Dilatacinė kardiomiopatija

Ligos aprašymas

Dilatacinė kardiomiopatija (DKM) yra širdies raumens liga, kuriai būdingas kairiojo arba abiejų širdies skilvelių išsiplėtimas (dilatacija) ir sumažėjusi jų susitraukimo jėga. Dėl šių pokyčių širdis negali veiksmingai pumpuoti kraujo, o tai gali sukelti širdies nepakankamumą ir kitas rimtas komplikacijas. DKM yra viena iš dažniausių kardiomiopatijų formų ir gali pasireikšti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

DKM gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, infekcijas, toksiškas medžiagas, medžiagų apykaitos sutrikimus ir autoimunines ligas. Nors kai kuriais atvejais priežastis nėra aiški (idiopatinė DKM), liga dažnai progresuoja ir gali turėti reikšmingą poveikį paciento gyvenimo kokybei bei išgyvenimo trukmei.

Ligos priežastys

Dilatacinė kardiomiopatija gali būti sukelta daugelio veiksnių:

• Genetiniai veiksniai: Maždaug 20-30% atvejų DKM yra paveldima. Genų mutacijos, susijusios su širdies raumens baltymais, gali sukelti DKM vystymąsi.
• Virusinės infekcijos: Kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip coxsackievirus, adenovirusas ar parvovirusas B19, gali pažeisti širdies raumenį ir sukelti DKM.
• Alkoholis ir toksinai: Ilgalaikis alkoholio vartojimas arba apsinuodijimas tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pvz., sunkiaisiais metalais ar chemoterapiniais vaistais, gali pakenkti širdies raumeniui.
• Autoimuninės ligos: Kai kurios autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sarkoidozė ar sisteminė raudonoji vilkligė, gali sukelti uždegiminę reakciją širdies raumenyje, sukeldamos DKM.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai: Ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai ar hemochromatozė (geležies perteklius organizme), gali prisidėti prie širdies raumens pažeidimo ir DKM išsivystymo.
• Idiopatinė DKM: Kai kuriais atvejais ligos priežastis lieka neaiški.

Ligos simptomai

Dilatacinės kardiomiopatijos simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui ir gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo ligos progresavimo:

• Dusulys (dyspnėja): Kvėpavimo sunkumai, ypač fizinio krūvio metu arba gulint, yra vienas iš dažniausių simptomų.
• Nuovargis ir silpnumas: Bendras silpnumas ir energijos stoka dėl sumažėjusio širdies pajėgumo.
• Širdies plakimo sutrikimai: Palpitacijos arba jausmas, kad širdis plaka per greitai, nereguliariai arba per stipriai.
• Krūtinės skausmas: Nors retesnis, kai kuriems pacientams gali pasireikšti skausmas krūtinėje.
• Kojų ir pėdų patinimas: Skysčių kaupimasis, dažnai pasireiškiantis kaip kulkšnių, pėdų ar pilvo patinimas (edema).
• Širdies nepakankamumo požymiai: Kai kuriais atvejais gali atsirasti sunkesni simptomai, tokie kaip ortopnėja (dusulys gulint) arba paroksizminė naktinė dusulys (staigus dusulys miego metu).

Ligos klasifikacijos

Dilatacinė kardiomiopatija gali būti klasifikuojama pagal etiologiją ir klinikinę eigą:

• Paveldima DKM: Susijusi su genetiniais veiksniais ir šeimos istorija.
• Įgyta DKM: Sukelta aplinkos veiksnių, tokių kaip infekcijos, toksiškos medžiagos ar medžiagų apykaitos sutrikimai.
• Idiopatinė DKM: Kai ligos priežastis nenustatoma.
• Pirminė DKM: Širdies raumens liga be aiškios išorinės priežasties.
• Antrinė DKM: Sukelta kitos būklės ar ligos, pavyzdžiui, išeminės širdies ligos ar hipertenzijos.

Ligos diagnostika

Dilatacinės kardiomiopatijos diagnostika apima keletą tyrimų, siekiant nustatyti ligos buvimą, jos priežastį ir sunkumą:

• Klinikinė apžiūra: Gydytojas gali aptikti padidėjusį širdies dydį, nenormalų širdies ūžesį ar plaučių perkrovimą per fizinę apžiūrą.
• Echokardiograma: Pagrindinis tyrimas, naudojamas DKM diagnozei patvirtinti. Jis leidžia vizualizuoti širdies dydį, skilvelių funkciją ir vožtuvų būklę.
• Elektrokardiograma (EKG): Naudojama širdies ritmo sutrikimams ir kitoms širdies problemoms aptikti.
• Krūtinės ląstos rentgenograma: Padeda įvertinti širdies dydį ir formą, taip pat nustatyti skysčių kaupimąsi plaučiuose.
• Kraujo tyrimai: Nustatomi biomarkeriai, tokie kaip natriuretiniai peptidai (BNP ar NT-proBNP), kurie gali padėti diagnozuoti širdies nepakankamumą.
• Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali suteikti išsamesnį širdies raumens vaizdą ir padėti nustatyti DKM priežastis.
• Širdies kateterizacija: Retai naudojama, bet gali būti atliekama, jei reikia išsamiai įvertinti širdies kraujotaką ar kraujagysles.

Ligos gydymas ir vaistai

Dilatacinės kardiomiopatijos gydymas yra orientuotas į simptomų palengvinimą, ligos progresavimo sulėtėjimą ir komplikacijų prevenciją:

• Medikamentinis gydymas:
  • Beta adrenoblokatoriai: Naudojami širdies susitraukimų dažniui kontroliuoti, mažinant širdies darbo krūvį ir gerinant funkciją.
  • Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai: Padeda sumažinti kraujospūdį ir sumažinti širdies darbą.
  • Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): Alternatyva AKF inhibitoriams.
  • Aldosterono antagonistai: Naudojami skysčių pertekliaus mažinimui ir širdies funkcijos pagerinimui.
  • Diuretikai: Naudojami skysčių pertekliaus sumažinimui, siekiant sumažinti edemą ir plaučių perkrovimą.
  • Antikoaguliantai: Skiriami, jei yra didelė kraujo krešulių rizika dėl sumažėjusio širdies veiksmingumo.
• Širdies prietaisai:
  • Širdies ritmo reguliatoriai: Implantuojami prietaisai, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą, ypač jei yra aritmijos.
  • Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD): Naudojamas staigios širdies mirties prevencijai, jei yra didelė skilvelių aritmijų rizika.
• Gyvenimo būdo pokyčiai:
  • Rūkymo nutraukimas, mažai druskos turinti dieta, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė gali padėti valdyti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Širdies transplantacija:
  • Kai kuriais atvejais, kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gali būti svarstoma širdies transplantacija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti dilatacinės kardiomiopatijos, tam tikros praktikos gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir gerovę:

• Sveika mityba: Maistinga ir subalansuota dieta, turinti mažai natrio ir daug vaisių, daržovių bei pilno grūdo produktų, gali padėti valdyti simptomus.
• Streso valdymas: Streso mažinimo praktikos, tokios kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali padėti pagerinti širdies sveikatą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Konsultuojantis su gydytoju, lengvas fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti širdies sveikatą ir bendrą fizinę būklę.

Šaltiniai

• https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dilated-cardiomyopathy/symptoms-causes/syc-20353149
• https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16932-dilated-cardiomyopathy
• https://www.heart.org/en/health-topics/cardiomyopathy/what-is-cardiomyopathy-in-adults/dilated-cardiomyopathy-dcm