Endometriozė

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai
Tyrimai

Turinys

Ligos aprašymas

Endometriozė yra lėtinė ginekologinė būklė, kuriai būdinga endometriumo – audinio, kuris paprastai iškloja gimdą – augimas už gimdos ribų. Endometriumo audinys gali augti ant kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos išorėje, šlapimo pūslėje, žarnyne ar kitose dubens ir pilvo ertmės srityse. Šis audinys elgiasi kaip įprastas gimdos gleivinės audinys – kas mėnesį jis reaguoja į hormonų pokyčius ir gali kraujuoti menstruacinio ciklo metu. Tačiau, kadangi šis kraujas negali lengvai išeiti iš organizmo, jis gali sukelti uždegimą, randus ir adhezijas (audinių suaugimus), kurie sukelia skausmą ir kitas komplikacijas. Endometriozė dažniausiai pasireiškia moterims vaisingo amžiaus, dažnai sukelia skausmingas mėnesines (dismenorėją), skausmą lytinių santykių metu (dispareuniją) ir gali būti nevaisingumo priežastis.

Ligos priežastys

Endometriozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai įtaria keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie jos atsiradimo:

Retrogradinė menstruacija: tai teorija, teigianti, kad menstruacijų metu kraujas kartu su endometriumo ląstelėmis per kiaušintakius patenka į pilvo ertmę, kur šios ląstelės prilimpa prie pilvaplėvės ir pradeda augti. Nors dauguma moterų patiria tam tikrą retrogradinę menstruaciją, ne visoms išsivysto endometriozė, todėl manoma, kad kiti veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos funkcijos sutrikimai, gali turėti įtakos.
Genetiniai veiksniai: endometriozė gali būti paveldima šeimose, todėl genetinė predispozicija gali padidinti riziką. Moterys, kurių motinos ar seserys serga endometrioze, turi didesnę riziką sirgti šia liga.
Hormoniniai veiksniai: estrogenas, moteriškas lytinis hormonas, skatina endometriumo audinio augimą. Didesnis estrogenų lygis gali skatinti endometriozės vystymąsi ir progresavimą.
Imuninės sistemos disfunkcija: kai kurie tyrimai rodo, kad sutrikusi imuninė sistema negali atpažinti ir sunaikinti endometriumo ląstelių, kurios auga už gimdos ribų.
Aplinkos veiksniai: kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, dioksinai (cheminės medžiagos), gali padidinti endometriozės riziką.

Ligos simptomai

Endometriozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir pažeidimo vietos. Dažniausi simptomai yra:

Skausmingos menstruacijos (dismenorėja): stiprus pilvo ar dubens skausmas menstruacijų metu, kuris dažnai būna intensyvesnis nei įprastai. Skausmas gali prasidėti prieš menstruacijas ir tęstis po jų pabaigos.
Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija): skausmas, patiriamas giliai dubenyje lytinių santykių metu arba po jų. Tai gali būti dėl endometriozės sukeltų randų ar adhezijų.
Skausmas dubens srityje: nuolatinis arba pasikartojantis skausmas apatinėje pilvo dalyje arba dubens srityje, kuris nėra susijęs su menstruacijomis.
Skausmas tuštinimosi ar šlapinimosi metu: tai gali atsirasti menstruacijų metu, ypač jei endometriumo audinys yra ant žarnyno ar šlapimo pūslės.
Stiprus kraujavimas: moterys gali patirti gausų menstruacinį kraujavimą (menoragiją) arba kraujavimą tarp menstruacijų (metroragiją).
Nevaisingumas: endometriozė gali būti viena iš nevaisingumo priežasčių dėl randų, adhezijų arba uždegimo, kurie gali paveikti kiaušidžių funkciją, kiaušintakių praeinamumą ir gimdos aplinką.
Nuovargis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir pykinimas: šie simptomai gali pasireikšti menstruacijų metu arba bet kuriuo ciklo metu.

Ligos klasifikacijos

Endometriozė gali būti klasifikuojama pagal pažeidimo vietą ir sunkumą:

Pagal pažeidimo vietą:
- Peritoninė endometriozė: paviršiniai endometriumo židiniai ant pilvaplėvės.
- Kiaušidžių endometriozė (endometrioma): endometriumo audinys, augantis kiaušidėse ir sudarantis cistas, vadinamas „šokoladinėmis cistomis“ dėl jų tamsios spalvos.
- Giliųjų audinių endometriozė: endometriumo audinys auga giliau pilvaplėvės arba kitų dubens audinių sluoksniuose.
Pagal sunkumą:
- I stadija (minimalus): nedaug paviršinių židinių, be didelių adhezijų.
- II stadija (lengvas): daugiau gilesnių židinių, tačiau be didelių cistų ar adhezijų.
- III stadija (vidutinio sunkumo): daugybiniai gilesni židiniai, maži endometriomai ant kiaušidžių ir nedidelės adhezijos.
- IV stadija (sunkus): daugybiniai gilūs židiniai, didelės endometriomai ant kiaušidžių ir storos adhezijos.

