Kušingo sindromas

Ligos aprašymas

Kušingo sindromas yra endokrininis sutrikimas, kuris atsiranda dėl ilgalaikio kortizolio pertekliaus organizme. Kortizolis yra hormonas, kurį gamina antinksčiai ir kuris padeda reguliuoti daugelį organizmo funkcijų, įskaitant streso reakcijas, kraujospūdį ir medžiagų apykaitą. Kušingo sindromas gali atsirasti dėl išorinio kortikosteroidų vartojimo (medikamentinės priežastys) arba dėl vidinių priežasčių, tokių kaip antinksčių navikai arba hipofizės ligos, kurios stimuliuoja kortizolio gamybą. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos priežastys

Kušingo sindromą gali sukelti įvairūs veiksniai, susiję su kortizolio pertekliumi. Pagrindinės priežastys:

  • Išorinis kortikosteroidų vartojimas: Dažniausiai sindromas atsiranda dėl ilgalaikio kortikosteroidų, tokių kaip prednizolonas, vartojimo. Šie vaistai dažnai skiriami gydant autoimunines ligas ar uždegimines būkles.
  • Hipofizės navikai (Kušingo liga): Hipofizės navikai gali gaminti per daug adrenokortikotropinio hormono (AKTH), kuris stimuliuoja kortizolio gamybą antinksčiuose.
  • Antinksčių navikai: Antinksčių adenomos ar kitos rūšies navikai gali tiesiogiai gaminti per daug kortizolio.
  • Ektopinė AKTH gamyba: Kai kurių rūšių vėžys, pvz., plaučių smulkialąstelinis vėžys, gali gaminti AKTH, kuris stimuliuoja kortizolio gamybą.

Ligos simptomai

Kušingo sindromo simptomai gali būti įvairūs ir paveikti daugelį kūno sistemų. Dėl ilgalaikio kortizolio poveikio gali atsirasti šie simptomai:

  • Svorio padidėjimas: Dažniausiai svoris kaupiasi ant veido („mėnulio veidas“), viršutinės kūno dalies ir pilvo, tuo tarpu rankos ir kojos lieka lieknos.
  • Riebalų kaupimasis ant kaklo: Riebalai kaupiasi kaklo ir nugaros srityje, sukurdami vadinamąją „buivolo kuprelę“.
  • Plona, lengvai pažeidžiama oda: Oda tampa plona ir trapi, lengvai atsiranda mėlynės.
  • Strijos: Ant pilvo, šlaunų ar krūtinės gali atsirasti raudonos ar violetinės spalvos strijos.
  • Aukštas kraujospūdis: Kušingo sindromas gali padidinti kraujospūdį.
  • Raumenų silpnumas: Dažnai atsiranda raumenų silpnumas, ypač viršutinėse ir apatinėse galūnėse.
  • Diabetas: Padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, kuris gali pereiti į diabetą.
  • Nuovargis: Dažnai juntamas nuolatinis nuovargis ir bendras silpnumas.
  • Depresija ir nuotaikų svyravimai: Kortizolio perteklius gali sukelti psichologinius simptomus, tokius kaip depresija, nerimas ar dirglumas.
  • Mėnesinių ciklo sutrikimai: Moterims gali atsirasti mėnesinių ciklo sutrikimai arba menstruacijų išnykimas.
  • Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas): Moterims gali atsirasti plaukai ant veido ir kitų neįprastų kūno vietų.

Ligos klasifikacija

Kušingo sindromas gali būti klasifikuojamas pagal priežastį:

  • Eksogeninis Kušingo sindromas: Sukeltas ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, dažniausiai vaistai skiriami uždegiminėms ar autoimuninėms ligoms gydyti.
  • Endogeninis Kušingo sindromas: Sukeltas organizmo vidinių procesų, dažniausiai dėl padidėjusios kortizolio gamybos. Tai gali būti susiję su:
    • Kušingo liga (dėl hipofizės navikų)
    • Antinksčių navikai
    • Ektopinis AKTH gamyba

Ligos diagnostika

Kušingo sindromo diagnozė apima įvairius hormonų tyrimus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti kortizolio pertekliaus priežastį.

  • 24 valandų šlapimo tyrimas: Nustatomas laisvo kortizolio kiekis per 24 valandas, siekiant įvertinti kortizolio perteklių.
  • Dekstametazono slopinimo testas: Šio tyrimo metu pacientui skiriama dekstametazono (sintetinio kortikosteroido), siekiant slopinti kortizolio gamybą. Jei kortizolio kiekis nesumažėja, tai gali reikšti Kušingo sindromą.
  • Seilių kortizolio tyrimas: Šis tyrimas atliekamas vakare, nes kortizolio lygis natūraliai turėtų sumažėti naktį. Aukštas vakarinis kortizolio lygis gali rodyti Kušingo sindromą.
  • Kraujo tyrimai: Tiriami AKTH ir kortizolio kiekiai kraujyje, siekiant nustatyti, ar priežastis yra hipofizėje ar antinksčiuose.
  • Vaizdiniai tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudojama, norint nustatyti hipofizės ar antinksčių navikus.

Ligos gydymas ir vaistai

Kušingo sindromo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojami gydymo būdai yra chirurgija, vaistai ir hormonų terapija.

  • Chirurgija: Jei sindromą sukelia hipofizės ar antinksčių navikas, dažnai reikia chirurginio pašalinimo. Po operacijos kortizolio lygis gali normalizuotis, tačiau kai kuriais atvejais gali reikėti papildomų hormonų terapijų.
  • Radioterapija: Jei chirurgija neįmanoma arba nevisiškai sėkminga, gali būti naudojama radioterapija hipofizės navikams gydyti.
  • Vaistai:
    • Kortizolio gamybos slopinimas: Vaistai, tokie kaip ketokonazolas, metyraponas ir mitotanas, gali sumažinti kortizolio gamybą.
    • Hormonų terapija: Po operacijos ar gydymo gali reikėti vartoti pakaitinę hormonų terapiją, kad būtų atkurta normali kortizolio funkcija.
  • Kortikosteroidų mažinimas: Jei sindromą sukėlė ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, gali būti būtina palaipsniui mažinti vaistų dozę prižiūrint gydytojui, kad būtų išvengta komplikacijų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors Kušingo sindromas reikalauja medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.

  • Sveika mityba: Dieta, turinti mažai druskos ir daug kalio (pvz., vaisiai ir daržovės), gali padėti kontroliuoti aukštą kraujospūdį, kuris yra susijęs su Kušingo sindromu.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Lengva mankšta gali padėti išlaikyti sveiką svorį ir palaikyti raumenų tonusą.
  • Streso valdymas: Kadangi kortizolis yra streso hormonas, streso mažinimo būdai, pvz., meditacija ar kvėpavimo pratimai, gali padėti kontroliuoti simptomus.

Prevencija

Nėra specifinių prevencinių priemonių, kurios galėtų visiškai užkirsti kelią Kušingo sindromui, tačiau kai kurie veiksmai gali padėti sumažinti riziką:

  • Kortikosteroidų vartojimo kontrolė: Ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo atveju būtina reguliariai stebėti hormonų kiekį ir mažinti vaisto dozę prižiūrint gydytojui.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas hipofizės ar antinksčių navikų nustatymas gali padėti išvengti Kušingo sindromo.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cushing-syndrome/symptoms-causes/syc-20351310
  2. https://www.niddk.nih.gov/health-information/endocrine-diseases/cushings-syndrome
  3. https://www.nhs.uk/conditions/cushings-syndrome/

Gydytojai

Vaistai