Hemoraginis insultas

Ligos aprašymas

Hemoraginis insultas, dar vadinamas kraujavimu į smegenis, yra smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu į smegenų audinį arba aplink jį patenka kraujas dėl kraujagyslės plyšimo. Tai gali sukelti smegenų pažeidimus, funkcinius sutrikimus ir netgi mirtį, jei gydymas nesuteikiamas laiku. Hemoraginis insultas dažnai atsiranda dėl hipertenzijos, kraujagyslių anomalijų ar traumų.

Ligos priežastys

Hemoraginis insultas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su kraujagyslių pažeidimu arba kraujotakos sutrikimais.

  • Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių sienelių silpnėjimą ir plyšimą.
  • Kraujagyslių anomalijos: Aneurizmai (kraujagyslių išsiplėtimai) ir arterioveniniai malformacijos (nenormalios kraujagyslių jungtys) gali sukelti kraujavimą.
  • Trauma: Galvos traumos arba smegenų sukrėtimai gali sukelti hemoraginį insultą.
  • Koaguliacijos sutrikimai: Kraujavimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija ar vartojami antikoaguliantai, gali didinti kraujavimo riziką.
  • Tumorai: Kai kurie smegenų navikai gali sukelti kraujavimą į smegenis.

Ligos simptomai

Hemoraginis insultas gali pasireikšti staiga ir dažnai turi ryškius simptomus, kurie priklauso nuo kraujavimo vietos ir masto.

  • Staigus galvos skausmas: Intensyvus ir staigus galvos skausmas, kuris gali būti apibūdinamas kaip „skausmas, panašus į smūgį“.
  • Neurologiniai sutrikimai: Galimi parezė (raumenų silpnumas) arba paralyžius, dažnai vienoje kūno pusėje.
  • Regos sutrikimai: Sutrikusi rega, įskaitant neryškų matymą ar dvilypumą.
  • Kalbos sutrikimai: Kalbos sunkumai, tokie kaip neryški kalba arba nesugebėjimas suprasti kalbos.
  • Sąmonės netekimas: Galimas sąmonės praradimas, dezorientacija ar koma.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai pasitaiko kartu su galvos skausmu ir bendru silpnumu.

Ligos klasifikacija

Hemoraginis insultas gali būti klasifikuojamas pagal kraujavimo vietą ir pobūdį:

  • Intracerebrinis kraujavimas: Kraujavimas į smegenų audinį, kuris sukelia smegenų ląstelių pažeidimą.
  • Subarachnoidinis kraujavimas: Kraujavimas į smegenų dangalus, esančius tarp smegenų ir kaukolės. Dažnai susijęs su aneurizmais arba kraujagyslių plyšimu.
  • Subdurinis kraujavimas: Kraujavimas tarp smegenų dangalų, dažnai atsirandantis dėl galvos traumos arba venų plyšimo.
  • Epidurinis kraujavimas: Kraujavimas tarp kaukolės ir išorinės smegenų dangos, dažniausiai atsirandantis dėl traumos.

Ligos diagnostika

Hemoraginio insulto diagnozė apima išsamią medicininę apžiūrą ir įvairius vaizdinius tyrimus.

  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT tyrimas yra pagrindinis metodas, naudojamas diagnozuoti smegenų kraujavimą ir įvertinti kraujavimo mastą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT gali suteikti detalesnį vaizdą ir padėti nustatyti kraujavimo šaltinį bei galimus smegenų pažeidimus.
  • Angiografija: Kraujagyslių tyrimas, kuris gali būti atliktas naudojant KT arba MRT, siekiant įvertinti kraujagyslių būklę ir nustatyti kraujavimo priežastis.
  • Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai atliekami siekiant įvertinti kraujo krešėjimo būklę ir galimus koaguliacijos sutrikimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Hemoraginio insulto gydymas orientuotas į kraujavimo kontrolę, smegenų pažeidimo mažinimą ir pacientų funkcinio atstatymo skatinimą.

  • Vaistai:
    • Antihipertenziniai vaistai: Kontroliuoja kraujospūdį, kad sumažintų papildomą kraujavimo riziką.
    • Kraujavimo kontrolės vaistai: Specialūs vaistai, tokie kaip koaguliantai, gali būti naudojami siekiant kontroliuoti kraujavimo sutrikimus.
    • Diuretikai: Naudojami mažinti smegenų edema ir intrakranijinį spaudimą.
  • Chirurginė intervencija:
    • Kraujavimo pašalinimas: Chirurginė procedūra gali būti atliekama siekiant pašalinti sukauptą kraują iš smegenų audinio.
    • Kraujagyslių chirurgija: Jei kraujavimą sukėlė kraujagyslių anomalijos, gali būti reikalinga chirurginė intervencija, kad būtų pašalinta priežastis.
  • Reabilitacija:
    • Fizioterapija: Pagalba atstatant judėjimo funkcijas ir koordinaciją.
    • Ergoterapija: Padedama atkurti kasdienius įgūdžius ir funkcijas, kurios gali būti pažeistos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti profesionalaus gydymo, jos gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir atsigavimą.

  • Vaistažolės: Tam tikros vaistažolės, tokios kaip ginkmedis, gali pagerinti kraujo cirkuliaciją ir bendrą smegenų sveikatą.
  • Sveika mityba: Dieta, turinti daug antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti palaikyti smegenų sveikatą ir bendrą gerovę.
  • Fizinė veikla: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti atstatyti motorines funkcijas ir bendrą sveikatos būklę.

Prevencija

Hemoraginio insulto prevencija apima įvairius gyvenimo būdo pakeitimus ir medicininius įvertinimus.

  • Kraujospūdžio kontrolė: Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas ir hipertenzijos gydymas.
  • Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir svorio kontrolė gali sumažinti insulto riziką.
  • Kraujo krešėjimo sutrikimų valdymas: Jei yra kraujo krešėjimo sutrikimų, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti vaistus pagal nurodymus.

Šaltiniai

  1. https://www.stroke.org/en/about-stroke/types-of-stroke/hemorrhagic-strokes-bleeds
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23969-hemorrhagic-stroke
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559173/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)