Gliuteninė enteropatija

Ligos aprašymas

Gliuteninė enteropatija, dar žinoma kaip celiakija, yra lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingas plonosios žarnos gleivinės pažeidimas reaguojant į gliuteną. Gliutenas yra baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose, ir jo vartojimas sergantiems celiakija sukelia imuninį atsaką, kuris pažeidžia plonosios žarnos gaurelius. Dėl to sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas, atsiranda įvairių sveikatos problemų. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, o simptomai gali būti labai įvairūs – nuo virškinimo sutrikimų iki sisteminių problemų.

Ligos priežastis

Pagrindinė gliuteninės enteropatijos priežastis yra imuninės sistemos reakcija į gliuteną. Kiekvieną kartą, kai žmogus su celiakija suvartoja gliuteno turinčius produktus, jo imuninė sistema pradeda atakuoti plonosios žarnos audinius, sukeldama uždegimą ir gleivinės pažeidimus. Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie ligos atsiradimo.

  • Genetinė predispozicija: celiakija dažniausiai serga žmonės, turintys tam tikrus genetinius variantus, ypač HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 genus.
  • Aplinkos veiksniai: ligos pasireiškimui įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, tokie kaip ankstyvas gliuteno vartojimas kūdikystėje ar žarnyno infekcijos.
  • Autoimuninės ligos: dažnai celiakija siejama su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip I tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tiroiditas ir kitos.

Ligos simptomai

Gliuteninės enteropatijos simptomai gali labai skirtis tarp pacientų. Vieni žmonės gali patirti sunkius virškinimo sutrikimus, kiti – sisteminius simptomus, nesusijusius su virškinimu. Simptomai gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek suaugus.

  • Virškinimo trakto simptomai:
    • Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
    • Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
    • Pykinimas ir vėmimas.
    • Pilvo skausmas arba diskomfortas.
    • Riebios arba blyškios išmatos (steatorėja).
  • Sisteminiai simptomai:
    • Nuovargis ir bendras silpnumas dėl maistinių medžiagų trūkumo.
    • Svorio kritimas arba augimo sutrikimai vaikams.
    • Geležies trūkumo anemija.
    • Kaulų skausmas ir osteoporozė dėl sutrikusio kalcio ir vitamino D įsisavinimo.
    • Odos bėrimai, tokie kaip herpetiforminis dermatitas, būdingi kai kuriems pacientams.
    • Neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, atminties praradimas ar periferinė neuropatija.

Ligos klasifikacija

Gliuteninė enteropatija klasifikuojama pagal klinikinę išraišką ir diagnostinius tyrimus:

  • Klasikinė celiakija: būdingi virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, svorio kritimas ir pilvo skausmas.
  • Neklasikinė celiakija: simptomai nesusiję su virškinimo trakto problemomis, pvz., nuovargis, anemija, osteoporozė, neurologiniai simptomai.
  • Tylioji celiakija: simptomai gali būti nežymūs arba nebūti, tačiau žarnyno pažeidimai matomi atliekant biopsiją.
  • Atspari celiakija: labai reta forma, kai simptomai ir gleivinės pažeidimai išlieka nepaisant griežto be gliuteno laikymosi.

Ligos diagnostika

Gliuteninės enteropatijos diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir biopsija. Kadangi liga gali būti įvairiai pasireiškianti, reikalingas kruopštus tyrimas.

  • Serologiniai tyrimai: kraujo tyrimai naudojami, siekiant aptikti specifinius antikūnus, pvz., anti-transgliutaminazės (anti-tTG) ir anti-endomizijinius antikūnus (EMA).
  • Biopsija: atlikus endoskopiją, iš plonosios žarnos paimama audinio mėginių, kurie tiriami mikroskopu, siekiant nustatyti gleivinės pažeidimus ir gaurelių atrofiją.
  • Genetinis tyrimas: gali būti atliekamas genetinis HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 genų tyrimas, siekiant nustatyti rizikos veiksnius, tačiau tai nėra pagrindinis diagnostikos metodas.

Ligos gydymas ir vaistai

Celiakijos gydymas yra viso gyvenimo trunkantis be gliuteno režimas. Tai vienintelis veiksmingas būdas išvengti simptomų ir žarnyno pažeidimų.

  • Griežta be gliuteno dieta: pacientams reikia vengti visų produktų, turinčių kviečių, rugių, miežių ir jų produktų. Tai apima duoną, makaronus, kepinius, ir daugelį perdirbtų maisto produktų, kuriuose gali būti paslėpto gliuteno.
  • Maistinių medžiagų papildai: kai kurie pacientai gali prireikti papildyti mitybą vitaminais ir mineralais, ypač jei buvo nustatytas geležies, kalcio ar vitamino D trūkumas.
  • Simptomų kontrolė: jei celiakijos sukeltos komplikacijos, pavyzdžiui, anemija ar osteoporozė, yra jau pažengusios, gali būti skiriami papildomi vaistai arba gydymo priemonės.
  • Stebėjimas: pacientams svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima jų sveikatos būklė ir dietos laikymosi efektyvumas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors griežta be gliuteno dieta yra vienintelis oficialus gydymo būdas, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus arba pagerinti virškinimo sistemą, tačiau jos negali pakeisti dietos.

  • Pipirmėtės ir imbiero arbata: šios žolelės gali padėti sumažinti virškinimo trakto diskomfortą, pvz., pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi.
  • Probiotikai: natūralios probiotikų šaltiniai, tokie kaip jogurtas ar raugintos daržovės, gali padėti atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir pagerinti virškinimo funkciją.
  • Alyvuogių lapų ekstraktas: kai kurie tyrimai rodo, kad alyvuogių lapų ekstraktas turi priešuždegiminių savybių, kurios gali būti naudingos siekiant sumažinti žarnyno uždegimą.

Prevencija

Kadangi celiakija yra autoimuninė liga, jos išvengti neįmanoma, tačiau prevencinės priemonės gali padėti išvengti komplikacijų arba anksti nustatyti ligą.

  • Ankstyva diagnostika: svarbu anksti diagnozuoti celiakiją ir pradėti laikytis be gliuteno dietos, kad būtų išvengta žarnyno pažeidimų ir kitų komplikacijų.
  • Tinkama mityba: žmonės, turintys genetinį polinkį į celiakiją, turėtų atidžiai stebėti savo mitybą ir vengti maisto produktų, kuriuose yra gliuteno.
  • Reguliarūs medicininiai tyrimai: pacientai, turintys autoimuninių ligų ar šeimoje sergančių celiakija, turėtų reguliariai tikrinti sveikatą, kad būtų laiku pastebėti simptomai ar komplikacijos.

Šaltiniai

  1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12507163/#:~:text=Gluten%2Dsensitive%20enteropathy%20or%2C%20as,protein%2C%20in%20genetically%20susceptible%20persons.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/celiac-disease/symptoms-causes/syc-20352220
  3. https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2002/1215/p2259.html

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)