Kitas apendicitas

Ligos aprašymas

Kitas apendicitas, dar vadinamas ūminiu apendicitu, yra staigus ir stiprus aklosios žarnos priedėlio (apendikso) uždegimas. Apendiksas yra mažas, piršto formos maišelis, pritvirtintas prie storosios žarnos apatinės dalies. Ūmus apendicitas yra viena dažniausių neatidėliotinos chirurginės intervencijos priežasčių visame pasaulyje. Apendicito priežastis dažnai yra priedėlio užsikimšimas dėl išmatų akmenų, svetimkūnių, parazitų ar limfinės audinio hipertrofijos, dėl ko susidaro bakterinė infekcija ir uždegimas. Negydomas apendicitas gali sukelti priedėlio plyšimą, kuris gali būti pavojingas gyvybei dėl peritonito (pilvaplėvės uždegimo).

  • Ūmus aklosios žarnos priedėlio (apendikso) uždegimas.
  • Dažniausia neatidėliotinos chirurginės intervencijos priežastis.
  • Gali sukelti priedėlio plyšimą ir peritonitą, jei nėra tinkamai gydomas.

Ligos priežastys

Apendicito priežastis dažniausiai yra priedėlio užsikimšimas, kuris sukelia bakterinę infekciją ir uždegimą. Šis užsikimšimas gali būti dėl įvairių veiksnių.

  • Fekalitas (išmatų akmenys): dažniausiai pasitaikanti apendikso užsikimšimo priežastis. Išmatų masė gali užkimšti priedėlį ir sukelti infekciją.
  • Limfoidinio audinio hipertrofija: gali atsirasti dėl infekcijos ar uždegimo, pvz., gastroenterito ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
  • Svetimkūniai: retais atvejais apendikso užsikimšimas gali atsirasti dėl įstrigusių svetimkūnių, pavyzdžiui, maisto atliekų ar sėklų.
  • Parazitai: retais atvejais parazitinės infekcijos, tokios kaip askaridozė, gali sukelti priedėlio užsikimšimą ir uždegimą.
  • Navikai: retai, bet apendicitas gali atsirasti dėl naviko, užkimšusio priedėlį.

Ligos simptomai

Ūmus apendicitas dažniausiai prasideda staiga ir gali greitai progresuoti. Simptomai paprastai pasireiškia per kelias valandas ir gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai būna šie:

  • Pilvo skausmas: pradžioje dažniausiai jaučiamas aplink bambą, vėliau persikelia į dešinįjį apatinį pilvo kvadrantą (dešinįjį klubakaulį). Skausmas dažniausiai būna nuolatinis ir intensyvėja.
  • Apetito stoka: dažnas ankstyvas simptomas, kai pacientas praranda norą valgyti.
  • Pykinimas ir vėmimas: dažniausiai pasireiškia po pilvo skausmo atsiradimo.
  • Lengvas karščiavimas: kūno temperatūra gali būti šiek tiek padidėjusi (subfebrilinė), tačiau gali pasiekti ir aukštesnę temperatūrą, jei išsivysto komplikacijos, tokios kaip peritonitas.
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas: gali pasireikšti kai kuriems pacientams, tačiau nėra būdingas simptomas.
  • Pilvo patinimas: gali pasireikšti dėl uždegimo ar infekcijos priedėlio plyšimo atveju.
  • Jautrumas ir raumenų įtempimas: pilvo sienos raumenys gali būti įtempti ir jautrūs, ypač dešinėje apatinėje pilvo dalyje.

Ligos klasifikacijos

Ūmus apendicitas gali būti klasifikuojamas pagal uždegimo sunkumą ir komplikacijų buvimą, kas padeda nustatyti gydymo taktiką ir prognozę.

  • Nekomplikuotas apendicitas: uždegimas apsiriboja priedėliu ir nėra susijęs su perforacija (plyšimu) ar abscesu. Tai yra dažniausia ir lengviausia forma.
  • Komplikuotas apendicitas: apendicitas, susijęs su priedėlio perforacija, absceso formavimu ar difuziniu peritonitu.
    • Perforuotas apendicitas: kai priedėlis plyšta, bakterijos ir uždegimo produktai išsilieja į pilvo ertmę, sukeldami peritonitą.
    • Abscesinis apendicitas: aplink priedėlį susidaro pūlinys (abscesas), kuris riboja infekciją, tačiau gali sukelti kitų komplikacijų, jei negydomas.

Ligos diagnostika

Apendicito diagnostika yra klinikinė, pagrįsta simptomų vertinimu, fiziniu tyrimu ir papildomais tyrimais, siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas galimas būkles.

