinis tyrimas, naudojamas limfinės sistemos vertinimui. Į odą suleidžiamas radioaktyvus izotopas, kuris juda per limfines kraujagysles, ir jo judėjimas stebimas specialiu aparatu. Tai padeda nustatyti limfos srauto kliūtis ar nutekėjimo sutrikimus.
  • Ultragarsinis tyrimas: gali būti naudojamas minkštųjų audinių ir limfinių kraujagyslių vertinimui, siekiant atmesti kitas patinimo priežastis, tokias kaip trombai ar cistos.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT): šie vaizdo tyrimai gali padėti vizualizuoti limfinius indus, limfmazgius ir kitus audinius, taip pat nustatyti limfedemos priežastį, pvz., naviką, limfinių kraujagyslių obstrukciją ar kitas anomalijas.
  • Bioimpedanso spektroskopija: matuoja skysčio kiekį audiniuose, lyginant su priešingos galūnės normaliu audiniu, kad būtų galima nustatyti ankstyvą limfedemos stadiją.

Ligos gydymas ir vaistai

Limfedemos gydymas siekia sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti komplikacijų. Gydymas apima:

Konservatyvus gydymas

  • Kompleksinė dekongestyvinė terapija (KDT):
    • Rankinis limfodrenažinis masažas (RLM): specialiai apmokyti terapeutai naudoja švelnius masažinius judesius, siekdami pagerinti limfos srautą ir sumažinti patinimą.
    • Suspaudimo terapija: naudojami elastiniai tvarsčiai arba suspaudimo kojinės, siekiant palaikyti limfos nutekėjimą ir sumažinti patinimą.
    • Odos priežiūra: svarbu palaikyti odos higieną, vengti traumų ir išvengti infekcijų. Tai apima drėkiklių naudojimą ir infekcijos požymių stebėjimą.
    • Pratimai: specialūs pratimai gali padėti pagerinti limfos nutekėjimą ir sumažinti patinimą. Pratimai dažnai atliekami su suspaudimo įranga.

Chirurginis gydymas

  • Mikrochirurgija (limfoveninės anastomozės): mažos limfinių kraujagyslių ir venų jungtys gali padėti nutekėti limfai ir sumažinti patinimą.
  • Limfmazgių perkėlimas: limfmazgiai gali būti perkelti iš vienos kūno dalies į kitą, kad pagerėtų limfos nutekėjimas.
  • Liposakcija: gali būti naudojama, kai audinyje susikaupia didelis riebalų kiekis dėl limfedemos, siekiant sumažinti patinimą.

Farmakologinis gydymas

  • Antibiotikai: skiriami, jei atsiranda infekcijos, tokios kaip celiulitas. Infekcijos gydymas yra būtinas, nes odos infekcijos gali pabloginti limfedemą.
  • Priešuždegiminiai vaistai: gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors limfedema reikalauja medicininio gydymo ir priežiūros, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti simptomus:

  • Subalansuota mityba: sveika, mažai druskos turinti mityba gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi ir uždegimą. Maisto produktai, turintys daug baltymų, gali padėti palaikyti audinių sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: saikingi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti pagerinti kraujo ir limfos srautą. Svarbu vengti per didelio krūvio, kuris gali pabloginti simptomus.
  • Pakėlimas: laikant pažeistą galūnę pakeltą aukščiau širdies lygio, gali padėti sumažinti patinimą.
  • Masažas ir savimasažas: mokymasis atlikti lengvą savimasažą gali padėti pagerinti limfos srautą ir sumažinti patinimą.
  • Vengti ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo: judėjimas yra svarbus, kad būtų išvengta kraujo ir limfos stagnacijos.

Prevencija

Limfedemos prevencija yra svarbi asmenims, kuriems gresia didesnė rizika, ypač po chirurgijos ar radioterapijos:

  • Vengti traumų ir infekcijų: svarbu vengti įpjovimų, įbrėžimų ir nudegimų, kurie gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Odos infekcijos gali pabloginti limfedemą.
  • Suspaudimo terapija: naudojimas suspaudimo kojinių ar rankovių, ypač po operacijos ar radioterapijos, gali padėti užkirsti kelią limfedemos vystymuisi.
  • Reguliarūs fiziniai pratimai: švelnūs pratimai, kurie skatina limfos srautą, gali padėti užkirsti kelią limfedemos atsiradimui.
  • Laiku gydyti bet kokias infekcijas: greitai gydyti odos infekcijas ir kitas sveikatos problemas, siekiant išvengti limfinės sistemos pažeidimo.

Šaltiniai

  1. https://www.cancer.gov/about-cancer/treatment/side-effects/lymphedema#:~:text=Lymphedema%20is%20swelling%20caused%20by,to%20fight%20infection%20and%20disease.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/lymphedema/symptoms-causes/syc-20374682
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/8353-lymphedema

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)