Cistinė echinokokozė

Ligos aprašymas

Cistinė echinokokozė, dar vadinama hidatine liga, yra parazitinė infekcija, kurią sukelia Echinococcus granulosus – mažas kaspinuotis, gyvenantis šunų, vilkų ir kitų plėšrūnų žarnyne. Ši liga dažniausiai pasireiškia formuojantis cistoms žmogaus vidaus organuose, dažniausiai kepenyse ir plaučiuose. Cistos gali ilgai augti ir būti besimptomės, tačiau vėliau jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokias kaip organų funkcijos sutrikimus ar net plyšimą. Infekcija žmonėms plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais arba netyčia suvalgius maisto, užteršto parazito kiaušinėliais.

Ligos priežastys

Cistinę echinokokozę sukelia Echinococcus granulosus kiaušinėliai, kurie patenka į žmogaus organizmą per užterštą maistą ar vandenį arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais. Kiaušinėliai per burną patenka į žmogaus žarnyną, kur iš jų išsivysto lervos, kurios migruoja į vidaus organus ir formuoja cistas.

  • Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais: Šunys, vilkai ir kiti plėšrūnai yra pagrindiniai parazito šeimininkai. Jų išmatos gali būti užkrėstos kaspinuočio kiaušinėliais, kurie gali patekti ant rankų ar maisto.
  • Užterštas maistas ir vanduo: Parazito kiaušinėliai gali patekti į maistą ar vandenį per tiesioginį užteršimą, ypač jei augalai ar vandens šaltiniai yra šalia užsikrėtusių gyvūnų buveinių.
  • Neišplautų daržovių ir vaisių vartojimas: Laukiniai augalai ar daržovės, augantys užterštoje aplinkoje, gali būti užkrėsti kaspinuočio kiaušinėliais.

Ligos simptomai

Cistinė echinokokozė dažnai būna besimptomė daug metų, kol cistos užauga pakankamai didelės, kad sukeltų spaudimą aplinkiniams audiniams arba organams. Simptomai priklauso nuo cistų dydžio, vietos ir jų sukeliamų komplikacijų.

  • Kepenų pažeidimai: Dažniausiai cistos susiformuoja kepenyse, sukeldamos diskomfortą, skausmą dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, pykinimą ar vėmimą.
  • Plaučių pažeidimai: Jei cistos susiformuoja plaučiuose, gali atsirasti kosulys, dusulys ar krūtinės skausmas.
  • Cistos plyšimas: Didelės cistos gali plyšti, sukeldamos stiprų skausmą ir pavojingas komplikacijas, pvz., anafilaksinį šoką ar bakterines infekcijas.
  • Alerginės reakcijos: Cistos plyšimas gali sukelti stiprią alerginę reakciją, pasireiškiančią niežėjimu, bėrimu ir kvėpavimo sutrikimais.

Ligos klasifikacija

Cistinė echinokokozė yra klasifikuojama pagal cistos vietą ir vystymosi stadiją. Tai padeda įvertinti ligos progresavimą ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.

  • Cistos vieta:
    • Kepenys: Dažniausia cistų lokalizacijos vieta, kur cistos sukelia kepenų disfunkciją.
    • Plaučiai: Antroji dažniausia vieta, kur cistos gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.
    • Smegenys, kaulai, širdis: Rečiau pasitaikančios lokalizacijos, kurios gali sukelti rimtas komplikacijas, priklausomai nuo organų pažeidimo.
  • Cistos vystymosi stadijos:
    • Aktyvios cistos: Turi gyvas lervas ir nuolat didėja.
    • Neaktyvios (seniškos) cistos: Lervos yra neaktyvios, o cistos gali nebebūti funkcionalios, bet vis tiek sukelti problemų, jei yra didelės.

Ligos diagnostika

Cistinės echinokokozės diagnozė remiasi klinikine simptomatika, epidemiologine istorija (pvz., gyvenimas endeminėse vietovėse), vaizdiniais tyrimais ir serologiniais tyrimais, siekiant nustatyti parazito buvimą organizme.

