Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys

Ligos aprašymas

Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys yra piktybinis auglys, atsirandantis gimdos vidiniame sluoksnyje, vadinamame endometriumu. Tai yra labiausiai paplitęs ginekologinis vėžys, kuris dažniausiai diagnozuojamas moterims po menopauzės. Gimdos gleivinės vėžys dažnai pasireiškia neįprastu kraujavimu iš makšties, kuris yra pagrindinis simptomas ir dažnai lemia ankstyvą ligos diagnozę. Dauguma šių vėžių yra endometrioidinės karcinomos, kurios turi geresnę prognozę nei kiti, retesni tipai.

Ligos priežastys

Gimdos gleivinės vėžys atsiranda dėl įvairių rizikos veiksnių, kurie gali sukelti endometriumo ląstelių nenormalų augimą ir dalijimąsi. Pagrindinės priežastys yra susijusios su hormoniniais pokyčiais, tačiau yra ir kitų reikšmingų veiksnių.

• Hormoniniai veiksniai: Ilgas estrogenų poveikis be progesterono pusiausvyros gali skatinti gimdos gleivinės ląstelių augimą, kuris gali tapti nenormalus.
• Nutukimas: Riebalų ląstelės gamina papildomą estrogeną, kuris gali padidinti riziką susirgti gimdos gleivinės vėžiu.
• Ankstyva menstruacijų pradžia ir vėlyva menopauzė: Ilgesnis menstruacinis laikotarpis padidina estrogenų poveikio trukmę.
• Nenormalūs hormonų lygiai: Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) arba kiti hormoniniai sutrikimai gali sukelti padidėjusią estrogenų gamybą.
• Paveldimos genetinės būklės: Lyncho sindromas arba šeiminė storosios žarnos polipozė padidina gimdos gleivinės vėžio riziką.

Ligos simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Neįprastas kraujavimas iš makšties: dažniausiai po menopauzės, tačiau gali pasireikšti ir prieš menopauzę.
• Tepimas ar kraujavimas tarp menstruacijų.
• Skausmas dubens srityje: gali būti nuolatinis arba pasikartojantis.
• Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija).
• Šlapinimosi sunkumai: skausmas arba dažnas poreikis šlapintis.

Ligos klasifikacijos

Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys klasifikuojamas pagal histologinį tipą ir ligos stadiją, kuri padeda nustatyti tinkamiausią gydymo planą.

• Histologiniai tipai:
  • Endometrioidinis adenokarcinoma: dažniausiai pasitaikantis tipas.
  • Serosinis karcinoma: agresyvesnis ir retesnis.
  • Aiškiųjų ląstelių karcinoma: taip pat agresyvus ir retas tipas.
• Stadijos (pagal FIGO klasifikaciją):
  • I stadija: vėžys apsiriboja gimda.
  • II stadija: vėžys išplinta į gimdos kaklelį.
  • III stadija: vėžys išplinta už gimdos ribų, tačiau lieka dubens srityje.
  • IV stadija: vėžys išplinta į gretimus organus arba tolimas kūno dalis.

Ligos diagnostika

Endometriumo vėžio diagnostika apima kelių metodų naudojimą, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos stadiją.

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas apklausia pacientę apie simptomus, menstruacijų ciklą ir atlieka ginekologinę apžiūrą.
• Transvaginalinis ultragarsas: pagrindinis metodas nustatant gimdos gleivinės storį ir struktūrinius pokyčius.
• Endometriumo biopsija: audinio mėginys imamas iš gimdos gleivinės, siekiant nustatyti vėžines ląsteles.
• Histeroskopija: gimdos ertmės tyrimas naudojant ploną, apšviestą vamzdelį su kamera.
• Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant nustatyti CA-125 žymens lygį, kuris gali būti padidėjęs kai kuriais vėžio atvejais.
• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama ligos stadijai nustatyti ir jos išplitimui įvertinti.

Ligos gydymas ir vaistai

Endometriumo vėžio gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, histologinio tipo ir paciento bendros sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo metodai yra chirurgija, radioterapija, hormonų terapija ir chemoterapija.

• Chirurginis gydymas: dažniausiai taikoma gimdos pašalinimo operacija (histerektomija), dažnai kartu su kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimu.
• Radioterapija: gali būti naudojama po operacijos arba kaip pagrindinis gydymas, jei chirurgija nėra tinkama.
• Hormonų terapija: skirta tam tikrų tipų vėžiui, jautriam hormonų pokyčiams.
• Chemoterapija: taikoma pažengusiems ar agresyviems vėžio atvejams.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatos būklę, tačiau jos negali pakeisti medicininio gydymo. Visada būtina pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias liaudies priemones.

• Šiltos kompresės: gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir diskomfortą.
• Ramunėlių arbata: dėl savo raminančių ir priešuždegiminių savybių gali padėti sumažinti stresą ir pilvo diskomfortą.
• Omega-3 riebalų rūgštys: gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
• Subalansuota mityba ir gyvenimo būdas: sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir streso valdymas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir stiprinti imunitetą.

Prevencija

Nors visiškai išvengti gimdos gleivinės vėžio nėra įmanoma, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką.

• Reguliarūs ginekologiniai patikrinimai: gali padėti anksti nustatyti pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms.
• Hormoninė kontracepcija: gali padėti reguliuoti hormonų lygį ir sumažinti riziką.
• Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/endometrial-cancer/symptoms-causes/syc-20352461
2. https://www.cancer.gov/types/uterine/patient/endometrial-treatment-pdq
3. https://www.cancer.org/cancer/types/endometrial-cancer/about/what-is-endometrial-cancer.html