Gimdos kaklelio piktybiniai navikai

Gimdos kaklelio piktybinių navikų aprašymas

Gimdos kaklelio piktybiniai navikai, dar vadinami gimdos kaklelio vėžiu, yra piktybiniai dariniai, kurie vystosi gimdos kaklelio ląstelėse. Gimdos kaklelis yra apatinė gimdos dalis, kuri jungiasi su makštimi. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai prasideda lėtai, palaipsniui vystantis iš ikivėžinių pakitimų, kurie gali būti nustatyti ir gydomi ankstyvoje stadijoje. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų moterims visame pasaulyje.

Ligos priežastys

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios ligos vystymosi:

  • Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Daugiau nei 90% gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su tam tikromis ŽPV atmainomis, kurios perduodamos lytiniu keliu.
  • Silpna imuninė sistema: Moterys, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi (pvz., dėl ŽIV infekcijos ar imunosupresinių vaistų vartojimo), turi didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
  • Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas: Ilgalaikis (daugiau nei 5 metų) hormoninių kontraceptikų vartojimas gali šiek tiek padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką.
  • Rūkymas: Rūkymas padidina riziką, nes cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti gimdos kaklelio ląsteles.
  • Daugybiniai lytiniai partneriai: Didesnis lytinių partnerių skaičius padidina ŽPV infekcijos ir vėliau gimdos kaklelio vėžio riziką.
  • Ankstyvas lytinis aktyvumas: Pradėjus lytinį gyvenimą ankstyvame amžiuje, padidėja rizika užsikrėsti ŽPV ir susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose gimdos kaklelio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kai liga progresuoja, gali pasireikšti šie simptomai:

  • Nenormalus kraujavimas iš makšties: Kraujavimas tarp menstruacijų, po lytinių santykių ar po menopauzės.
  • Nenormalios išskyros: Išskyros iš makšties gali būti neįprastos spalvos, kvapo ar konsistencijos, kartais su kraujo priemaiša.
  • Skausmas dubens srityje: Lėtinis skausmas ar diskomfortas dubens srityje, kuris nėra susijęs su menstruaciniu ciklu.
  • Skausmas lytinių santykių metu: Skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu (dispareunija).
  • Skausmingas šlapinimasis: Šlapinimasis gali būti skausmingas arba kartu su kraujo priemaiša, jei vėžys plinta į šlapimo pūslę.

Ligos klasifikacija

Gimdos kaklelio vėžys gali būti klasifikuojamas pagal jo vystymosi stadijas ir ląstelių tipą:

  • Ikivėžiniai pakitimai (dysplazija): Ląstelių pokyčiai, kurie gali būti nustatyti atliekant PAP testą. Jei negydomi, jie gali išsivystyti į vėžį.
  • In situ karcinoma: Tai labai ankstyva vėžio stadija, kai piktybinės ląstelės randamos tik gimdos kaklelio paviršiuje ir neįsiskverbia į gilesnius audinius.
  • Invazinis vėžys: Vėžys, kuris prasiskverbė į gilesnius gimdos kaklelio audinius ir gali išplisti į kitus kūno organus. Jis gali būti klasifikuojamas pagal TNM sistemą, kuri nurodo naviko dydį, limfmazgių įsitraukimą ir metastazių buvimą.
  • Skvamocelulinė karcinoma: Dažniausia gimdos kaklelio vėžio forma, atsirandanti iš plokščiojo epitelio ląstelių, dengiančių gimdos kaklelio paviršių.
  • Adenokarcinoma: Rečiau pasitaikanti forma, atsirandanti iš liaukinių ląstelių, esančių gimdos kaklelio kanale.

Gimdos kaklelio vėžio diagnostika

Gimdos kaklelio vėžio diagnostika apima kelis tyrimus, siekiant nustatyti ligos buvimą ir jos išplitimo laipsnį:

  • PAP testas: Pagrindinis tyrimas, skirtas nustatyti ikivėžinius ląstelių pokyčius gimdos kaklelyje. Reguliarūs PAP testai gali padėti aptikti pokyčius ankstyvoje stadijoje.
  • ŽPV tyrimas: Naudojamas nustatyti, ar moteris yra užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
  • Kolposkopija: Išsamus gimdos kaklelio tyrimas naudojant kolposkopą (specialų mikroskopą), kuris leidžia gydytojui detaliau apžiūrėti gimdos kaklelį ir atlikti biopsiją.
  • Biopsija: Mažas gimdos kaklelio audinio mėginys gali būti paimtas per kolposkopiją ir ištirtas mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžinę ląstelių kilmę.
  • Vaizdiniai tyrimai: Jei įtariamas invazinis vėžys, gali būti atliekami kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ar pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimai, siekiant nustatyti, ar vėžys išplitęs į kitus organus.

Gimdos kaklelio vėžio gydymas ir vaistai

Gimdos kaklelio vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, paciento bendros sveikatos ir kitų veiksnių. Pagrindiniai gydymo metodai apima:

  • Chirurgija: Ankstyvosiose stadijose gali būti atliekama gimdos kaklelio konizacija (pašalinama dalis gimdos kaklelio), gimdos kaklelio pašalinimas (trachelektomija) arba gimdos pašalinimas (histerektomija).
  • Radioterapija: Naudojama spindulinė terapija, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles arba sumažinti naviko dydį. Tai gali būti taikoma kartu su chemoterapija arba po chirurgijos.
  • Chemoterapija: Chemoterapija naudojama sunaikinti vėžines ląsteles arba sumažinti naviko dydį, ypač jei vėžys išplitęs arba yra pažengusios stadijos. Dažniausiai naudojami vaistai yra cisplatina ir karboplatina.
  • Tikslinė terapija: Naudojami vaistai, kurie specifiniškai taiko vėžines ląsteles, pvz., bevacizumabas, kuris slopina kraujagyslių augimą navike.
  • Imunoterapija: Imunoterapiniai vaistai, pvz., pembrolizumabas, gali būti naudojami pažengusio gimdos kaklelio vėžio gydymui, stiprinant imuninės sistemos atsaką prieš vėžines ląsteles.

Liaudiškos priemonės gimdos kaklelio vėžio gydymui

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palaikyti imuninę sistemą:

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug antioksidantų, vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir stiprinti organizmo atsparumą. Tokios maistinės medžiagos kaip vitaminas C, E ir beta-karotinas gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.
  • Žolelių papildai: Kai kurie papildai, pvz., žaliosios arbatos ekstraktas, ciberžolė ar raudonasis dobilas, turi antioksidacinių savybių, tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus.
  • Streso valdymas: Streso mažinimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį kūnui, kuris gali turėti įtakos bendram sveikatos būklei.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali padėti pagerinti imuninės sistemos veiklą ir bendrą sveikatos būklę, tačiau svarbu nepervargti ir palaikyti subalansuotą poilsio ir veiklos režimą.

Šaltiniai

  1. https://cancer.ca/en/cancer-information/cancer-types/cervical/what-is-cervical-cancer/cancerous-tumours#:~:text=Cancerous%20tumours%20are%20also%20called,the%20human%20papillomavirus%20(HPV).
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cervical-cancer/symptoms-causes/syc-20352501
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/12216-cervical-cancer

Gydytojai