Kokliušas

Ligos aprašymas

Kokliušas, dar vadinamas „pertusiu“, yra labai užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Bordetella pertussis bakterija. Liga paprastai pasireiškia sunkiu, ilgai trunkančiu kosuliu, kuris gali baigtis giliu įkvėpimu ir švokštimu. Kokliušas dažniausiai paveikia kūdikius ir mažus vaikus, tačiau gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės. Liga gali būti ypač pavojinga kūdikiams, nes jiems gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip pneumonija, traukuliai ar encefalopatija (smegenų pažeidimas). Kokliušas perduodamas oro lašeliniu būdu ir reikalauja greito medicininio gydymo bei prevencijos per vakcinaciją.

  • Labai užkrečiama kvėpavimo takų liga: Kokliušas plinta per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja arba čiaudi.
  • Bakterinis sukėlėjas: Ligos priežastis yra Bordetella pertussis bakterija, kuri pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę.
  • Gali būti pavojinga kūdikiams: Kokliušas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams dėl galimų sunkių komplikacijų.

Ligos priežastys

Kokliušą sukelia Bordetella pertussis bakterija, kuri plinta nuo vieno žmogaus kitam per užkrėstų kvėpavimo takų lašelius.

  • Bordetella pertussis bakterija: Ši bakterija pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir sukelia uždegimą bei kosulį.
  • Oro lašelinis būdas: Bakterija plinta, kai užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi ar kalba, paskleisdamas bakterijas į aplinką.
  • Kontaktas su sergančiu asmeniu: Kokliušo infekcijos rizika didėja, kai yra artimas kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu, ypač uždarose patalpose.

Ligos simptomai

Kokliušo simptomai paprastai pasireiškia po 7–10 dienų inkubacinio periodo, tačiau gali pasireikšti ir iki 21 dienos po užsikrėtimo. Simptomai skirstomi į tris stadijas:

  • Katarrinė stadija (1-2 savaitės):
    • Lengvas karščiavimas: Švelnus, dažnai nepastebimas.
    • Sloga ir nosies užgulimas: Dažnai pradedama nuo švelnių peršalimo simptomų.
    • Lengvas kosulys: Pamažu intensyvėjantis kosulys, kuris dažniausiai naktį sukelia uždusimo pojūtį.
  • Paroksizminė stadija (2-8 savaitės):
    • Intensyvūs kosulio priepuoliai: Stiprus, kartotinis kosulys, dažnai baigiasi „girgždančiu“ įkvėpimu (kokliušiniu švokštimu).
    • Vėmimas po kosulio: Dažni atvejai, kai kosulys sukelia vėmimą dėl stipraus kosulio.
    • Nuovargis: Po intensyvių kosulio priepuolių pacientai gali jaustis labai išsekę.
  • Rekonvalescencijos stadija (kelios savaitės iki kelių mėnesių):
    • Palaipsniui mažėjantys simptomai: Kosulio intensyvumas ir dažnis palaipsniui mažėja.
    • Ilgas atsistatymo laikotarpis: Gali užtrukti kelis mėnesius, kol visi simptomai visiškai praeis.

Ligos klasifikacijos

Kokliušas gali būti klasifikuojamas pagal amžių, simptomų sunkumą ir komplikacijų buvimą.

  • Kūdikių kokliušas: Dažnai sunkesnė forma su didesne komplikacijų rizika, tokia kaip pneumonija ar traukuliai.
  • Suaugusiųjų ir paauglių kokliušas: Dažnai švelnesnė ligos forma, tačiau vis dar gali būti labai užkrečiama.
  • Netipiškas kokliušas: Dažniau pasireiškia paaugliams ir suaugusiems, kuriems būdingi lengvesni, mažiau specifiniai simptomai, tokie kaip ilgalaikis kosulys be tipinio „švokštimo“.

Ligos diagnostika

Kokliušo diagnostika apima klinikinių simptomų įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir kitus diagnostinius metodus.

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas atsižvelgia į simptomus, tokius kaip paroksizminis kosulys ir švokštimas po įkvėpimo, ypač jei pacientas yra kūdikis ar jaunas vaikas.
  • Bakteriologiniai tyrimai:
    • Nazofaringinis tamponas: Pagrindinis tyrimas, skirtas iš nazofaringinio išskyros išskirti Bordetella pertussis bakteriją.
    • Polimerazės grandininė reakcija (PGR): Naudojama greitai ir tiksliai nustatyti bakterijos DNR mėginiuose.
  • Serologiniai tyrimai: IgG antikūnų tyrimai gali padėti diagnozuoti kokliušą vėlesnėse stadijose arba jei pacientas neseniai buvo skiepytas.

Ligos gydymas ir vaistai

Kokliušo gydymas yra skirtas infekcijai valdyti, simptomams palengvinti ir užkirsti kelią plitimui.

  • Antibiotikai:
    • Makrolidai: Eritromicinas, klaritromicinas arba azitromicinas yra pirmo pasirinkimo antibiotikai, naudojami infekcijai gydyti ir plitimui sustabdyti.
    • Trimetoprimas-sulfametoksazolas: Gali būti alternatyva pacientams, kurie netoleruoja makrolidų.
  • Simptominis gydymas:
    • Skysčių vartojimas ir poilsis: Svarbu užtikrinti, kad pacientas gautų pakankamai skysčių ir poilsio.
    • Įkvepiami drėgni garai: Gali padėti palengvinti kvėpavimą ir sumažinti kosulį.
    • Kosulio sirupai ir kiti nereceptiniai vaistai: Gali būti vartojami simptomams palengvinti, tačiau svarbu vengti vaistų, kurie gali slopinti kvėpavimą, ypač kūdikiams.
  • Ligoninės gydymas: Sunkiais atvejais, ypač kūdikiams, gali prireikti hospitalizacijos deguonies terapijai, intraveniniams skysčiams arba intensyviai priežiūrai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors kokliušo gydymas turi būti medicininis, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti savijautą.

  • Medus: Gali padėti sušvelninti kosulį, tačiau netinka kūdikiams iki 1 metų dėl botulizmo rizikos.
  • Česnakas: Turi natūralių antibakterinių savybių ir gali būti naudojamas imunitetui stiprinti.
  • Imbierinė arbata: Gali padėti sumažinti gerklės dirginimą ir palengvinti kosulį.
  • Garo inhaliacijos: Karštų garų įkvėpimas gali padėti atpalaiduoti kvėpavimo takus ir sumažinti kosulio intensyvumą.

Prevencija

Kokliušo prevencija daugiausia grindžiama skiepijimu ir kontakto su sergančiais asmenimis vengimu.

  • Skiepai: DTaP (difterijos, stabligės ir kokliušo) vakcina kūdikiams ir vaikams, taip pat Tdap vakcina paaugliams ir suaugusiems, gali padėti apsisaugoti nuo kokliušo.
  • Skiepijimas nėštumo metu: Nėščiosioms rekomenduojama skiepytis Tdap vakcina 27–36 nėštumo savaitę, kad būtų apsaugotas naujagimis per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
  • Rankų higiena: Dažnas rankų plovimas ir naudojimasis rankų dezinfekcijos priemonėmis gali padėti sumažinti bakterijų plitimą.
  • Kvėpavimo etiketas: Užtikrinti, kad sergantys asmenys uždengtų burną ir nosį kosėdami ar čiaudėdami, ir liktų namuose, kol nustos būti užkrečiami.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/whooping-cough/symptoms-causes/syc-20378973
  2. https://www.nhs.uk/conditions/whooping-cough/
  3. https://www.cdc.gov/pertussis/index.html

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)