Lėtinis pankreatitas

Ligos aprašymas

Lėtinis pankreatitas – tai uždegiminė kasos liga, pasižyminti ilgalaikiu ir progresuojančiu kasos audinio pažeidimu, dėl kurio sumažėja jos funkcinė veikla. Kasa yra svarbus organas, atsakingas už virškinimo fermentų ir hormonų, tokių kaip insulinas, gamybą. Lėtinio pankreatito metu šie procesai sutrinka, o liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip malabsorbcija (maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimas) ir cukrinis diabetas. Dažniausiai liga vystosi lėtai, o simptomai gali pasireikšti ir po kelerių metų.

Ligos priežastys

Lėtinio pankreatito priežastys dažniausiai yra susijusios su ilgalaikiu kenksmingų veiksnių poveikiu kasai, kurie sukelia nuolatinį uždegimą ir audinių pažeidimą. Viena dažniausių priežasčių – ilgalaikis alkoholio vartojimas, tačiau yra ir kitų priežasčių, galinčių lemti šios ligos vystymąsi.

  • Ilgalaikis ir per didelis alkoholio vartojimas.
  • Genetinės mutacijos, kurios padidina polinkį į kasos uždegimą.
  • Lėtinės tulžies pūslės ir tulžies latakų ligos (pvz., tulžies akmenligė).
  • Autoimuninės ligos, kai organizmas atakuoja savo kasos audinius.
  • Pasikartojantys ūminio pankreatito epizodai.
  • Rūkymas, kuris sustiprina alkoholio ir kitų veiksnių žalą kasai.

Ligos simptomai

Lėtinio pankreatito simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai jie pasireiškia ilgalaikiais virškinimo sutrikimais ir pilvo skausmais. Liga dažnai progresuoja, todėl simptomai gali pablogėti laikui bėgant.

  • Nuolatinis arba pasikartojantis pilvo skausmas, kuris dažniausiai lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje ir gali plisti į nugarą.
  • Svorio kritimas be aiškios priežasties, nes kasa negali tinkamai virškinti maisto.
  • Riebalingos išmatos (steatorėja), kurios yra sunkiai pašalinamos ir turi stiprų kvapą.
  • Pykinimas ir vėmimas.
  • Malabsorbcija – kai organizmas nesugeba tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų, dėl ko vystosi vitaminų ir mineralų trūkumas.
  • Galimas cukrinio diabeto išsivystymas dėl insulino gamybos sutrikimo.

Ligos klasifikacija

Lėtinis pankreatitas gali būti klasifikuojamas pagal ligos eigą ir kilmę:

  • Alkoholinis lėtinis pankreatitas – dažniausia ligos forma, susijusi su ilgalaikiu alkoholio vartojimu.
  • Idiopatinis lėtinis pankreatitas – liga, kurios priežastis nėra žinoma.
  • Autoimuninis pankreatitas – reta forma, susijusi su autoimuninėmis reakcijomis.
  • Paveldimas pankreatitas – atsirandantis dėl genetinių mutacijų, perduodamų iš kartos į kartą.

Ligos diagnostika

Lėtinis pankreatitas diagnozuojamas remiantis paciento simptomais, anamneze ir įvairiais diagnostiniais tyrimais, kurie padeda įvertinti kasos funkciją ir audinių pažeidimus. Ankstyva diagnozė gali padėti išvengti komplikacijų ir palengvinti ligos kontrolę.

  • Kraujo tyrimai – siekiant nustatyti kasos fermentų, tokių kaip amilazė ir lipazė, lygį. Nors sergant lėtiniu pankreatitu šie fermentai gali būti normalūs arba šiek tiek padidėję, jų lygio padidėjimas gali rodyti aktyvų uždegimą.
  • Kasos fermentų tyrimai išmatose – siekiant įvertinti, ar kasa pakankamai gamina virškinimo fermentus.
  • Ultragarsinis tyrimas arba kompiuterinė tomografija (KT) – siekiant nustatyti kasos audinio struktūrinius pokyčius, tokius kaip kalcifikacijos ar cistos.
  • Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) – specialus tyrimas, leidžiantis įvertinti tulžies ir kasos latakus.
  • Endoskopinė ultragarsinė (EUS) arba ERCP – invaziniai tyrimai, naudojami siekiant gauti detalių apie kasos ir tulžies takų būklę.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinio pankreatito gydymas yra sudėtingas ir priklauso nuo ligos stadijos bei simptomų sunkumo. Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, pagerinti kasos funkciją ir išvengti komplikacijų. Neretai gydymas reikalauja ir chirurginės intervencijos, jei atsiranda cistos ar kitos komplikacijos.

  • Fermentų pakaitinė terapija – kadangi kasa negamina pakankamai fermentų, jų papildai padeda virškinti maistą ir sumažinti malabsorbciją.
  • Skausmo valdymas – skiriami skausmą malšinantys vaistai, kurie gali būti nuo nesteroidinių priešuždegiminių vaistų iki stiprių analgetikų, priklausomai nuo skausmo intensyvumo.
  • Insulino terapija – jei dėl lėtinio pankreatito vystosi cukrinis diabetas, pacientams gali prireikti insulino.
  • Antibiotikai – jei atsiranda infekcija, pvz., kasos cista, gydoma antibiotikais.
  • Chirurginis gydymas – taikomas esant sunkiems kasos audinių pažeidimams, cistoms ar obstrukcijoms tulžies latakuose.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurie alternatyvūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.

  • Imbierų arbata – imbieras turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti virškinimo trakto sudirgimą.
  • Probiotikai – padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, kuri gali būti sutrikusi dėl malabsorbcijos.
  • Žolelių papildai – pavyzdžiui, margainis (Silybum marianum) gali padėti palaikyti kepenų ir virškinimo sistemos sveikatą.
  • Tinkama mityba – rekomenduojama mažai riebalų turinti dieta, kurioje gausu lengvai virškinamų angliavandenių ir baltymų. Vengti riebaus ir kepto maisto, kuris gali apsunkinti kasos darbą.

Prevencija

Lėtinio pankreatito prevencija daugiausia priklauso nuo rizikos veiksnių valdymo ir sveikos gyvensenos palaikymo. Pagrindinės prevencijos priemonės apima alkoholio vartojimo ribojimą ir rūpinimąsi virškinimo sistema.

  • Visiškai vengti arba smarkiai apriboti alkoholio vartojimą.
  • Reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra tulžies pūslės arba tulžies takų ligų.
  • Vengti rūkymo, nes jis padidina kasos audinių pažeidimo riziką.
  • Subalansuota ir sveika mityba, kurioje mažai riebalų ir daug daržovių bei vaisių.
  • Laiku gydyti ūminį pankreatitą, siekiant išvengti jo perėjimo į lėtinę formą.

Šaltiniai

  1. https://www.cedars-sinai.org/health-library/diseases-and-conditions/c/chronic-pancreatitis.html
  2. https://www.nhs.uk/conditions/chronic-pancreatitis/
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/chronic-pancreatitis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)