Toksinis difuzinis gūžys (Graves liga)

Ligos aprašymas

Toksinis difuzinis gūžys, dar žinomas kaip Graves liga, yra autoimuninė liga, kuriai būdingas per didelis skydliaukės hormonų gaminimas – būklė, vadinama hipertiroidizmu. Ši liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių skydliaukės hipertiroidizmo priežasčių. Graves ligos metu organizmo imuninė sistema gamina antikūnus, kurie skatina skydliaukės veiklą, dėl to skydliaukė išskiria per daug hormonų. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip svorio netekimas, nerimas, širdies plakimas, ir akių sutrikimus (Graves oftalmopatija). Liga dažniausiai pasireiškia moterims, ypač 20–40 metų amžiaus.

Ligos priežastys

Graves liga yra autoimuninė būklė, kai imuninė sistema pradeda atakuoti skydliaukę, sukelia hormonų perprodukciją. Nors tikslios ligos priežastys dar nėra visiškai aiškios, yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

  • Autoimuniniai sutrikimai: imuninė sistema gamina antikūnus, vadinamus skydliaukės stimuliuojančiais imunoglobulinais (TSI), kurie skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų.
  • Genetiniai veiksniai: genetinis polinkis yra svarbus Graves ligos vystymuisi. Jei šeimoje yra buvusių Graves ligos atvejų, tikimybė susirgti padidėja.
  • Aplinkos veiksniai: stresas, rūkymas ir kitos aplinkos sąlygos gali padidinti ligos riziką.
  • Infekcijos: kai kurios virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti imuninės sistemos sutrikimus, kurie vėliau gali išsivystyti į Graves ligą.

Ligos simptomai

Graves liga gali sukelti platų simptomų spektrą, nes padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis veikia daugelį organizmo sistemų. Simptomų sunkumas gali skirtis, o kai kurie pacientai gali turėti tik nedidelius nusiskundimus, o kiti – stiprius simptomus.

  • Svorio netekimas: dėl padidėjusio medžiagų apykaitos greičio pacientai gali netekti svorio, net jei jie valgo įprastą ar didesnį maisto kiekį.
  • Padidėjęs širdies plakimas (tachikardija): dažnas, stiprus ar netolygus širdies plakimas gali būti dažnas simptomas, kartais lydimas širdies permušimų.
  • Nerimas ir dirglumas: Graves liga gali sukelti psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, dirglumas ar netgi panikos priepuoliai.
  • Drebulys: lengvas rankų drebėjimas gali būti vienas iš dažniausių hipertiroidizmo simptomų.
  • Prakaitavimas ir šilumos netoleravimas: pacientai gali jausti nuolatinį karštį ir gausų prakaitavimą, net kai aplinkos temperatūra nėra aukšta.
  • Padidėjusi skydliaukė (gūžys): liga dažnai sukelia skydliaukės padidėjimą, dėl kurio kaklas gali atrodyti storesnis.
  • Graves oftalmopatija: kai kuriems pacientams pasireiškia akių problemos, įskaitant išsikišusias akis (eksoftalmiją), akių sausumą, paraudimą ir regos sutrikimus.
  • Silpnumas: nuolatinis nuovargis ir raumenų silpnumas, ypač galūnėse, gali būti stiprūs hipertiroidizmo simptomai.

Ligos klasifikacijos

Graves liga gali būti skirstoma pagal jos poveikį organizmui, taip pat pagal gretutines būkles, kurios gali pasireikšti kartu su šia liga.

  • Klasikinė Graves liga: pasireiškia padidėjusiu skydliaukės hormonų kiekiu, su tipiniais hipertiroidizmo simptomais ir padidėjusia skydliauke (gūžiu).
  • Graves oftalmopatija: kai kuriais atvejais autoimuninė reakcija taip pat veikia akis, sukelia jų išsikišimą, sausumą ir kitus regėjimo sutrikimus.
  • Graves dermopatija: reta būklė, kai oda, dažniausiai blauzdų srityje, tampa stangri, storesnė ir raudona.

Ligos diagnostika

Graves ligos diagnostika dažniausiai apima klinikinių simptomų įvertinimą ir laboratorinius tyrimus, siekiant patvirtinti diagnozę. Gydytojai dažnai naudoja keletą tyrimų, kad nustatytų skydliaukės būklę ir hormonų lygį.

