Aortos vožtuvo stenozė

Aortos vožtuvo stenozė

Ligos aprašymas

Aortos vožtuvo stenozė yra širdies vožtuvo liga, kai aortos vožtuvas, esantis tarp kairiojo skilvelio ir aortos (pagrindinės arterijos, pernešančios kraują iš širdies į kūną), susiaurėja. Dėl to sumažėja kraujo tekėjimas iš širdies į aortą ir toliau į kitus kūno organus. Aortos vožtuvo stenozė gali atsirasti dėl kalcio kaupimosi ant vožtuvo lapelių, įgimtų defektų ar infekcijų, sukeliančių uždegimą. Ši būklė sukelia kairiojo skilvelio perkrovą, kuri gali lemti širdies raumens sustorėjimą, širdies nepakankamumą ir kitus komplikacijas. Aortos vožtuvo stenozė gali pasireikšti įvairaus sunkumo laipsniais – nuo lengvo iki sunkaus.

Ligos priežastys

Aortos vožtuvo stenozės priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai susijusios su vožtuvo struktūros pokyčiais ar pažeidimais:

  • Kalcio kaupimasis: Su amžiumi ant vožtuvo lapelių gali kauptis kalcis, sukeldamas vožtuvo lapelių sustorėjimą ir standumą, kas riboja jų judėjimą ir sukelia stenozę.
  • Įgimtos širdies ydos: Kai kurie žmonės gimsta su aortos vožtuvo defektais, pavyzdžiui, dviburiu vožtuvu (bicuspidas aortos vožtuvas), kuris turi tik du lapelius vietoj trijų. Tai padidina riziką vystytis stenozei.
  • Reumatinė širdies liga: Po streptokokinių infekcijų, tokių kaip reumatinė karštligė, gali atsirasti uždegimas ir randėjimas vožtuvo lapeliuose, dėl to susidaro stenozė.
  • Infekcinis endokarditas: Širdies vidinės membranos infekcija gali pažeisti vožtuvus, įskaitant aortos vožtuvą, ir sukelti stenozę.
  • Radiacinė terapija: Ankstesnė radioterapija krūtinės srityje gali pažeisti širdies vožtuvus ir sukelti jų sustorėjimą.

Ligos simptomai

Aortos vožtuvo stenozės simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo stenozės sunkumo bei ligos progresavimo. Ankstyvose stadijose liga gali būti besimptomė, tačiau simptomai atsiranda, kai vožtuvo susiaurėjimas tampa reikšmingas:

  • Dusulys (dispnea): Vienas iš dažniausių simptomų, ypač fizinio krūvio metu, kai širdis turi dirbti intensyviau.
  • Krūtinės skausmas (angina): Skausmas ar spaudimas krūtinėje, dažnai pasireiškiantis fizinio aktyvumo metu arba emocinio streso metu.
  • Alpimas ar galvos svaigimas: Gali atsirasti dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo į smegenis, ypač fizinio aktyvumo metu.
  • Nuovargis: Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka dėl sumažėjusio kraujo aprūpinimo kūnu.
  • Palpitacijos: Širdies plakimo pojūtis arba širdies ritmo sutrikimai.
  • Sumažėjęs fizinis pajėgumas: Dėl širdies nesugebėjimo užtikrinti pakankamo kraujo tekėjimo fizinio krūvio metu.

Ligos klasifikacijos

Aortos vožtuvo stenozė gali būti klasifikuojama pagal stenozės sunkumą ir priežastį:

  • Pagal stenozės sunkumą:
    • Lengva stenozė: Nedidelis vožtuvo susiaurėjimas, dažnai besimptomis, nereikalaujantis specifinio gydymo, bet reikalaujantis stebėjimo.
    • Vidutinė stenozė: Didesnis susiaurėjimas su tam tikrais simptomais ar be jų; gali reikalauti gydymo.
    • Sunkioji stenozė: Reikšmingas vožtuvo susiaurėjimas su ryškiais simptomais, paprastai reikalaujantis chirurginio gydymo.
  • Pagal priežastį:
    • Degeneracinė stenozė: Sukelta kalcio kaupimosi ant vožtuvo lapelių, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms.
    • Įgimta stenozė: Susijusi su įgimtais širdies vožtuvo defektais, pavyzdžiui, dviburiu vožtuvu.
    • Reumatinė stenozė: Atsiradusi dėl reumatinės širdies ligos, susijusi su streptokokine infekcija.
    • Infekcinė stenozė: Sukelta infekcinio endokardito, kuris pažeidžia vožtuvo lapelius.