Ligos diagnostika

Endometriozės diagnostika gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitas ligas. Diagnostikai gali būti naudojami keli metodai:

Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas išsamiai apklausia pacientę apie jos simptomus, menstruacijų ciklą, skausmo pobūdį ir intensyvumą, taip pat apie šeimos istoriją ir ankstesnes ginekologines problemas.
Ginekologinis tyrimas: fizinės apžiūros metu gydytojas gali aptikti jautrumą, cistas arba kitus pažeidimus dubens srityje. Tačiau tai ne visada gali būti pakankamai informatyvu.
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): naudojamas kiaušidžių cistoms (endometriomams) aptikti ir kitų anatominių pokyčių įvertinimui. Tačiau ultragarsas gali neaptikti mažesnių endometriozės židinių.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali padėti įvertinti dubens organus ir aptikti gilias endometriozės židinius ar dideles endometriomas.
Laparoskopija: minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kuri laikoma „aukso standartu“ endometriozės diagnostikai. Atliekant laparoskopiją, per mažus pjūvius į pilvo ertmę įvedamas endoskopas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti dubens organus ir paimti audinių mėginius biopsijai. Tai taip pat leidžia pašalinti ar sumažinti endometriumo židinius ir adhezijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Endometriozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus, nevaisingumo ir kitų individualių veiksnių. Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, lėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę bei reprodukcinius gebėjimus:

Medikamentinis gydymas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): tokie kaip ibuprofenas arba naproksenas, naudojami skausmui ir uždegimui mažinti. Jie veiksmingi lengviems ir vidutinio sunkumo simptomams palengvinti.
Hormonų terapija:
- Geriamieji kontraceptikai: estrogenų ir progestinų deriniai arba tik progestino turintys preparatai gali padėti sumažinti endometriumo audinio augimą ir menstruacijas bei palengvinti skausmą.
- Gonadotropino atpalaidavimo hormono (GnRH) agonistai ir antagonistai: šie vaistai slopina hormonų, skatinančių ovuliaciją, gamybą, laikinai sukeldami „dirbtinę menopauzę“, taip mažindami endometriumo audinio augimą ir skausmą.
- Danazolis: testosterono darinys, slopinantis ovuliaciją ir menstruacijas, tačiau turi daug šalutinių poveikių ir yra mažiau naudojamas.
Aromatazės inhibitoriai: slopina estrogenų gamybą, mažinant endometriumo audinio augimą, dažnai naudojami kartu su kitais hormoniniais vaistais.

Chirurginis gydymas

Laparoskopinė chirurgija: naudojama endometriozės židiniams ir adhezijoms pašalinti arba sumažinti. Tai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti vaisingumą.
Histerektomija: gimdos pašalinimas kartu su kiaušidėmis ir kiaušintakiais gali būti svarstomas sunkiais endometriozės atvejais, kai kiti gydymo metodai nesėkmingi ir pacientė neplanuoja turėti vaikų ateityje.

Kiti gydymo būdai

Fizioterapija: gali padėti sumažinti dubens raumenų spazmus ir skausmą, naudojant specialius pratimus ir terapinius metodus.
Psichologinė parama ir konsultavimas: gyvenimas su lėtiniais skausmais gali būti psichologiškai varginantis, todėl svarbu turėti paramą ir galimybę gauti psichologinę pagalbą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors endometriozė reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti simptomus:

Šiluma: šilti kompresai ar šilumos pakuotės gali padėti sumažinti pilvo ir dubens skausmą bei raumenų spazmus.
Pratimai ir joga: reguliarus fizinis aktyvumas ir specifiniai tempimo pratimai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti bendrą savijautą.
Dietos pakeitimai: kai kurie žmonės teigia, kad tam tikrų maisto produktų (pvz., pieno produktų, raudonos mėsos, glitimo) vengimas arba priešuždegiminė dieta gali padėti sumažinti endometriozės simptomus. Reikia pasitarti su gydytoju ar dietologu prieš atliekant reikšmingus mitybos pokyčius.
Žolelių papildai: kai kurie žolelių papildai, tokie kaip ciberžolė, imbieras ir omega-3 riebalų rūgštys, gali turėti priešuždegiminių savybių. Tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius papildus.

Prevencija

Nors endometriozės negalima visiškai išvengti, kai kurie žingsniai gali padėti sumažinti riziką arba sulėtinti jos progresavimą:

Hormoninė kontracepcija: ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas gali padėti sumažinti endometriozės riziką ir simptomus.
Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti uždegimą organizme.
Reguliarūs ginekologiniai patikrinimai: reguliarios ginekologinės apžiūros ir simptomų stebėjimas gali padėti anksti nustatyti ir gydyti endometriozę.