Bronchektazės

Ligos aprašymas

Bronchektazės yra lėtinė plaučių liga, kurią apibūdina nuolatinis bronchų (kvėpavimo takų) išsiplėtimas ir pažeidimas, dėl kurio atsiranda gleivių kaupimasis ir pasikartojančios plaučių infekcijos. Dėl bronchų sienelių struktūrinių pokyčių, jų apsauginės funkcijos sutrikimų ir uždegimų kvėpavimo takuose padidėja rizika infekcijoms, kurios gali dar labiau pažeisti plaučių audinį. Bronchektazės gali paveikti įvairias bronchų sritis ir sukelti įvairius simptomus, pradedant lėtiniu kosuliu ir dusuliu, baigiant sunkiais kvėpavimo sutrikimais. Liga dažnai progresuoja lėtai ir gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Bronchektazės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios pažeidžia bronchų struktūrą ir funkciją. Pagrindinės bronchektazių priežastys:

• Ankstesnės plaučių infekcijos: dažniausia bronchektazių priežastis yra sunkios plaučių infekcijos, tokios kaip bakterinė pneumonija, tuberkuliozė, kokliušas arba gripo komplikacijos. Šios infekcijos gali pažeisti bronchų sieneles ir lemti jų išsiplėtimą.
• Įgimtos ligos: tam tikros įgimtos ligos, tokios kaip cistinė fibrozė ar pirminė ciliarinė diskinezija, gali pažeisti kvėpavimo takus ir sukelti gleivių kaupimąsi bei nuolatines infekcijas, kurios lemia bronchektazių vystymąsi.
• Imuninės sistemos sutrikimai: žmonės su susilpnėjusia imunine sistema, pvz., sergantys ŽIV, imunodeficitu ar tam tikromis autoimuninėmis ligomis, turi didesnę riziką susirgti bronchektazėmis dėl dažnesnių ir sunkesnių infekcijų.
• Mechaninės priežastys: svetimkūnių aspiracija (patekimas į kvėpavimo takus), augliai ar kitos masės gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją ir dėl to atsirasti vietinės bronchektazės.
• Plaučių ligos: kitos lėtinės plaučių ligos, tokios kaip lėtinis obstrukcinis bronchitas, gali sukelti bronchų sienelių pažeidimus ir išsiplėtimą.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): dažnas skrandžio rūgšties aspiravimas į plaučius gali sukelti uždegimą ir bronchų pažeidimus.

Ligos simptomai

Bronchektazių simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir pažeistų kvėpavimo takų apimties. Dažniausi simptomai yra:

• Lėtinis kosulys: dažnai pasireiškia lėtinis produktyvus kosulys su dideliu kiekiu gleivių. Gleivės gali būti pūlingos arba kartais su kraujo priemaiša (hemoptizė).
• Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos: pacientai dažnai patiria bronchitą ar pneumoniją, kuriems būdinga aukšta temperatūra, kosulys, dusulys ir skreplių gamyba.
• Dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas: ypač fizinio krūvio metu arba ligos paūmėjimo metu.
• Švokštimas ir krūtinės ląstos garsai: dėl kvėpavimo takų obstrukcijos ir gleivių kaupimosi bronchuose gali būti girdimi švokštimas arba kiti garsai.
• Nuovargis ir bendras silpnumas: dėl lėtinės ligos, infekcijų ir sutrikusio deguonies tiekimo organizmui.
• Svorio kritimas: gali atsirasti dėl nuolatinės ligos būklės, sumažėjusio apetito ir didesnio energijos poreikio kovojant su infekcijomis.
• Krūtinės skausmas: kartais gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje dėl lėtinių uždegiminių procesų plaučiuose.

Ligos klasifikacijos

Bronchektazės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

Pagal priežastį

• Cistinė fibrozė (CF) susijusios bronchektazės: sukelia cistinė fibrozė, kuri yra genetinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus ir kitus organus.
• Ne cistinės fibrozės bronchektazės: bronchektazės, nesusijusios su cistine fibroze, kurių priežastys yra įvairios, pvz., infekcijos, imunodeficitas, svetimkūniai ar navikai.

Pagal vietą ir išplitimą

• Vietinės (segmentinės) bronchektazės: pažeidimas apsiriboja vienu ar keliais bronchų segmentais. Dažniausiai dėl lokalių priežasčių, tokių kaip svetimkūnis ar lokalizuotas navikas.
• Difuzinės bronchektazės: pažeidimai išplinta keliuose bronchų segmentuose arba visame plaučių audinyje. Dažniau susijusios su sisteminėmis ligomis, pvz., cistine fibroze ar imunodeficitais.

Pagal morfologinę formą

• Cilindrinės bronchektazės: vienodas ir lygus bronchų išsiplėtimas be ryškių struktūrinių pokyčių.
• Varikozinės bronchektazės: bronchų išsiplėtimas su netolygumais ir išsiplėtimo plotais, primenantis varikozines venas.
• Cistinės bronchektazės: labiausiai pažengusi forma, kai bronchų išsiplėtimo vietos tampa panašios į cistas ar ertmes.

