Tuberkuliozinė periferinė limfadenopatija

Tuberkuliozinės periferinės limfadenopatijos aprašymas

Tuberkuliozinė periferinė limfadenopatija yra būklė, kai limfmazgiai, ypač periferiniai (kaklo, pažastų, kirkšnių srityse), tampa padidėję dėl Mycobacterium tuberculosis infekcijos. Tai yra viena iš dažniausių tuberkuliozės (TB) ekstrapulmoninių formų, pasireiškiančių už plaučių ribų. Ši limfmazgių forma dažniausiai pasireiškia jaunesniems žmonėms ir dažniausiai būna susijusi su latentine arba aktyvia tuberkulioze.

Ligos priežastys

Tuberkuliozinė periferinė limfadenopatija atsiranda dėl Mycobacterium tuberculosis infekcijos, kuri pirmiausia veikia limfinę sistemą. Pagrindiniai ligos vystymosi veiksniai yra:

  • Pirminė tuberkuliozė: Po pirminės tuberkuliozės infekcijos bakterijos gali išlikti organizme latentiniu būdu ir aktyvuotis vėliau, sukeldamos limfmazgių padidėjimą.
  • Antrinė tuberkuliozė: Tai įvyksta, kai latentinė tuberkuliozė reaktyvuojasi dėl silpnos imuninės sistemos (pvz., dėl ŽIV infekcijos, imunosupresinių vaistų vartojimo, prastos mitybos ar kitų lėtinių ligų).
  • Pasklidusi tuberkuliozė: Kai TB infekcija išplinta į kitas kūno vietas už plaučių ribų, paveikdama limfmazgius.

Tuberkuliozinės limfadenopatijos simptomai

Simptomai gali būti įvairūs ir dažnai pasireiškia palaipsniui:

  • Padidėję limfmazgiai: Dažniausiai pažeidžiami kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgiai, kurie gali būti neskausmingi ar šiek tiek jautrūs, tačiau laikui bėgant jie gali tapti skausmingi ir padidėti.
  • Limfmazgių uždegimas: Pažeisti limfmazgiai gali supūliuoti ir išskirti pūlius, sukelti fistulės formavimąsi.
  • Bendri tuberkuliozės simptomai: Kai kurie pacientai gali patirti sisteminius simptomus, tokius kaip karščiavimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis ir svorio kritimas.
  • Odos pakitimai: Kartais oda virš pažeisto limfmazgio gali būti paraudusi arba patinusi.

Ligos klasifikacija

Tuberkuliozinė limfadenopatija gali būti klasifikuojama pagal limfmazgių įsitraukimo laipsnį ir TB infekcijos išplitimo mastą:

  • Vietinė limfadenopatija: Paveikiamas tik vienas limfmazgis arba maža limfmazgių grupė.
  • Išplitusi limfadenopatija: Tuberkuliozė paveikia kelias limfmazgių grupes keliose kūno vietose.
  • Supūliavusi limfadenopatija: Limfmazgis tampa supūliavęs ir gali formuotis fistulės, kurios gali sukelti odos pažeidimus.

Tuberkuliozinės limfadenopatijos diagnostika

Diagnozuoti tuberkuliozinę limfadenopatiją galima įvairiais tyrimais:

  • Fizinis tyrimas: Gydytojas atliks išsamią apžiūrą, kad nustatytų padidėjusius limfmazgius ir galimus odos pakitimus.
  • Limfmazgių biopsija: Limfmazgio audinys gali būti paimtas biopsijai, kad būtų patvirtinta Mycobacterium tuberculosis buvimas.
  • Mikroskopinis ir mikrobiologinis tyrimas: Paimtas mėginys gali būti tiriamas mikroskopu ar auginamas laboratorijoje, siekiant identifikuoti bakterijas.
  • Tuberkulino odos testas (Mantoux testas): Naudojamas siekiant nustatyti, ar pacientas buvo veikiamas TB bakterijų. Šis testas nėra galutinis diagnozės patvirtinimas, bet padeda įtarti tuberkuliozę.
  • Kraujo tyrimai (IGRA testas): Naudojami siekiant aptikti imuninį atsaką į TB bakterijas.
  • Krūtinės ląstos rentgenograma: Gali būti naudojama norint įvertinti, ar TB plinta į plaučius, nes tuberkuliozinė limfadenopatija gali būti susijusi su plaučių tuberkulioze.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali suteikti detalesnį vaizdą apie limfmazgių pažeidimus ir infekcijos paplitimą.

Tuberkuliozinės limfadenopatijos gydymas ir vaistai

Tuberkuliozinės limfadenopatijos gydymas yra pagrįstas TB infekcijos pašalinimu naudojant antituberkuliozinius vaistus. Gydymas dažniausiai apima ilgalaikį vaistų vartojimą:

  • Antituberkulioziniai vaistai: Pirmo pasirinkimo vaistai yra izoniazidas, rifampicinas, etambutolis ir pirazinamidas. Gydymas paprastai trunka 6-9 mėnesius.
  • Chirurgija: Kai kuriais atvejais, jei limfmazgiai yra labai supūliavę arba atsiranda fistulių, gali prireikti chirurginio drenavimo ar pažeistų limfmazgių pašalinimo.
  • Kortikosteroidai: Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti kortikosteroidus, kad sumažintų uždegimą ir užkirstų kelią komplikacijoms.

Liaudiškos priemonės tuberkuliozinės limfadenopatijos gydymui

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios gali padėti palaikyti sveiką imuninę sistemą ir sumažinti simptomus:

  • Sveika mityba: Valgyti daug vitaminų turintį maistą (ypač vitaminus C ir D) gali padėti stiprinti imunitetą ir kovoti su infekcija.
  • Imbiero ir ciberžolės papildai: Šie natūralūs ingredientai turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti uždegimą.
  • Gausus skysčių vartojimas: Pakankamas skysčių kiekis gali padėti palaikyti organizmo hidrataciją ir skatinti organizmo atsistatymą.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės neturi pakeisti pagrindinio gydymo antibiotikais ir reikia pasitarti su gydytoju prieš pradedant bet kokius papildomus gydymo būdus.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/tuberculous-lymphadenitis#:~:text=Tuberculous%20lymphadenitis%20is%20the%20most,or%20with%20other%20organ%20involvement.&text=Periportal%2C%20peripancreatic%2C%20mesenteric%2C%20omental,aortic%20nodes%20are%20frequently%20affected.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4872492/
  3. https://academic.oup.com/cid/article/53/6/555/356661

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)