Vilsono (Wilson) liga

Ligos aprašymas

Vilsono liga yra reta genetinė medžiagų apykaitos liga, dėl kurios varis kaupiasi organizme, ypač kepenyse, smegenyse ir kituose gyvybiškai svarbiuose organuose. Normaliomis sąlygomis varis, kuris patenka į organizmą su maistu, yra pašalinamas per tulžį. Tačiau Vilsono ligos atveju, dėl genetinės mutacijos vario pašalinimas yra sutrikęs, todėl varis kaupiasi organizme ir gali sukelti sunkų organų pažeidimą. Liga dažniausiai diagnozuojama vaikams ir jauniems suaugusiems, tačiau simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

  • Liga: Genetinė medžiagų apykaitos liga.
  • Sukeliama: Sutrikusio vario šalinimo iš organizmo.
  • Dažniausiai pasireiškia: Jauniems suaugusiems ir vaikams.

Ligos priežastys

Vilsono liga yra autosominiu recesyviniu būdu paveldima liga, kurią sukelia mutacijos ATP7B gene. Šis genas yra atsakingas už vario transportavimą ir pašalinimą iš organizmo per kepenis. Dėl šios genetinės mutacijos varis kaupiasi organizme, ypač kepenyse ir smegenyse, sukeldamas lėtinius audinių pažeidimus.

  • Priežastys:
    • Genetinė mutacija ATP7B gene: Sukelia sutrikusią vario apykaitą.
    • Autosomalinis recesyvinis paveldėjimas: Liga pasireiškia tik tuomet, kai asmuo paveldi mutuotą geną iš abiejų tėvų.

Ligos simptomai

Vilsono ligos simptomai labai priklauso nuo to, kuriuos organus veikia vario perteklius. Simptomai gali pasireikšti lėtai ir būti nespecifiniai, todėl diagnozė kartais nustatoma vėlyvose stadijose.

  • Simptomai:
    • Kepenų simptomai: Gelta (odos ir akių pageltimas), padidėjęs kepenų fermentų kiekis, kepenų cirozė, kepenų nepakankamumas.
    • Neurologiniai simptomai: Tremoras (drebulys), raumenų rigidiškumas, nevalingi judesiai, sunkumai kalbant, rijimo sutrikimai, raumenų silpnumas.
    • Psichiatriniai simptomai: Elgesio pokyčiai, depresija, nerimas, psichozės epizodai.
    • Kiti simptomai: Anemija, inkstų pažeidimai, širdies ritmo sutrikimai, sąnarių skausmas.

Ligos klasifikacija

Vilsono liga gali būti klasifikuojama pagal simptomų dominavimą ir pasireiškimo vietą:

  • Klasifikacijos:
    • Kepenų forma: Simptomai pirmiausia pasireiškia kepenų pažeidimu, dažnai diagnozuojami vaikams ar paaugliams.
    • Neurologinė forma: Simptomai daugiausia susiję su smegenų pažeidimu, paprastai diagnozuojami vyresniems paaugliams ar jauniems suaugusiems.
    • Mišri forma: Vienu metu pasireiškia ir kepenų, ir neurologiniai simptomai.

Ligos diagnostika

Vilsono ligos diagnozė yra sudėtinga ir reikalauja kelių tyrimų derinio, siekiant įvertinti vario kaupimosi lygį organizme ir nustatyti genetinį defektą.

  • Diagnostikos metodai:
    • Kraujo tyrimai: Ceruloplazmino (baltymo, pernešančio varį kraujyje) kiekio matavimas, vario koncentracijos serume nustatymas.
    • Šlapimo tyrimai: 24 valandų šlapimo surinkimas, siekiant įvertinti išsiskiriančio vario kiekį.
    • Kepenų biopsija: Leidžia tiesiogiai nustatyti vario kiekį kepenų audinyje.
    • Genetinis tyrimas: ATP7B geno mutacijų nustatymas.
    • Akių tyrimas: Kayser-Fleischer žiedų (vario nuosėdų akių ragena) aptikimas, kuris būdingas daugeliui Vilsono liga sergančių pacientų.

Ligos gydymas ir vaistai

Vilsono ligos gydymo tikslas yra sumažinti vario kiekį organizme ir užkirsti kelią tolesniam vario kaupimuisi, taip pat valdyti ir palengvinti simptomus.

  • Gydymo metodai:
    • Varį šalinantys vaistai: Penicilaminas ir trientinas padeda pašalinti varį iš organizmo.
    • Cinko papildai: Cinkas blokuoja vario absorbciją žarnyne ir padeda sumažinti vario kaupimąsi.
    • Dietos pakeitimai: Riboti vario turtingų maisto produktų (pvz., kepenų, riešutų, šokolado) vartojimą.
    • Kepenų transplantacija: Sunkių kepenų nepakankamumo atvejų gydymui arba kai konservatyvios terapijos nepakanka.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors Vilsono liga reikalauja medicininio gydymo ir nuolatinės specialistų priežiūros, kai kurie natūralūs metodai gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

  • Mitybos kontrolė: Vengti maisto produktų, kuriuose yra daug vario.
  • Vitaminų ir mineralų papildai: Gali padėti palaikyti bendrą sveikatą, tačiau reikia konsultuotis su gydytoju.
  • Žolelių arbatos: Kai kurios vaistažolių arbatos gali padėti palaikyti kepenų sveikatą, bet jų vartojimas turi būti suderintas su gydytoju.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/wilsons-disease/symptoms-causes/syc-20353251
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/5957-wilson-disease
  3. https://www.niddk.nih.gov/health-information/liver-disease/wilson-disease

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)