  • Kraujo tyrimai: laboratoriniai tyrimai matuoja skydliaukės hormonų (T3 ir T4) kiekį kraujyje, taip pat skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekį, kuris paprastai būna sumažėjęs esant hipertiroidizmui. Taip pat gali būti tiriami skydliaukės antikūnai, tokie kaip TSI.
  • Skydliaukės ultragarsas: ultragarsas naudojamas siekiant įvertinti skydliaukės dydį ir struktūrą, ar nėra mazgų ar kitų struktūrinių pokyčių.
  • Radioaktyvaus jodo tyrimas: tai tyrimas, kurio metu pacientui duodamas nedidelis kiekis radioaktyvaus jodo, siekiant stebėti, kaip skydliaukė jį sugeria. Padidėjęs jodo pasisavinimas rodo padidėjusią skydliaukės veiklą.
  • Skydliaukės scintigrafija: šis vaizdinis tyrimas padeda nustatyti, kaip skydliaukė kaupia jodą ir ar nėra kitų struktūrinių anomalijų.

Ligos gydymas ir vaistai

Graves ligos gydymas skirtas sumažinti skydliaukės hormonų gamybą ir kontroliuoti simptomus. Gydymo būdai gali skirtis priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus ir ligos sunkumo.

  • Antitiroidiniai vaistai: vaistai, tokie kaip metimazolis ir propiltiouracilas, padeda sumažinti skydliaukės hormonų gamybą ir sumažina hipertiroidizmo simptomus.
  • Radioaktyvus jodas: šis gydymo būdas apima mažų radioaktyvaus jodo dozių vartojimą, kuris sunaikina dalį skydliaukės audinio, taip sumažinant hormonų gamybą. Tai vienas iš dažniausiai naudojamų gydymo būdų.
  • Chirurginis gydymas: kai kuriais atvejais gali būti reikalinga dalies ar visos skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija), ypač jei pacientas netoleruoja vaistų arba yra didelis gūžys, spaudžiantis kaklą.
  • Beta adrenoblokatoriai: šie vaistai naudojami simptomams, tokiems kaip širdies plakimas ir drebulys, kontroliuoti, tačiau jie neturi įtakos hormonų gamybai.
  • Akių gydymas: jei pacientui pasireiškia Graves oftalmopatija, gali būti naudojami kortikosteroidai ar chirurginiai metodai akių būklei pagerinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors Graves ligos gydymas dažniausiai yra medicininis, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios priemonės negali pakeisti pagrindinio gydymo.

  • Žolelės su raminamuoju poveikiu: tokios žolelės kaip valerijonas ir pasifloros gali padėti sumažinti nerimą ir dirglumą.
  • Skydliaukę palaikančios žolelės: tokios kaip citrinžolės ir ašvagandos gali palaikyti sveiką skydliaukės funkciją.
  • Sveika mityba: tinkamai subalansuota dieta, turinti daug vitaminų ir mineralų (ypač seleno ir cinko), gali padėti palaikyti imuninės sistemos ir skydliaukės sveikatą.
  • Atsipalaidavimo technikos: meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai gali padėti valdyti stresą, kuris gali pabloginti Graves ligos simptomus.

Prevencija

Kadangi Graves liga yra autoimuninė būklė, jos visiškai išvengti gali būti sunku. Tačiau tam tikri veiksniai gali sumažinti ligos riziką ar padėti valdyti simptomus ankstyvoje stadijoje.

  • Streso valdymas: lėtinis stresas gali pabloginti autoimuninių ligų simptomus, todėl svarbu reguliariai rūpintis emocine sveikata ir praktikuoti streso valdymo technikas.
  • Rūkymo nutraukimas: rūkymas yra susijęs su padidėjusia Graves oftalmopatijos rizika, todėl mesti rūkyti gali padėti išvengti akių komplikacijų.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: jei šeimoje yra buvę skydliaukės ligų, svarbu reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, kad liga būtų diagnozuota anksti.

Šaltiniai

  1. https://emedicine.medscape.com/article/120140-overview?form=fpf
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557859/
  3. https://mknc.ru/spravochnik-zabolevaniy/9562/diffuznyy-toksicheskiy-zob-bolezn-greyvsa-bazedova-bolezn/2/?kt_lang=en

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)