Lygios odos grybelis

Ligos aprašymas

Lygios odos grybelis (dar vadinamas tinea corporis arba dermatofitija) yra grybelinė infekcija, kuri paveikia lygią kūno odą, išskyrus galvos odą, kirkšnis, delnus ir padus. Liga dažniausiai pasireiškia žiedo formos raudonomis dėmėmis ant odos, todėl dar vadinama „žiedine dedervine“. Lygios odos grybelį sukelia dermatofitų grupės grybai, tokie kaip Trichophyton, Microsporum ir Epidermophyton. Ši infekcija gali plisti tiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusiu asmeniu, gyvūnu ar užterštais daiktais.

Ligos priežastis

Lygios odos grybelio infekciją sukelia dermatofitai – grybai, kurie gyvena ant keratino, esančio odoje, plaukuose ir naguose. Infekcija gali išsivystyti dėl:

  • Tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis ar gyvūnais: Grybelis gali plisti tiesiogiai nuo odos ar gyvūnų, dažniausiai šunų ir kačių.
  • Kontaktas su užkrėstais daiktais: Grybelis gali būti perduodamas per užkrėstus asmeninius daiktus, tokius kaip rankšluosčiai, drabužiai, patalynė ar sporto salės įranga.
  • Silpnas imunitetas: Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami šios infekcijos.
  • Drėgnos ir šiltos sąlygos: Ši infekcija lengviau išsivysto drėgnose ir šiltose kūno vietose, pvz., kirkšnyse ar pažastyse, taip pat prakaituojant.
  • Prasta higiena: Netinkama asmeninė higiena gali prisidėti prie infekcijos plitimo.

Ligos simptomai

Lygios odos grybelis dažniausiai pasireiškia būdingais odos pažeidimais ir simptomais:

  • Raudonos, žiedo formos dėmės: Dažniausiai pažeidimas prasideda kaip mažos, apvalios, raudonos dėmės, kurios plečiasi ir formuoja žiedus su aiškiai apibrėžtais kraštais. Viduryje dėmės oda gali būti sveikesnės išvaizdos, o kraštuose – aktyvesnis uždegimas.
  • Niežėjimas: Pažeistos odos vietos dažnai niežti ir gali sukelti didelį diskomfortą.
  • Odos pleiskanojimas ir sausumas: Pažeistos vietos gali pleiskanoti ir būti sausesnės nei aplinkinė oda.
  • Mažos pūslelės ar spuogai: Kartais aplink žiedines dėmes gali atsirasti mažų pūslelių arba spuogų.

Pažeidimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų, liemens ar veido, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno vietose.

Ligos klasifikacija

Lygios odos grybelis yra viena iš dermatofitinių infekcijų formų, kurios klasifikuojamos pagal infekcijos lokalizaciją ant kūno:

  • Tinea corporis: Grybelis, pažeidžiantis lygią kūno odą, išskyrus kirkšnis, delnus, padus ir galvos odą.
  • Tinea cruris (kirkšnių grybelis): Grybelinė infekcija kirkšnies srityje.
  • Tinea pedis (pėdų grybelis): Grybelis, kuris paveikia padus ir pėdų tarpupirščius.
  • Tinea capitis (galvos odos grybelis): Grybelinė infekcija, kuri paveikia galvos odą.
  • Tinea barbae: Grybelis, kuris pažeidžia barzdos plaukus ir veido odą.

Ligos diagnostika

Lygios odos grybelis paprastai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir vizualine pažeistos odos apžiūra. Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę:

  • Mikroskopinis tyrimas: Nuo pažeistos vietos paimami odos fragmentai (skutamieji mėginiai) ir mikroskopu tiriami dėl grybelinių ląstelių ar sporų.
  • Kultūros tyrimai: Grybelio kultūros gali būti auginamos laboratorijoje siekiant tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją.
  • Ultravioletinės šviesos tyrimas (Woodo lempa): Kai kurie grybeliai šviečia tam tikra spalva, kai oda apšviečiama ultravioletine šviesa.

Ligos gydymas ir vaistai

Lygios odos grybelio gydymas dažniausiai apima priešgrybelinius vaistus, kurie gali būti naudojami lokaliai ar sisteminiam gydymui:

  • Priešgrybeliniai kremai ir tepalai: Dažniausiai skiriami pirmo pasirinkimo vaistai, tokie kaip klotrimazolas, mikonazolas, terbinafinas ar ketokonazolas. Jie tepami tiesiai ant pažeistos odos vietos.
  • Sisteminiai priešgrybeliniai vaistai: Jei infekcija yra didelė arba vietinis gydymas neveiksmingas, gali būti skiriami geriamieji priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip terbinafinas arba itrakonazolas.
  • Higienos priemonės: Norint išvengti pakartotinio užsikrėtimo, svarbu palaikyti gerą asmens higieną, reguliariai keisti ir plauti drabužius bei patalynę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ar palengvinti gydymo procesą:

  • Arbatmedžio aliejus: Šis aliejus turi priešgrybelinių savybių ir gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė gydant lygios odos grybelį.
  • Kokosų aliejus: Kokosų aliejus gali padėti drėkinti sausą ir pleiskanojančią odą bei turi priešgrybelinių savybių.
  • Obuolių actas: Kai kurie žmonės naudoja obuolių actą, nes jis gali padėti sušvelninti odą ir sumažinti grybelio plitimą.

Prevencija

Norint išvengti lygios odos grybelio ar užkirsti kelią infekcijos pasikartojimui, svarbu laikytis tam tikrų higienos priemonių:

  • Palaikyti gerą asmens higieną: Reguliariai plauti kūną, ypač po sporto ar aktyvios veiklos, ir kruopščiai džiovinti odą.
  • Vengti dalijimosi asmeniniais daiktais: Nenaudoti bendrų rankšluosčių, drabužių ar kitų asmeninių higienos priemonių.
  • Vengti ilgalaikio kontakto su užkrėstais asmenimis ar gyvūnais: Jei yra žinoma, kad asmuo ar gyvūnas yra užsikrėtęs, svarbu vengti tiesioginio kontakto, kol infekcija bus išgydyta.
  • Dėvėti švarius drabužius: Svarbu reguliariai keisti ir plauti drabužius, ypač jei oda buvo prakaituota ar šlapia.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4276-skin-fungus
  2. https://www.webmd.com/skin-problems-and-treatments/fungal-infections-skin
  3. https://www.bupa.co.uk/health-information/healthy-skin/fungal-skin-infections

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)