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų pradžią ir eigą.
  • Fizinė apžiūra: gydytojas tikrina pilvo jautrumą, ypač dešinėje apatinėje pilvo dalyje (McBurney taške), kur dažniausiai lokalizuojamas skausmas apendicito metu. Taip pat gali būti atliekami specifiniai fiziniai testai, pvz., Blumbergo simptomas (skausmo padidėjimas po pilvo atleidimo) arba Rovsingo simptomas (skausmo atsiradimas dešinėje apatinėje pilvo dalyje spaudžiant kairę pusę).
  • Kraujo tyrimai: gali parodyti padidėjusį leukocitų skaičių (leukocitozę), rodančią infekciją ar uždegimą.
  • Šlapimo tyrimai: gali padėti atmesti kitas ligas, pvz., šlapimo takų infekcijas ar inkstų akmenis, kurios gali sukelti panašius simptomus.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Ultragarsas: dažnai pirmasis tyrimas, naudojamas vaikams ir nėščioms moterims, siekiant nustatyti priedėlio uždegimą ar perforaciją.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): jautresnis ir specifiškesnis tyrimas, dažnai naudojamas suaugusiesiems diagnozei patvirtinti, nustatyti perforaciją ar abscesą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali būti naudojama kaip alternatyva KT, ypač vaikams ir nėščioms moterims, siekiant išvengti radiacijos poveikio.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūmaus apendicito gydymas yra pagrįstas uždegimo sunkumu ir komplikacijų buvimu. Dažniausiai gydymas yra chirurginis, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir konservatyvus gydymas.

  • Chirurginis gydymas (apendektomija): dažniausiai pasirenkamas gydymo būdas, kuris apima priedėlio pašalinimą. Apendektomija gali būti atliekama atviru būdu (atvira apendektomija) arba minimaliai invaziniu būdu (laparoskopinė apendektomija). Laparoskopinė apendektomija dažniausiai yra pirmenybės būdas dėl mažesnio pooperacinio skausmo, greitesnio atsigavimo ir mažesnės infekcijų rizikos.
  • Antibiotikai: skiriami prieš operaciją ir po jos, siekiant išvengti infekcijos ar gydyti esamą infekciją. Esant nekomplikuotam apendicitui, antibiotikų terapija gali būti taikoma kaip pirmoji gydymo linija tam tikriems pacientams, tačiau chirurgija paprastai rekomenduojama kaip standartinis gydymo būdas.
  • Konservatyvus gydymas: kai kuriais atvejais, ypač esant nekomplikuotam apendicitui arba kai chirurgija nėra įmanoma dėl kitų sveikatos priežasčių, gali būti taikomas antibiotikų gydymas. Tačiau reikia atidžiai stebėti paciento būklę, nes yra rizika, kad uždegimas gali progresuoti ir prireikti operacijos.
  • Absceso drenavimas: jei susiformavo abscesas, gali prireikti drenažo procedūros, kuri atliekama ultragarsu ar KT kontroliuojant. Po to paprastai atliekama apendektomija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti ūmaus apendicito, jos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą, kol laukiate medicininės pagalbos. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

  • Ramunėlių arbata: turi raminamųjų savybių, gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą.
  • Pipirmėčių arbata: gali padėti sumažinti pilvo spazmus ir diskomfortą.
  • Šiltas kompresas: gali padėti sumažinti skausmą ir raumenų įtempimą pilvo srityje, tačiau negalima naudoti, jei yra įtariama priedėlio perforacija.

Prevencija

Nors nėra specifinių priemonių, kurios galėtų visiškai užkirsti kelią apendicitui, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką ir išlaikyti sveiką virškinimo sistemą.

  • Sveika mityba: subalansuota mityba, turinti daug skaidulų (vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai), gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažinti išmatų akmenų susidarymo riziką.
  • Vandens vartojimas: pakankamas vandens vartojimas gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo ir skatinti reguliarias žarnyno funkcijas.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: gali padėti palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir užtikrinti tinkamą žarnyno judėjimą.
  • Infekcijų prevencija: reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį ir po tualeto, siekiant sumažinti infekcijų riziką, kurios gali sukelti limfoidinio audinio hipertrofiją.

Šaltiniai

  1. https://www.medicalnewstoday.com/articles/320321
  2. https://www.webmd.com/digestive-disorders/digestive-diseases-appendicitis
  3. https://www.nhs.uk/conditions/appendicitis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)