Kolpitas

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Kolpitas, dar vadinamas vaginitu, yra makšties gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcijos, cheminiai dirgikliai arba hormoniniai pokyčiai. Dažniausiai šią ligą sukelia bakterinė infekcija, grybeliai arba parazitai. Kolpitas gali sukelti nemalonų makšties išskyrų padidėjimą, niežulį, skausmą lytinių santykių metu arba šlapinantis. Nors kolpitas nėra gyvybei pavojinga būklė, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir, jei negydomas, sukelti komplikacijų.

Ligos priežastis

Kolpitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai arba kiti veiksniai, kurie trikdo natūralią makšties mikroflorą.

Bakterinė vaginozė: dažniausiai pasitaikanti kolpito priežastis. Ji atsiranda dėl bakterijų, kurios natūraliai gyvena makštyje, pusiausvyros sutrikimo. Pagrindinė bakterinė vaginozė sukelia padidėjusį išskyrų kiekį su nemaloniu kvapu.
Grybelinės infekcijos: dažniausia grybelinės infekcijos priežastis yra Candida grybeliai, kurie sukelia niežulį, deginimo pojūtį ir baltas, į varškę panašias išskyras.
Parazitinės infekcijos (Trichomonozė): Trichomonas vaginalis yra parazitas, kuris gali sukelti niežulį, deginimą ir gelsvai žalias išskyras.
Cheminiai dirgikliai: tam tikri cheminiai produktai, pavyzdžiui, muilai, dezodorantai ar makšties plovikliai, gali sudirginti makšties gleivinę ir sukelti uždegimą.
Hormoniniai pokyčiai: menopauzės metu sumažėjęs estrogeno kiekis gali sukelti makšties gleivinės plonėjimą ir išsausėjimą, todėl padidėja uždegimo ir infekcijų rizika.

Ligos simptomai

Kolpito simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo priežasties. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

Niežulys ir deginimas: dažnai pasireiškia makšties srityje, ypač grybelinės ar parazitinės infekcijos atveju.
Makšties išskyros: skirtingos konsistencijos ir spalvos, priklausomai nuo infekcijos. Grybelinės infekcijos atveju išskyros gali būti baltos, tirštos, panašios į varškę. Bakterinės vaginozės atveju – pilkšvai baltos ir su nemaloniu kvapu, o trichomonozės atveju – gelsvos arba žalsvos.
Nemalonus kvapas: dažniau susijęs su bakterine vaginoze ar trichomonozės infekcija.
Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija): gali būti jaučiamas dėl uždegimo ar makšties sausumo.
Deginimo pojūtis šlapinantis: gali atsirasti, kai šlapimas liečiasi su sudirgusia makšties gleivine.

Ligos klasifikacija

Kolpitas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos tipą arba priežastį:

Bakterinis kolpitas: sukeltas bakterijų, ypač bakterinės vaginozės atveju, kuriai būdingas bakterijų disbalansas makštyje.
Grybelinis kolpitas: sukeltas Candida grybelių, kurie yra dažna grybelinės infekcijos priežastis.
Parazitinis kolpitas: dažniausiai sukeltas Trichomonas vaginalis, lytiškai plintančio parazito.
Atrofinis kolpitas: pasireiškia menopauzės metu dėl estrogenų kiekio sumažėjimo, kuris sukelia makšties gleivinės plonėjimą ir sausumą.
Cheminis arba alerginis kolpitas: sukeliamas dirgiklių, pvz., muilų, prezervatyvų ar makšties dezodorantų.

Ligos diagnostika

Kolpito diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais, siekiant nustatyti infekcijos priežastį ir skirti tinkamą gydymą.

Ginekologinė apžiūra: gydytojas gali atlikti makšties gleivinės apžiūrą, įvertindamas paraudimą, patinimą ir išskyras.
Makšties išskyrų tyrimas: mikroskopinis tyrimas padeda nustatyti bakterijas, grybus ar parazitus, sukeliančius infekciją.
pH testas: makšties pH gali būti matuojamas siekiant nustatyti, ar yra bakterijų disbalansas (pvz., bakterinės vaginozės atveju makšties pH būna didesnis).
Kultūros tyrimas: naudojamas grybelinėms ar bakterinėms infekcijoms identifikuoti.

Ligos gydymas ir vaistai

Kolpito gydymas priklauso nuo infekcijos tipo ir priežasties. Dažniausiai naudojami vietiniai arba sisteminiai vaistai.

Antibiotikai: naudojami bakteriniam kolpitui arba trichomonozės infekcijai gydyti. Gydant bakterinę vaginozę gali būti skiriami metronidazolio ar klindamicino preparatai.
Priešgrybeliniai vaistai: grybelinėms infekcijoms gydyti dažnai naudojami priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip flukonazolis ar klotrimazolis. Jie gali būti vartojami vietiškai arba geriamųjų tablečių forma.
Estrogeno terapija: esant atrofiniam kolpitui, menopauzės metu gali būti skiriama vietinė estrogenų terapija, siekiant pagerinti makšties gleivinės būklę.
Vietiniai antiseptikai: kai kuriems pacientams gali būti skiriami vietiniai antiseptikai, siekiant sumažinti uždegimą ir infekciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti kolpito simptomus ir sustiprinti natūralią organizmo apsaugą, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo.

Ramunėlių arba medetkų arbata: gali būti naudojama kaip makšties ploviklis, nes turi raminamųjų ir priešuždegiminių savybių.
Probiotikai: jogurtas ar probiotikų papildai gali padėti atkurti natūralų makšties bakterijų balansą, ypač po antibiotikų vartojimo.
Česnakas: natūralus antibakterinis ir priešgrybelinis produktas, kurį galima vartoti per burną arba naudoti kaip priedą gydant infekcijas.
Kokosų aliejus: turi priešgrybelinių savybių ir gali būti naudojamas vietiškai, siekiant sumažinti niežėjimą ir uždegimą.

Prevencija

Kolpito prevencija apima tinkamos higienos palaikymą ir rizikos veiksnių mažinimą, kad būtų išvengta infekcijos.

Tinkama higiena: reguliariai ir švelniai plaukite makštį, vengiant pernelyg stiprių muilų ar dezodorantų, kurie gali sudirginti gleivinę.
Prezervatyvų naudojimas: apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, kurios gali sukelti kolpitą.
Vengti sintetinių apatinių drabužių: sintetiniai audiniai gali padidinti drėgmės kaupimąsi ir sudaryti palankias sąlygas infekcijoms. Rekomenduojama dėvėti medvilninius apatinius.
Vengti ilgalaikio drėgnumo: po maudymosi ar sporto svarbu išdžiovinti intymiąją sritį, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.
Stiprinti imuninę sistemą: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda stiprinti imunitetą, kuris gali sumažinti infekcijos riziką.