Migrena

Migrenos aprašymas

Migrena yra lėtinė neurologinė liga, kurią lydi stiprūs, pulsuojantys galvos skausmai, dažniausiai pasireiškiantys vienoje galvos pusėje. Ši būklė gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ir dažnai lydima kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsams (fonofobija). Migrena yra gana dažna liga, kuri gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą ir darbo našumą.

Ligos priežastys

Nors tikslios migrenos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad tai yra daugelio veiksnių sąveikos rezultatas, įskaitant:

  • Genetinis polinkis: Migrena dažnai pasireiškia šeimose, todėl genetiniai veiksniai gali atlikti svarbų vaidmenį ligos vystymesi.
  • Smegenų cheminė disbalansas: Manoma, kad migrena gali būti susijusi su neurotransmiterių, ypač serotonino, disbalansu, kuris gali turėti įtakos smegenų kraujagyslių susitraukimui ir išsiplėtimui.
  • Hormoniniai pokyčiai: Moterims migrena gali būti susijusi su hormoniniais svyravimais, ypač menstruacijų metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu.
  • Išoriniai veiksniai: Migreną gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pvz., stresas, miego trūkumas, tam tikri maisto produktai ar gėrimai (pvz., alkoholis, šokoladas, kofeinas), ryškūs šviesos šaltiniai, stiprūs kvapai ar oro pokyčiai.

Migrenos simptomai

Migrenos simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai apima:

  • Intensyvus, pulsuojantis galvos skausmas: Dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje, tačiau gali būti jaučiamas ir abiejose pusėse.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai kartu su galvos skausmu pasireiškia pykinimas ir kartais vėmimas.
  • Jautrumas šviesai ir garsams: Pacientai dažnai tampa labai jautrūs šviesai (fotofobija) ir garsams (fonofobija), todėl gali siekti būti tamsioje ir tyloje aplinkoje.
  • Regos sutrikimai (aura): Kai kurie žmonės patiria regos sutrikimus, vadinamus aura, prieš prasidedant galvos skausmui. Aura gali pasireikšti kaip šviesos blyksniai, zigzaginės linijos ar laikinas regos praradimas.
  • Nuovargis ir dirglumas: Po migrenos priepuolio dažnai jaučiamas nuovargis ir dirglumas, vadinamas „migrenos pagiriomis“.

Ligos klasifikacija

Migrena gali būti klasifikuojama į kelias pagrindines rūšis:

  • Migrena be auros: Dažniausia migrenos forma, kai galvos skausmas pasireiškia be prieš tai buvusios auros.
  • Migrena su aura: Prieš prasidedant galvos skausmui, pacientas patiria regos, jutimo ar kalbos sutrikimus, vadinamus aura.
  • Lėtinė migrena: Pasireiškia, kai pacientas patiria migrenos priepuolius bent 15 dienų per mėnesį tris mėnesius iš eilės.
  • Migrena su smegenų kamieno aura: Reta forma, kai migrenos aura atsiranda dėl smegenų kamieno funkcijos sutrikimo, sukeldama simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, kalbos sutrikimai ir laikinas regos praradimas.

Migrenos diagnostika

Migrenos diagnostika dažniausiai pagrįsta paciento simptomų aprašymu ir medicinine istorija:

  • Medicininė anamnezė: Gydytojas apklausia pacientą apie migrenos dažnį, trukmę, simptomus ir galimus sukeliančius veiksnius.
  • Neurologinis tyrimas: Gydytojas atlieka neurologinį tyrimą, siekdamas atmesti kitas galimas galvos skausmo priežastis.
  • Vaizdiniai tyrimai: Jei yra įtarimų dėl kitų neurologinių problemų, gali būti atliekami smegenų vaizdiniai tyrimai, pvz., kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų atmesti kiti galvos skausmo šaltiniai.

Migrenos gydymas ir vaistai

Migrenos gydymas siekia sumažinti simptomus priepuolio metu ir užkirsti kelią jų pasikartojimui:

  • Skausmą malšinantys vaistai: Dažniausiai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas arba aspirinas, kurie padeda sumažinti skausmą priepuolio metu.
  • Specifiniai migrenos vaistai (triptanai): Šie vaistai, tokie kaip sumatriptanas, naudojami norint sumažinti galvos skausmą ir kitus migrenos simptomus. Jie veiksmingiausi, kai vartojami priepuolio pradžioje.
  • Profilaktiniai vaistai: Jei migrenos priepuoliai yra dažni ar sunkūs, gali būti skiriami profilaktiniai vaistai, pvz., beta adrenoblokatoriai (pvz., propranololis), antidepresantai (pvz., amitriptilinas) arba antiepilepsiniai vaistai (pvz., topiramatas).
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Streso valdymas, reguliarus miegas, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį ir intensyvumą.

Liaudiškos priemonės migrenos gydymui

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, jos gali padėti palengvinti simptomus ir užkirsti kelią priepuoliams:

  • Augaliniai preparatai: Kai kurie augaliniai papildai, pvz., kankorėžių ar levandų aliejus, gali turėti raminantį poveikį ir sumažinti migrenos dažnį.
  • Magnio papildai: Magnis gali būti naudingas kai kuriems pacientams, kuriems trūksta šio mineralo, nes magnio trūkumas gali prisidėti prie migrenos priepuolių.
  • Akupunktūra: Kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali padėti sumažinti migrenos dažnį ir intensyvumą.
  • Šaltos kompresijos: Šaltos kompresijos taikymas ant kaktos ar sprando gali padėti sumažinti skausmą migrenos priepuolio metu.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/migraine-headache/symptoms-causes/syc-20360201#:~:text=A%20migraine%20is%20a%20headache,sensitivity%20to%20light%20and%20sound.
  2. https://www.nhs.uk/conditions/migraine/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/5005-migraine-headaches

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)