Ligos aprašymas
Gliuteninė enteropatija, dar žinoma kaip celiakija, yra lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingas plonosios žarnos gleivinės pažeidimas reaguojant į gliuteną. Gliutenas yra baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose, ir jo vartojimas sergantiems celiakija sukelia imuninį atsaką, kuris pažeidžia plonosios žarnos gaurelius. Dėl to sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas, atsiranda įvairių sveikatos problemų. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, o simptomai gali būti labai įvairūs – nuo virškinimo sutrikimų iki sisteminių problemų.
Ligos priežastis
Pagrindinė gliuteninės enteropatijos priežastis yra imuninės sistemos reakcija į gliuteną. Kiekvieną kartą, kai žmogus su celiakija suvartoja gliuteno turinčius produktus, jo imuninė sistema pradeda atakuoti plonosios žarnos audinius, sukeldama uždegimą ir gleivinės pažeidimus. Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie ligos atsiradimo.
- Genetinė predispozicija: celiakija dažniausiai serga žmonės, turintys tam tikrus genetinius variantus, ypač HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 genus.
- Aplinkos veiksniai: ligos pasireiškimui įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, tokie kaip ankstyvas gliuteno vartojimas kūdikystėje ar žarnyno infekcijos.
- Autoimuninės ligos: dažnai celiakija siejama su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip I tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tiroiditas ir kitos.
Ligos simptomai
Gliuteninės enteropatijos simptomai gali labai skirtis tarp pacientų. Vieni žmonės gali patirti sunkius virškinimo sutrikimus, kiti – sisteminius simptomus, nesusijusius su virškinimu. Simptomai gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek suaugus.
- Virškinimo trakto simptomai:
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
- Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Pilvo skausmas arba diskomfortas.
- Riebios arba blyškios išmatos (steatorėja).
- Sisteminiai simptomai:
- Nuovargis ir bendras silpnumas dėl maistinių medžiagų trūkumo.
- Svorio kritimas arba augimo sutrikimai vaikams.
- Geležies trūkumo anemija.
- Kaulų skausmas ir osteoporozė dėl sutrikusio kalcio ir vitamino D įsisavinimo.
- Odos bėrimai, tokie kaip herpetiforminis dermatitas, būdingi kai kuriems pacientams.
- Neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, atminties praradimas ar periferinė neuropatija.
Ligos klasifikacija
Gliuteninė enteropatija klasifikuojama pagal klinikinę išraišką ir diagnostinius tyrimus:
- Klasikinė celiakija: būdingi virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, svorio kritimas ir pilvo skausmas.
- Neklasikinė celiakija: simptomai nesusiję su virškinimo trakto problemomis, pvz., nuovargis, anemija, osteoporozė, neurologiniai simptomai.
- Tylioji celiakija: simptomai gali būti nežymūs arba nebūti, tačiau žarnyno pažeidimai matomi atliekant biopsiją.
- Atspari celiakija: labai reta forma, kai simptomai ir gleivinės pažeidimai išlieka nepaisant griežto be gliuteno laikymosi.
Ligos diagnostika
Gliuteninės enteropatijos diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir biopsija. Kadangi liga gali būti įvairiai pasireiškianti, reikalingas kruopštus tyrimas.
- Serologiniai tyrimai: kraujo tyrimai naudojami, siekiant aptikti specifinius antikūnus, pvz., anti-transgliutaminazės (anti-tTG) ir anti-endomizijinius antikūnus (EMA).
- Biopsija: atlikus endoskopiją, iš plonosios žarnos paimama audinio mėginių, kurie tiriami mikroskopu, siekiant nustatyti gleivinės pažeidimus ir gaurelių atrofiją.
- Genetinis tyrimas: gali būti atliekamas genetinis HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 genų tyrimas, siekiant nustatyti rizikos veiksnius, tačiau tai nėra pagrindinis diagnostikos metodas.
Ligos gydymas ir vaistai
Celiakijos gydymas yra viso gyvenimo trunkantis be gliuteno režimas. Tai vienintelis veiksmingas būdas išvengti simptomų ir žarnyno pažeidimų.
- Griežta be gliuteno dieta: pacientams reikia vengti visų produktų, turinčių kviečių, rugių, miežių ir jų produktų. Tai apima duoną, makaronus, kepinius, ir daugelį perdirbtų maisto produktų, kuriuose gali būti paslėpto gliuteno.
- Maistinių medžiagų papildai: kai kurie pacientai gali prireikti papildyti mitybą vitaminais ir mineralais, ypač jei buvo nustatytas geležies, kalcio ar vitamino D trūkumas.
- Simptomų kontrolė: jei celiakijos sukeltos komplikacijos, pavyzdžiui, anemija ar osteoporozė, yra jau pažengusios, gali būti skiriami papildomi vaistai arba gydymo priemonės.
- Stebėjimas: pacientams svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima jų sveikatos būklė ir dietos laikymosi efektyvumas.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors griežta be gliuteno dieta yra vienintelis oficialus gydymo būdas, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus arba pagerinti virškinimo sistemą, tačiau jos negali pakeisti dietos.
- Pipirmėtės ir imbiero arbata: šios žolelės gali padėti sumažinti virškinimo trakto diskomfortą, pvz., pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi.
- Probiotikai: natūralios probiotikų šaltiniai, tokie kaip jogurtas ar raugintos daržovės, gali padėti atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir pagerinti virškinimo funkciją.
- Alyvuogių lapų ekstraktas: kai kurie tyrimai rodo, kad alyvuogių lapų ekstraktas turi priešuždegiminių savybių, kurios gali būti naudingos siekiant sumažinti žarnyno uždegimą.
Prevencija
Kadangi celiakija yra autoimuninė liga, jos išvengti neįmanoma, tačiau prevencinės priemonės gali padėti išvengti komplikacijų arba anksti nustatyti ligą.
- Ankstyva diagnostika: svarbu anksti diagnozuoti celiakiją ir pradėti laikytis be gliuteno dietos, kad būtų išvengta žarnyno pažeidimų ir kitų komplikacijų.
- Tinkama mityba: žmonės, turintys genetinį polinkį į celiakiją, turėtų atidžiai stebėti savo mitybą ir vengti maisto produktų, kuriuose yra gliuteno.
- Reguliarūs medicininiai tyrimai: pacientai, turintys autoimuninių ligų ar šeimoje sergančių celiakija, turėtų reguliariai tikrinti sveikatą, kad būtų laiku pastebėti simptomai ar komplikacijos.
Šaltiniai
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12507163/#:~:text=Gluten%2Dsensitive%20enteropathy%20or%2C%20as,protein%2C%20in%20genetically%20susceptible%20persons.
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/celiac-disease/symptoms-causes/syc-20352220
- https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2002/1215/p2259.html