Kušingo sindromas

Ligos aprašymas

Kušingo sindromas yra endokrininis sutrikimas, kuris atsiranda dėl ilgalaikio kortizolio pertekliaus organizme. Kortizolis yra hormonas, kurį gamina antinksčiai ir kuris padeda reguliuoti daugelį organizmo funkcijų, įskaitant streso reakcijas, kraujospūdį ir medžiagų apykaitą. Kušingo sindromas gali atsirasti dėl išorinio kortikosteroidų vartojimo (medikamentinės priežastys) arba dėl vidinių priežasčių, tokių kaip antinksčių navikai arba hipofizės ligos, kurios stimuliuoja kortizolio gamybą. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos priežastys

Kušingo sindromą gali sukelti įvairūs veiksniai, susiję su kortizolio pertekliumi. Pagrindinės priežastys:

  • Išorinis kortikosteroidų vartojimas: Dažniausiai sindromas atsiranda dėl ilgalaikio kortikosteroidų, tokių kaip prednizolonas, vartojimo. Šie vaistai dažnai skiriami gydant autoimunines ligas ar uždegimines būkles.
  • Hipofizės navikai (Kušingo liga): Hipofizės navikai gali gaminti per daug adrenokortikotropinio hormono (AKTH), kuris stimuliuoja kortizolio gamybą antinksčiuose.
  • Antinksčių navikai: Antinksčių adenomos ar kitos rūšies navikai gali tiesiogiai gaminti per daug kortizolio.
  • Ektopinė AKTH gamyba: Kai kurių rūšių vėžys, pvz., plaučių smulkialąstelinis vėžys, gali gaminti AKTH, kuris stimuliuoja kortizolio gamybą.

Ligos simptomai

Kušingo sindromo simptomai gali būti įvairūs ir paveikti daugelį kūno sistemų. Dėl ilgalaikio kortizolio poveikio gali atsirasti šie simptomai:

  • Svorio padidėjimas: Dažniausiai svoris kaupiasi ant veido („mėnulio veidas“), viršutinės kūno dalies ir pilvo, tuo tarpu rankos ir kojos lieka lieknos.
  • Riebalų kaupimasis ant kaklo: Riebalai kaupiasi kaklo ir nugaros srityje, sukurdami vadinamąją „buivolo kuprelę“.
  • Plona, lengvai pažeidžiama oda: Oda tampa plona ir trapi, lengvai atsiranda mėlynės.
  • Strijos: Ant pilvo, šlaunų ar krūtinės gali atsirasti raudonos ar violetinės spalvos strijos.
  • Aukštas kraujospūdis: Kušingo sindromas gali padidinti kraujospūdį.
  • Raumenų silpnumas: Dažnai atsiranda raumenų silpnumas, ypač viršutinėse ir apatinėse galūnėse.
  • Diabetas: Padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, kuris gali pereiti į diabetą.
  • Nuovargis: Dažnai juntamas nuolatinis nuovargis ir bendras silpnumas.
  • Depresija ir nuotaikų svyravimai: Kortizolio perteklius gali sukelti psichologinius simptomus, tokius kaip depresija, nerimas ar dirglumas.
  • Mėnesinių ciklo sutrikimai: Moterims gali atsirasti mėnesinių ciklo sutrikimai arba menstruacijų išnykimas.
  • Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas): Moterims gali atsirasti plaukai ant veido ir kitų neįprastų kūno vietų.

Ligos klasifikacija

Kušingo sindromas gali būti klasifikuojamas pagal priežastį:

  • Eksogeninis Kušingo sindromas: Sukeltas ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, dažniausiai vaistai skiriami uždegiminėms ar autoimuninėms ligoms gydyti.
  • Endogeninis Kušingo sindromas: Sukeltas organizmo vidinių procesų, dažniausiai dėl padidėjusios kortizolio gamybos. Tai gali būti susiję su:
    • Kušingo liga (dėl hipofizės navikų)
    • Antinksčių navikai
    • Ektopinis AKTH gamyba

Ligos diagnostika

Kušingo sindromo diagnozė apima įvairius hormonų tyrimus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti kortizolio pertekliaus priežastį.

  • 24 valandų šlapimo tyrimas: Nustatomas laisvo kortizolio kiekis per 24 valandas, siekiant įvertinti kortizolio perteklių.
  • Dekstametazono slopinimo testas: Šio tyrimo metu pacientui skiriama dekstametazono (sintetinio kortikosteroido), siekiant slopinti kortizolio gamybą. Jei kortizolio kiekis nesumažėja, tai gali reikšti Kušingo sindromą.
  • Seilių kortizolio tyrimas: Šis tyrimas atliekamas vakare, nes kortizolio lygis natūraliai turėtų sumažėti naktį. Aukštas vakarinis kortizolio lygis gali rodyti Kušingo sindromą.
  • Kraujo tyrimai: Tiriami AKTH ir kortizolio kiekiai kraujyje, siekiant nustatyti, ar priežastis yra hipofizėje ar antinksčiuose.
  • Vaizdiniai tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudojama, norint nustatyti hipofizės ar antinksčių navikus.

Ligos gydymas ir vaistai

Kušingo sindromo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojami gydymo būdai yra chirurgija, vaistai ir hormonų terapija.

  • Chirurgija: Jei sindromą sukelia hipofizės ar antinksčių navikas, dažnai reikia chirurginio pašalinimo. Po operacijos kortizolio lygis gali normalizuotis, tačiau kai kuriais atvejais gali reikėti papildomų hormonų terapijų.
  • Radioterapija: Jei chirurgija neįmanoma arba nevisiškai sėkminga, gali būti naudojama radioterapija hipofizės navikams gydyti.
  • Vaistai:
    • Kortizolio gamybos slopinimas: Vaistai, tokie kaip ketokonazolas, metyraponas ir mitotanas, gali sumažinti kortizolio gamybą.
    • Hormonų terapija: Po operacijos ar gydymo gali reikėti vartoti pakaitinę hormonų terapiją, kad būtų atkurta normali kortizolio funkcija.
  • Kortikosteroidų mažinimas: Jei sindromą sukėlė ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, gali būti būtina palaipsniui mažinti vaistų dozę prižiūrint gydytojui, kad būtų išvengta komplikacijų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors Kušingo sindromas reikalauja medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.

  • Sveika mityba: Dieta, turinti mažai druskos ir daug kalio (pvz., vaisiai ir daržovės), gali padėti kontroliuoti aukštą kraujospūdį, kuris yra susijęs su Kušingo sindromu.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Lengva mankšta gali padėti išlaikyti sveiką svorį ir palaikyti raumenų tonusą.
  • Streso valdymas: Kadangi kortizolis yra streso hormonas, streso mažinimo būdai, pvz., meditacija ar kvėpavimo pratimai, gali padėti kontroliuoti simptomus.

Prevencija

Nėra specifinių prevencinių priemonių, kurios galėtų visiškai užkirsti kelią Kušingo sindromui, tačiau kai kurie veiksmai gali padėti sumažinti riziką:

  • Kortikosteroidų vartojimo kontrolė: Ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo atveju būtina reguliariai stebėti hormonų kiekį ir mažinti vaisto dozę prižiūrint gydytojui.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas hipofizės ar antinksčių navikų nustatymas gali padėti išvengti Kušingo sindromo.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cushing-syndrome/symptoms-causes/syc-20351310
  2. https://www.niddk.nih.gov/health-information/endocrine-diseases/cushings-syndrome
  3. https://www.nhs.uk/conditions/cushings-syndrome/

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)