Galvos smegenų aneurizma

Ligos aprašymas

Galvos smegenų aneurizma – tai smegenų kraujagyslės sienelės silpnėjimas ir išsipūtimas, dėl kurio susidaro burbulo arba baliono formos išsiplėtimas. Dauguma smegenų aneurizmų atsiranda smegenų bazėje, kur arterijos šakojasi. Aneurizmos gali būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kurios nesukelia simptomų, iki didesnių, kurios gali sukelti spaudimą aplinkiniams nervams ir audiniams arba plyšti, sukeldamos kraujavimą į smegenis (subarachnoidinį kraujavimą). Plyšus aneurizmai, susidaro sunki ir gyvybei pavojinga būklė, kuriai reikia skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastys

Galvos smegenų aneurizmos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos atsiranda dėl kraujagyslių sienelių struktūros susilpnėjimo arba trauminio pažeidimo. Kai kurie veiksniai, kurie gali padidinti aneurizmų atsiradimo riziką, yra:

• Genetiniai veiksniai: kai kurios šeimos turi genetinį polinkį į aneurizmas, todėl žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo aneurizma, gali būti didesnė rizika.
• Kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija): padidėjęs kraujospūdis gali papildomai apkrauti kraujagyslių sieneles, dėl ko ilgainiui gali susidaryti aneurizmos.
• Kraujagyslių ligos: tokios kaip aterosklerozė (kraujagyslių užsikimšimas dėl cholesterolio nuosėdų) gali pažeisti kraujagyslių sieneles.
• Trauminiai smegenų sužalojimai: sunkūs galvos sužalojimai gali pažeisti kraujagysles ir sukelti aneurizmų formavimąsi.
• Infekcijos: tam tikros bakterinės ar virusinės infekcijos gali pažeisti kraujagysles ir padidinti aneurizmų riziką.
• Rūkymas: yra žinomas rizikos veiksnys, nes nikotinas ir kitos cheminės medžiagos gali silpninti kraujagyslių sieneles.
• Įgimtos kraujagyslių anomalijos: kai kurie žmonės gimsta su kraujagyslių sienelių defektais, kurie ilgainiui gali sukelti aneurizmas.

Ligos simptomai

Dauguma smegenų aneurizmų nesukelia simptomų ir yra nustatomos atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau, kai aneurizma plyšta arba spaudžia aplinkinius nervus ir audinius, simptomai gali būti labai įvairūs:

• Staigus ir intensyvus galvos skausmas: dažnai apibūdinamas kaip „blogiausias galvos skausmas gyvenime“. Tai yra pagrindinis plyšusios aneurizmos simptomas ir dažnai pasireiškia staiga.
• Pykinimas ir vėmimas: gali pasireikšti kartu su staigiu galvos skausmu.
• Kaklo sustingimas: atsiranda dėl dirginimo ir spaudimo smegenų dangaluose.
• Šviesos baimė (fotofobija): padidėjęs jautrumas šviesai.
• Neryškus arba dvigubas matymas: atsiranda, kai aneurizma spaudžia aplinkinius nervus.
• Sąmonės praradimas: gali įvykti, jei aneurizma plyšta ir sukelia subarachnoidinį kraujavimą.
• Traukuliai: kai kuriems pacientams gali pasireikšti traukuliai, ypač jei kraujavimas yra didelis.
• Silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje: gali atsirasti, jei aneurizma spaudžia nervus ar smegenų dalis, atsakingas už judėjimą.
• Kognityviniai ir neurologiniai sutrikimai: atminties praradimas, koncentracijos sutrikimai ar kalbos sunkumai.

Ligos klasifikacijos

Galvos smegenų aneurizmos gali būti klasifikuojamos pagal jų formą, dydį, vietą ir plyšimo riziką:

• Pagal formą:
  • Sakuliarinės aneurizmos: dažniausiai pasitaikančios, vadinamos „uogų“ aneurizmomis dėl jų išsipūtusios formos. Dažniausiai susidaro smegenų arterijų šakojimosi vietose.
  • Fuziforminės aneurizmos: retai pasitaikančios, apima visą kraujagyslės skersmenį ir yra ilgesnės, todėl labiau primena balioną.
  • Disekacinės aneurizmos: susidaro, kai vidinis kraujagyslės sluoksnis yra pažeistas, o kraujas prasiskverbia tarp kraujagyslės sluoksnių.
• Pagal dydį:
  • Mažos aneurizmos: mažesnės nei 5 mm skersmens.
  • Vidutinio dydžio aneurizmos: 5–15 mm skersmens.
  • Didelės aneurizmos: 16–25 mm skersmens.
  • Milžiniškos aneurizmos: didesnės nei 25 mm skersmens.
• Pagal vietą:
  • Priekinės smegenų arterijos aneurizmos: dažniausiai pasitaikančios, esančios priekinėje smegenų arterijoje ar jos šakose.
  • Vidurinės smegenų arterijos aneurizmos: esančios vidurinėje smegenų arterijoje.
  • Užpakalinės smegenų arterijos aneurizmos: esančios užpakalinėje smegenų arterijoje ar baziliarinėje arterijoje.
• Pagal plyšimo riziką:
  • Nesprogusios aneurizmos: dar neplyšusios aneurizmos, kurios gali būti atsitiktinai aptinkamos. Gali būti besimptomės arba sukelti lengvus simptomus, priklausomai nuo vietos.
  • Plyšusios aneurizmos: sukeliančios subarachnoidinį kraujavimą, būklė, kuri dažnai yra gyvybei pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos diagnostika

Galvos smegenų aneurizmos diagnostika remiasi klinikiniais simptomais ir vaizdiniais tyrimais, siekiant patvirtinti aneurizmos buvimą, dydį ir vietą.