  • Ultragarsinis tyrimas: Dažniausiai naudojamas tyrimas cistoms aptikti kepenyse ar kitose minkštųjų audinių vietose.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama detaliai cistų vietai, dydžiui ir poveikiui aplinkiniams organams įvertinti.
  • Serologiniai tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti parazito antikūnų buvimą kraujyje. Tai padeda patvirtinti diagnozę, kai vaizdiniai tyrimai rodo galimą infekciją.
  • Cistos skysčio analizė: Retais atvejais, jei cista yra operuojama, galima ištirti skystį iš cistos, kad būtų patvirtinta Echinococcus lervų buvimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Cistinės echinokokozės gydymas priklauso nuo cistos dydžio, vietos ir simptomų sunkumo. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, o kitais atvejais gali būti taikoma konservatyvi terapija.

  • Chirurginis gydymas: Dažniausiai taikomas gydymo metodas, kai cistos pašalinamos iš paveiktų organų. Chirurgija būtina, jei cistos yra didelės, spaudžia organus ar kelia plyšimo pavojų.
  • Perkutaninė aspiracija: Šis metodas gali būti naudojamas mažoms cistoms gydyti, atliekant cistos skysčio aspiraciją, kartais kartu su cistos turinio cheminiu sunaikinimu, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
  • Antiparazitiniai vaistai: Albendazolas ar mebendazolas dažnai skiriami siekiant sustabdyti parazito augimą ir sumažinti cistos dydį. Jie taip pat naudojami prieš operacijas ar po jų, siekiant užkirsti kelią recidyvams.
  • Stebėjimas: Kai kurios mažos ar neaktyvios cistos, kurios nesukelia simptomų, gali būti stebimos be tiesioginio gydymo, tačiau reguliariai atliekant vaizdinius tyrimus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Cistinė echinokokozė yra rimta parazitinė infekcija, todėl gydymas liaudiškomis priemonėmis nerekomenduojamas kaip pagrindinis būdas. Bet kokios alternatyvios priemonės turėtų būti derinamos su medicininiu gydymu ir prižiūrimos gydytojo.

  • Sveika mityba ir imuniteto stiprinimas: Nors liaudiškos priemonės tiesiogiai negydo echinokokozės, subalansuota mityba ir stiprus imunitetas gali padėti organizmui atsigauti po gydymo.
  • Vaistažolių arbatos: Kai kurios žolelės, tokios kaip imbieras ir česnakas, turi priešuždegiminių ir imunitetą stiprinančių savybių, tačiau jos negali pašalinti parazitų ir neturėtų būti naudojamos kaip gydymo pakaitalas.

Prevencija

Prevencija yra svarbiausia cistinės echinokokozės kontrolės priemonė, nes liga gali būti išvengta laikantis tam tikrų higienos taisyklių ir vengiant kontakto su infekcijos šaltiniais.

  • Tinkama higiena: Plaukite rankas po kontakto su gyvūnais, ypač po darbo su šunimis, ir prieš valgydami.
  • Maisto ir vandens sauga: Venkite neplautų daržovių ir vaisių, ypač jei jie auga šalia užsikrėtusių gyvūnų buveinių. Naudokite švarų vandenį, ypač keliaujant į endemines zonas.
  • Gyvūnų kontrolė: Šunys ir kiti plėšrūnai turėtų būti reguliariai tikrinami ir gydomi nuo parazitų. Šunims, ypač tiems, kurie gyvena ūkiuose ar medžioja, reikia skirti anthelmintinius vaistus.
  • Užsikrėtusių gyvūnų skerdimo kontrolė: Skerdenos atliekos, kurios gali būti užkrėstos parazitais, neturėtų būti paliekamos gyvūnams ar žmonėms prieinamoje vietoje.

Šaltiniai

  1. https://www.who.int/health-topics/echinococcosis#:~:text=In%20cystic%20echinococcosis%2C%20the%20larval,when%20cysts%20invade%20the%20liver.
  2. https://www.cdc.gov/echinococcosis/about/about-cystic-echinococcosis-ce.html
  3. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/echinococcosis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)