Ligos diagnostika

Bronchektazių diagnostika dažniausiai apima klinikinį vertinimą, vaizdo tyrimus ir laboratorinius tyrimus. Diagnozei patvirtinti gali būti naudojami šie metodai:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę, ankstesnes kvėpavimo takų infekcijas ar kitas plaučių ligas, taip pat atlieka fizinį tyrimą, kuriame gali būti girdimi švokštimai ar kiti garsai per auskultaciją.
• Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT): aukštos rezoliucijos KT yra „aukso standartas“ bronchektazių diagnozei. Ji leidžia vizualizuoti bronchų išsiplėtimą, sienelių sustorėjimą ir cistines struktūras, taip pat įvertinti ligos išplitimą ir sunkumą.
• Plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija): atliekami siekiant įvertinti plaučių ventiliacijos pajėgumą ir obstrukcijos laipsnį. Dažnai nustatomas obstrukcinio tipo plaučių funkcijos sutrikimas.
• Skreplių tyrimai: gali būti atliekami siekiant nustatyti infekcijos sukėlėjus, ypač jei įtariama lėtinė bakterinė infekcija. Dažnai atliekama mikrobiologinė analizė ir kultūros, siekiant identifikuoti patogenus ir nustatyti tinkamą antibiotikų terapiją.
• Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant įvertinti bendrą uždegimo būklę (pvz., C-reaktyvinio baltymo lygį) arba įtarti imunodeficitą ar kitus sutrikimus, kurie gali prisidėti prie bronchektazių.
• Bronchoskopija: naudojama retais atvejais, siekiant tiesiogiai vizualizuoti bronchų būklę, pašalinti svetimkūnius arba gauti biopsiją ir mėginius iš apatinių kvėpavimo takų.

Ligos gydymas ir vaistai

Bronchektazių gydymas yra individualizuotas ir skirtas simptomų palengvinimui, infekcijų prevencijai bei plaučių funkcijos išsaugojimui. Pagrindiniai gydymo metodai:

Medikamentinis gydymas

• Antibiotikai: svarbiausias gydymo būdas, skirtas lėtinėms ar ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms gydyti ir prevencijai. Antibiotikų parinkimas priklauso nuo infekcijos sukėlėjo, kuris nustatomas remiantis skreplių kultūra ir jautrumo testais.
• Mukolitikai: vaistai, kurie padeda suskystinti gleives, palengvindami jų pašalinimą iš kvėpavimo takų. Dažnai naudojami kartu su kvėpavimo pratimais ar fizioterapija.
• Bronchus plečiantys vaistai: beta-agonistai (pvz., salbutamolis) arba anticholinerginiai vaistai (pvz., ipratropiumas) gali būti skiriami pacientams su bronchų spazmais arba obstrukciniu plaučių funkcijos sutrikimu.
• Kortikosteroidai: inhaliaciniai arba sisteminiai kortikosteroidai gali būti naudojami, kai yra ryškus uždegimas arba jei bronchektazės yra susijusios su astma arba lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).

Kiti gydymo metodai

• Fizioterapija ir kvėpavimo pratimai: specializuoti kvėpavimo pratimai ir metodai, tokie kaip krūtinės ląstos perkusija ar vibracija, gali padėti pagerinti gleivių pašalinimą iš bronchų ir sumažinti infekcijų riziką.
• Inhaliacinė terapija: inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu arba bronchodilatatoriais gali padėti pagerinti gleivių išsiskyrimą ir sumažinti kvėpavimo takų obstrukciją.
• Chirurginis gydymas: retais atvejais, kai bronchektazės yra lokalizuotos ir sukelia sunkius simptomus arba nuolatines infekcijas, gali būti svarstomas chirurginis pažeistų plaučių sričių pašalinimas (lobektomija).
• Imunizacija: pacientams rekomenduojama skiepytis nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, siekiant sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors bronchektazės reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti simptomus ir užkirsti kelią ligos progresavimui:

• Kvėpavimo pratimai ir fizioterapija: reguliarūs kvėpavimo pratimai gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir gleivių išsiskyrimą. Kvėpavimo technikos, tokios kaip kontroliuojamas kosulys ar „aktinis iškvėpimas“, gali būti naudingi gleivių pašalinimui.
• Drėkintuvų naudojimas: palaikant optimalią oro drėgmę namuose, galima palengvinti kvėpavimą ir sumažinti gleivių tirštumą.
• Vandens vartojimas: pakankamas skysčių vartojimas gali padėti suskystinti gleives ir palengvinti jų pašalinimą.
• Subalansuota mityba: sveika mityba, kurioje gausu antioksidantų, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir palaikyti bendrą sveikatą.
• Rūkymo nutraukimas: rūkymas gali pabloginti plaučių būklę, todėl labai svarbu nutraukti rūkymą, jei pacientas rūko.

Prevencija

Nors bronchektazės dažnai atsiranda dėl negrįžtamų plaučių pažeidimų, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką ar užkirsti kelią ligos progresavimui:

• Ankstyva infekcijų gydymas: tinkamas ir laiku pradėtas kvėpavimo takų infekcijų gydymas gali padėti išvengti bronchų pažeidimo ir sumažinti bronchektazių riziką.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: reguliarus gydytojo stebėjimas ir ankstyva diagnozė gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui ir komplikacijoms.
• Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir imuninės sistemos stiprinimas gali padėti sumažinti infekcijų riziką.
• Skiepai: vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinių infekcijų gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, ypač jautriems pacientams.

Šaltiniai

1. https://www.nhs.uk/conditions/bronchiectasis/#:~:text=Bronchiectasis%20is%20a%20long%2Dterm,usually%20brings%20up%20phlegm%20(sputum)
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21144-bronchiectasis
3. https://www.nhlbi.nih.gov/health/bronchiectasis