Ligos diagnostika

Aortos vožtuvo stenozės diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, fiziniu tyrimu ir vaizdiniais bei funkciniais tyrimais:

  • Fizinis tyrimas: Gydytojas gali išgirsti vožtuvo stenozės sukeltą širdies ūžesį stetoskopu. Papildomai gali būti atliekamas kraujo spaudimo ir pulsavimo tyrimas.
  • Echokardiografija (širdies ultragarsas): Pagrindinis diagnostinis tyrimas, leidžiantis vizualizuoti vožtuvo struktūrą ir funkciją, įvertinti stenozės laipsnį ir kairiojo skilvelio būklę.
  • Elektrokardiograma (EKG): Naudojama širdies elektrinei veiklai įvertinti ir nustatyti galimus širdies ritmo sutrikimus ar kairiojo skilvelio hipertrofiją.
  • Krūtinės rentgenograma: Gali parodyti širdies dydį, plaučių kraujagyslių būklę ir kitus pokyčius, susijusius su stenozės komplikacijomis.
  • Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama papildomai įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, ypač kai reikia tikslesnio vertinimo.
  • Širdies kateterizacija: Invasinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai išmatuoti spaudimą širdyje ir nustatyti stenozės laipsnį bei išmatuoti vožtuvo angos plotą.

Ligos gydymas ir vaistai

Aortos vožtuvo stenozės gydymas priklauso nuo stenozės sunkumo, simptomų buvimo ir paciento bendros būklės:

  • Stebėjimas ir reguliari apžiūra: Lengvos ar vidutinės stenozės atvejais, ypač jei nėra simptomų, gali būti rekomenduojamas reguliarus stebėjimas, įskaitant echokardiografiją ir fizinius tyrimus.
  • Vaistai:
    • Beta adrenoblokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai: Gali būti naudojami simptomams valdyti, pavyzdžiui, krūtinės skausmui ir širdies ritmo sutrikimams.
    • Diuretikai: Naudojami skysčių pertekliui organizme sumažinti, ypač jei yra širdies nepakankamumo požymių.
    • Antikoaguliantai: Gali būti skiriami, jei yra kitos sąlygos, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, kad būtų išvengta kraujo krešulių.
  • Chirurginis gydymas:
    • Aortos vožtuvo pakeitimas: Dažniausiai naudojamas chirurginis gydymas sunkiems stenozės atvejams. Tai gali būti atvira širdies operacija arba minimaliai invazinė procedūra, tokia kaip transkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI).
    • Aortos vožtuvo balioninė valvuloplastika: Naudojama siekiant laikinai išplėsti susiaurėjusį vožtuvą, ypač kai pacientas negali būti operuotas arba reikia skubios pagalbos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors aortos vožtuvo stenozė reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti širdies sveikatą ir palaikyti bendrą savijautą:

  • Subalansuota mityba: Maistas, turintis daug skaidulų, vaisių, daržovių, sveikųjų riebalų ir mažai sočiųjų riebalų bei druskos, gali padėti palaikyti širdies sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti išlaikyti širdies sveikatą, tačiau prieš pradedant naują fizinę veiklą būtina pasitarti su gydytoju.
  • Streso valdymas: Technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas, ar relaksacija, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti širdies sveikatą.
  • Rūkymo nutraukimas: Atsisakymas rūkyti gali žymiai pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.
  • Alkoholio vartojimo ribojimas: Saikingas alkoholio vartojimas arba visiškas jo vengimas gali padėti išlaikyti sveiką širdį.

Prevencija

Nors kai kurios aortos vožtuvo stenozės priežastys yra nevaldomos, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

  • Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių valdymas: Cholesterolio, kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė gali padėti išvengti širdies ligų ir vožtuvų pažeidimo.
  • Infekcijų prevencija: Svarbu laiku gydyti streptokokines infekcijas ir laikytis tinkamos burnos higienos, kad būtų išvengta reumatinės karštligės ir endokardito.
  • Reguliarus sveikatos patikrinimas: Reguliari kardiologinė apžiūra gali padėti anksti nustatyti vožtuvo pokyčius ir laiku pradėti gydymą.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir rūkymo nutraukimas yra esminiai sveikos širdies palaikymo komponentai.

Šaltiniai

  1. https://www.pennmedicine.org/for-patients-and-visitors/patient-information/conditions-treated-a-to-z/aortic-valve-stenosis#:~:text=Aortic%20stenosis%20occurs%20when%20the,through%20the%20narrowed%20aortic%20valve.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/aortic-stenosis/symptoms-causes/syc-20353139
  3. https://www.heart.org/en/health-topics/heart-valve-problems-and-disease/heart-valve-problems-and-causes/problem-aortic-valve-stenosis

Gydytojai