• Medicininė istorija ir fizinė apžiūra: gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų pradžią ir pobūdį, taip pat apie šeimos istoriją, ypač jei yra buvę aneurizmų ar kitų kraujagyslių ligų atvejų.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Kompiuterinė tomografija (KT): dažniausiai naudojamas tyrimas, siekiant nustatyti subarachnoidinį kraujavimą ir aneurizmos buvimą. Tai greitas ir efektyvus būdas aptikti kraujavimą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama detaliai aneurizmos struktūrai ir vietai įvertinti. Gali padėti nustatyti mažas ar giliau smegenyse esančias aneurizmas.
  • Cerebrinė angiografija: invazinis tyrimas, kai kontrastinė medžiaga suleidžiama į arteriją, siekiant tiksliai įvertinti aneurizmos dydį, formą ir vietą. Tai yra „aukso standartas“ aneurizmų diagnostikoje.
  • KT angiografija (CTA) ir MR angiografija (MRA): mažiau invaziniai tyrimai, naudojami kraujagyslių struktūrai smegenyse įvertinti.
• Juosmens punkcija: gali būti atliekama, jei įtariamas subarachnoidinis kraujavimas, bet KT tyrimas nerodo aiškių požymių. Tai gali padėti nustatyti kraują cerebrospinaliniame skystyje.

Ligos gydymas ir vaistai

Galvos smegenų aneurizmos gydymas priklauso nuo aneurizmos dydžio, vietos, plyšimo rizikos ir paciento bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslas – užkirsti kelią aneurizmos plyšimui arba valdyti plyšimo pasekmes.

• Konservatyvus gydymas:
  • Stebėjimas: mažų nesprogusių aneurizmų atveju gali būti pasirinktas reguliarus stebėjimas su pakartotiniais vaizdiniais tyrimais, ypač jei plyšimo rizika yra maža.
  • Kraujospūdžio kontrolė: svarbu palaikyti sveiką kraujospūdį, kad būtų sumažinta aneurizmos plyšimo rizika.
  • Gyvenimo būdo keitimas: rekomenduojama mesti rūkyti, vengti sunkaus fizinio krūvio ir sumažinti alkoholio vartojimą.
• Chirurginis gydymas:
  • Mikrochirurginė klipsavimas: atvira operacija, kurios metu aneurizma „užsegama“ metaliniu klipsu, kad būtų užkirstas kelias kraujui patekti į aneurizmą ir išvengta plyšimo. Tai invazinė procedūra, atliekama bendrinėje nejautroje.
  • Endovaskulinė embolizacija (spiralizavimas): mažiau invazinė procedūra, kurios metu per arteriją į aneurizmą įvedamos spiralinės mikrospiralės, kad būtų užkimštas kraujotakos kelias į aneurizmą. Tai padeda išvengti kraujavimo. Procedūra atliekama per kateterį, įvestą į šlaunies arteriją.
• Vaistai:
  • Skausmo malšinimas: analgetikai gali būti skiriami skausmui malšinti.
  • Kalcio kanalų blokatoriai: gali būti naudojami vazospazmams sumažinti po subarachnoidinio kraujavimo, siekiant užkirsti kelią tolesniam smegenų pažeidimui.
  • Antiepileptikai: gali būti skiriami, jei atsiranda traukulių.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali išgydyti smegenų aneurizmos, tačiau kai kurios gali padėti sumažinti rizikos veiksnius arba pagerinti bendrą sveikatą. Visada pasitarkite su gydytoju prieš naudodami bet kokias natūralias priemones.

• Sveika mityba: dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir mažai riebalų, gali padėti kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti aneurizmų riziką.
• Fizinis aktyvumas: reguliarus lengvas fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas ar plaukimas, gali padėti palaikyti sveiką kraujospūdį.
• Rūkymo nutraukimas: mesti rūkyti gali sumažinti aneurizmos vystymosi ir plyšimo riziką.
• Streso valdymas: meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir kraujospūdį.

Prevencija

Nors ne visada galima išvengti smegenų aneurizmos, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:

• Kraujospūdžio kontrolė: reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl kraujospūdžio mažinimo priemonių.
• Venkite rūkymo ir narkotikų vartojimo: ypač svarbu vengti rūkymo ir narkotikų, kurie gali padidinti kraujospūdį.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: ypač svarbu žmonėms, kuriems yra didesnė aneurizmos rizika dėl šeimos istorijos ar kitų veiksnių.
• Sveika gyvensena: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir saikingas alkoholio vartojimas gali padėti sumažinti riziką.

Šaltiniai

1. https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/cerebral-aneurysms#:~:text=A%20cerebral%20aneurysm%20(also%20known,tissue%20(called%20a%20hemorrhage).
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/brain-aneurysm/symptoms-causes/syc-20361483
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16800-brain-aneurysm