Kolpitas

Ligos aprašymas

Kolpitas, dar vadinamas vaginitu, yra makšties gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcijos, cheminiai dirgikliai arba hormoniniai pokyčiai. Dažniausiai šią ligą sukelia bakterinė infekcija, grybeliai arba parazitai. Kolpitas gali sukelti nemalonų makšties išskyrų padidėjimą, niežulį, skausmą lytinių santykių metu arba šlapinantis. Nors kolpitas nėra gyvybei pavojinga būklė, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir, jei negydomas, sukelti komplikacijų.

Ligos priežastis

Kolpitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai arba kiti veiksniai, kurie trikdo natūralią makšties mikroflorą.

  • Bakterinė vaginozė: dažniausiai pasitaikanti kolpito priežastis. Ji atsiranda dėl bakterijų, kurios natūraliai gyvena makštyje, pusiausvyros sutrikimo. Pagrindinė bakterinė vaginozė sukelia padidėjusį išskyrų kiekį su nemaloniu kvapu.
  • Grybelinės infekcijos: dažniausia grybelinės infekcijos priežastis yra Candida grybeliai, kurie sukelia niežulį, deginimo pojūtį ir baltas, į varškę panašias išskyras.
  • Parazitinės infekcijos (Trichomonozė): Trichomonas vaginalis yra parazitas, kuris gali sukelti niežulį, deginimą ir gelsvai žalias išskyras.
  • Cheminiai dirgikliai: tam tikri cheminiai produktai, pavyzdžiui, muilai, dezodorantai ar makšties plovikliai, gali sudirginti makšties gleivinę ir sukelti uždegimą.
  • Hormoniniai pokyčiai: menopauzės metu sumažėjęs estrogeno kiekis gali sukelti makšties gleivinės plonėjimą ir išsausėjimą, todėl padidėja uždegimo ir infekcijų rizika.

Ligos simptomai

Kolpito simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo priežasties. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

  • Niežulys ir deginimas: dažnai pasireiškia makšties srityje, ypač grybelinės ar parazitinės infekcijos atveju.
  • Makšties išskyros: skirtingos konsistencijos ir spalvos, priklausomai nuo infekcijos. Grybelinės infekcijos atveju išskyros gali būti baltos, tirštos, panašios į varškę. Bakterinės vaginozės atveju – pilkšvai baltos ir su nemaloniu kvapu, o trichomonozės atveju – gelsvos arba žalsvos.
  • Nemalonus kvapas: dažniau susijęs su bakterine vaginoze ar trichomonozės infekcija.
  • Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija): gali būti jaučiamas dėl uždegimo ar makšties sausumo.
  • Deginimo pojūtis šlapinantis: gali atsirasti, kai šlapimas liečiasi su sudirgusia makšties gleivine.

Ligos klasifikacija

Kolpitas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos tipą arba priežastį:

  • Bakterinis kolpitas: sukeltas bakterijų, ypač bakterinės vaginozės atveju, kuriai būdingas bakterijų disbalansas makštyje.
  • Grybelinis kolpitas: sukeltas Candida grybelių, kurie yra dažna grybelinės infekcijos priežastis.
  • Parazitinis kolpitas: dažniausiai sukeltas Trichomonas vaginalis, lytiškai plintančio parazito.
  • Atrofinis kolpitas: pasireiškia menopauzės metu dėl estrogenų kiekio sumažėjimo, kuris sukelia makšties gleivinės plonėjimą ir sausumą.
  • Cheminis arba alerginis kolpitas: sukeliamas dirgiklių, pvz., muilų, prezervatyvų ar makšties dezodorantų.

Ligos diagnostika

Kolpito diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais, siekiant nustatyti infekcijos priežastį ir skirti tinkamą gydymą.

  • Ginekologinė apžiūra: gydytojas gali atlikti makšties gleivinės apžiūrą, įvertindamas paraudimą, patinimą ir išskyras.
  • Makšties išskyrų tyrimas: mikroskopinis tyrimas padeda nustatyti bakterijas, grybus ar parazitus, sukeliančius infekciją.
  • pH testas: makšties pH gali būti matuojamas siekiant nustatyti, ar yra bakterijų disbalansas (pvz., bakterinės vaginozės atveju makšties pH būna didesnis).
  • Kultūros tyrimas: naudojamas grybelinėms ar bakterinėms infekcijoms identifikuoti.

Ligos gydymas ir vaistai

Kolpito gydymas priklauso nuo infekcijos tipo ir priežasties. Dažniausiai naudojami vietiniai arba sisteminiai vaistai.

  • Antibiotikai: naudojami bakteriniam kolpitui arba trichomonozės infekcijai gydyti. Gydant bakterinę vaginozę gali būti skiriami metronidazolio ar klindamicino preparatai.
  • Priešgrybeliniai vaistai: grybelinėms infekcijoms gydyti dažnai naudojami priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip flukonazolis ar klotrimazolis. Jie gali būti vartojami vietiškai arba geriamųjų tablečių forma.
  • Estrogeno terapija: esant atrofiniam kolpitui, menopauzės metu gali būti skiriama vietinė estrogenų terapija, siekiant pagerinti makšties gleivinės būklę.
  • Vietiniai antiseptikai: kai kuriems pacientams gali būti skiriami vietiniai antiseptikai, siekiant sumažinti uždegimą ir infekciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti kolpito simptomus ir sustiprinti natūralią organizmo apsaugą, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo.

  • Ramunėlių arba medetkų arbata: gali būti naudojama kaip makšties ploviklis, nes turi raminamųjų ir priešuždegiminių savybių.
  • Probiotikai: jogurtas ar probiotikų papildai gali padėti atkurti natūralų makšties bakterijų balansą, ypač po antibiotikų vartojimo.
  • Česnakas: natūralus antibakterinis ir priešgrybelinis produktas, kurį galima vartoti per burną arba naudoti kaip priedą gydant infekcijas.
  • Kokosų aliejus: turi priešgrybelinių savybių ir gali būti naudojamas vietiškai, siekiant sumažinti niežėjimą ir uždegimą.

Prevencija

Kolpito prevencija apima tinkamos higienos palaikymą ir rizikos veiksnių mažinimą, kad būtų išvengta infekcijos.

  • Tinkama higiena: reguliariai ir švelniai plaukite makštį, vengiant pernelyg stiprių muilų ar dezodorantų, kurie gali sudirginti gleivinę.
  • Prezervatyvų naudojimas: apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, kurios gali sukelti kolpitą.
  • Vengti sintetinių apatinių drabužių: sintetiniai audiniai gali padidinti drėgmės kaupimąsi ir sudaryti palankias sąlygas infekcijoms. Rekomenduojama dėvėti medvilninius apatinius.
  • Vengti ilgalaikio drėgnumo: po maudymosi ar sporto svarbu išdžiovinti intymiąją sritį, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.
  • Stiprinti imuninę sistemą: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda stiprinti imunitetą, kuris gali sumažinti infekcijos riziką.

Šaltiniai

  1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21192179/
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/vaginitis/symptoms-causes/syc-20354707
  3. https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1258/0956462971920712?journalCode=stda

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)