Pseudohipoparatirozė

Ligos aprašymas

Pseudohipoparatirozė yra reta endokrininė liga, kai organizmo audiniai yra atsparūs paratiroidinio hormono (PTH) veikimui, nepaisant to, kad šio hormono lygis kraujyje yra normalus arba padidėjęs. Kitaip tariant, PTH negali tinkamai veikti dėl receptorių arba tarpininkų sistemos sutrikimų, todėl organizmas nesugeba reguliuoti kalcio ir fosfato lygių kraujyje, kaip tai darytų normaliai funkcionuojantis paratiroidinis hormonas. Ši būklė turi klinikinių panašumų į hipoparatirozę, tačiau jos priežastis skiriasi – problema slypi ne hormone, o organizmo gebėjime į jį reaguoti.

Ligos priežastys

Pseudohipoparatirozė yra genetinė liga, kurią sukelia mutacijos specifiniuose genuose, susijusiuose su paratiroidinio hormono signalų perdavimu. Daugeliu atvejų liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu, tačiau pasitaiko ir de novo mutacijų, kurios nėra paveldėtos iš tėvų.

  • GNAS genų mutacija: Dauguma pseudohipoparatirozės atvejų siejami su mutacijomis GNAS gene, kuris koduoja baltymą Gs alfa, reikalingą signalų perdavimui tarp PTH receptorių ir ląstelės vidaus.
  • Paveldimumas: Liga gali būti paveldima iš tėvų arba atsirasti dėl naujai susiformavusių genetinių pokyčių.

Ligos simptomai

Pseudohipoparatirozės simptomai yra panašūs į hipoparatirozės, nes abiem atvejais kalcio ir fosforo reguliavimas organizme sutrinka. Tačiau yra ir specifinių klinikinių požymių, leidžiančių atskirti šias dvi būkles. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo.

  • Hipokalcemija: Mažas kalcio kiekis kraujyje, sukeliantis raumenų spazmus, traukulius ir parestezijas (dilgčiojimą rankose, kojose ar veide).
  • Hiperfosfatemija: Padidėjęs fosfato kiekis kraujyje.
  • Kaulų ir dantų anomalijos: Gali pasireikšti sutrikęs kaulų vystymasis, dantų defektai ar kaulų tankio sumažėjimas.
  • Fiziniai pokyčiai: Kai kuriems pacientams būdingi išoriniai požymiai, tokie kaip trumpesnės galūnės, žemas ūgis, apvalesnis veidas ir minkšti audiniai ant rankų.
  • Kitos endokrininės problemos: Gali pasireikšti atsparumas kitų hormonų, pvz., skydliaukės ar augimo hormonų, veikimui.

Ligos klasifikacijos

Pseudohipoparatirozė skirstoma į kelias pagrindines formas, priklausomai nuo klinikinių simptomų ir genetinių pokyčių.

  • Pseudohipoparatirozė 1a: Ši forma yra susijusi su GNAS geno mutacija ir pasižymi ne tik atsparumu paratiroidiniam hormonui, bet ir kitų hormonų atsparumu. Dažnai pastebimi išoriniai požymiai, tokie kaip trumpesnės galūnės, apvalus veidas ir protinis atsilikimas.
  • Pseudohipoparatirozė 1b: Pagrindinis simptomas yra atsparumas tik paratiroidiniam hormonui, o fizinių pokyčių paprastai nebūna. Ši forma dažniausiai susijusi su epigenetiniais GNAS srities pokyčiais.
  • Pseudohipoparatirozė 1c: Klinikiniai požymiai panašūs į 1a formą, tačiau yra tam tikrų molekulinių skirtumų, susijusių su signalų perdavimu ląstelėse.
  • Pseudohipoparatirozė 2: Šios formos atveju yra paratiroidinio hormono atsparumas, tačiau nėra jokių genetinių pokyčių, būdingų 1 tipo pseudohipoparatirozei.

Ligos diagnostika

Diagnozuojant pseudohipoparatirozę, labai svarbu diferencijuoti šią būklę nuo kitų ligų, kurios sukelia hipokalcemiją ir hiperfosfatemiją. Diagnostika atliekama keliais etapais:

  • Kraujo tyrimai: Nustatomas kalcio, fosfato ir paratiroidinio hormono lygis. Pseudohipoparatirozei būdinga hipokalcemija, hiperfosfatemija ir padidėjęs arba normalus PTH kiekis.
  • Genetiniai tyrimai: GNAS geno mutacijų arba epigenetinių pokyčių tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę.
  • Rentgenologiniai tyrimai: Atliekami kaulų tyrimai, siekiant nustatyti kaulų tankio pokyčius ar kitus kaulų struktūros anomalijas.
  • Endokrininiai tyrimai: Vertinamas atsparumas kitiems hormonams, pvz., augimo hormonui ar skydliaukės hormonams.

Ligos gydymas ir vaistai

Pseudohipoparatirozės gydymo tikslas yra kontroliuoti kalcio ir fosforo lygius kraujyje, siekiant sumažinti hipokalcemijos simptomus ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.

  • Kalcio papildai: Kalcio karbonatas arba citratas naudojami hipokalcemijai gydyti.
  • Vitaminas D: Aktyvi vitamino D forma (kalcitriolis) skiriama, siekiant pagerinti kalcio absorbciją iš žarnyno.
  • Fosfato mažinimas: Maisto produktų, turinčių daug fosfatų, ribojimas arba fosfatų rišikliai, tokie kaip kalcio acetatas ar sevelameras.
  • Hormonų terapija: Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma hormonų pakeičiamoji terapija, ypač jei yra atsparumas kitiems hormonams.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Pseudohipoparatirozė yra sudėtinga genetinė būklė, todėl liaudies medicinos priemonės negali visiškai išgydyti šios ligos, tačiau kai kurie natūralūs metodai gali padėti palaikyti geresnę būklę kartu su pagrindiniu gydymu.

  • Žolelių arbatos: Ramunėlių ar pipirmėčių arbata gali padėti sumažinti raumenų spazmus.
  • Magnio papildai: Magnis gali padėti pagerinti kalcio absorbciją, tačiau reikia pasitarti su gydytoju prieš vartojant.
  • Tinkama mityba: Rekomenduojama vartoti maisto produktus, turinčius daug kalcio, pvz., žalios spalvos daržoves, tačiau vengti per daug fosfatų turinčio maisto (pvz., perdirbtų maisto produktų).

Prevencija

Kadangi pseudohipoparatirozė yra genetinė liga, specifinės prevencijos priemonės neegzistuoja. Tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Genetinė konsultacija: Jei šeimoje yra šios ligos atvejų, gali būti naudinga pasikonsultuoti su genetiku.
  • Reguliarūs tyrimai: Sekti kalcio ir fosfato lygius kraujyje, kad būtų galima laiku pastebėti ir koreguoti gydymą.
  • Tinkama mityba ir papildai: Užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį organizme, siekiant sumažinti hipokalcemijos riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK547709/#:~:text=Introduction,patients%20experiencing%20hypocalcemia%20and%20hyperphosphatemia.
  2. https://medlineplus.gov/ency/article/000364.htm
  3. https://emedicine.medscape.com/article/124836-overview?form=fpf

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)