Penicillaminum

Apibūdinimas
Slopina reumatinį procesą (poveikis pasireiškia
po kelių gydymo mėnesių). Su švino jonais sudaro
chelatus, kurie greitai pasišalina pro inkstus. Mažina
vario rezorbciją žarnyne ir cistino koncentraciją
šlapime.
Indikacijos
Sunkus aktyvus reumatoidinis artritas; Wilson liga
liga; lėtinis aktyvus autoimuninis hepatitas; cistinurija;
apsinuodijimas švinu.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei
medžiagai; agranulocitozė, anksčiau sukelta penicilamino; sisteminė raudonoji vilkligė; esamas
ar buvęs IFN (sergantiems reumatoidiniu artritu);
nėštumas; žindymas; virškinimo trakto rentgenogramoje
matomi dariniai, kurių sudėtyje yra švino
(apsinuodijusiems švinu); kartu su aukso preparatais,
vaistais nuo maliarijos, citostatikais.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Sunkus aktyvus reumatoidinis
artritas: pirmą mėnesį 125-250 mg per
parą, dozę didinti maždaug po 125-250 mg ne dažniau
kaip kas 4 sav.; įprastinė palaikomoji paros
dozė – 500-750 mg (per kelis kartus), didžiausia
– 1,5 g; jeigu remisija išsilaiko 6 mėn., galima mėginti
pažinti paros dozę po 125-250 mg kas 12 sav.
Vartoti prieš valgį arba prieš miegą. Jei per 1 metus
būklė nepagerėja, vartojimą nutraukti. Wilson
liga: 1,5-2 g per parą per kelis kartus prieš valgį (2
g paros dozę galima vartoti iki 1 metų), palaikomoji
paros dozė – 0,75-1 g. Lėtinis aktyvus autoimuninis
hepatitas (skiriama retai ir tik ligos eigą sureguliavus
kortikosteroidais): iš pradžių 500 mg per
parą per kelis kartus, laipsniškai per 3 mėn. padidinti
iki palaikomosios 1,25 g paros dozės. Cistinurijai
gydyti: 1-3 g per parą per kelis kartus prieš
valgį, koreguoti taip, kad cistino kiekis šlapime
būtų <200 mg/l. Cistinurijos profilaktikai (kad cistino kiekis šlapime būtų <300 mg/kg): 0,5-1 g prieš miegą (suvartojant bent 3 l skysčių per parą). Apsinuodijimas švinu: 1-1,5 g per parą per kelis kartus, kol švino kiekis paros šlapime pasidarys < 500 mikrogramų. Vaikams. Per burną. Wilson liga liga: vaikams nuo 1 mėn. iki 12 metų – iš pradžių po 2,5 mg/kg 2 kartus per parą prieš valgį, didinti kas 1 2 sav. iki po 10 mg/kg 2 kartus per parą. Vaikams nuo 12 iki 18 metų – po 0,75 1 g 2 kartus per parą prieš valgį, didžiausia paros dozė – 2 g (ją galima vartoti iki 1 metų), įprastinė palaikomoji paros dozė – 0,75-1 g. Cistinurija: vaikams nuo 1 mėn. iki 12 metų – po 5 10 mg/kg 2 kartus per parą prieš valgį, koreguoti taip, kad cistino kiekis šlapime būtų <200 mg/l (vartoti pakankamai skysčių). Vaikams nuo 12 iki 18 metų – po 0,5 1,5 g 2 kartus per parą prieš valgį, koreguoti taip, kad cistino kiekis šlapime būtų <200 mg/l. Apsinuodijimas švinu: 20 mg/ kg per parą. Senyviems. Sunkus aktyvus reumatoidinis artritas: pirmąjį mėnesį iki 125 mg per parą, dozę didinti maždaug po 125 mg ne dažniau kaip kas 4 sav., didžiausia paros dozė – 1 g. Wilson liga: 20 mg/kg per parą per kelis kartus, koreguoti pagal poveikį. Lėtinis aktyvus autoimuninis hepatitas: nerekomenduojama. Cistinurija: minimali dozė, kad cistino kiekis šlapime būtų <200 mg/l. Apsinuodijimas švinu: 20 mg/kg per parą per kelis kartus, kol švino kiekis paros šlapime pasidarys < 500 mikrogramų. IFN. Mažinti dozę arba neskirti. Nepageidaujamos reakcijos Pykinimas, anoreksija, burnos opelės, stomatitas, susilpnėjęs skonio pojūtis (paprastai maždaug po 6 sav.; toliau gydant, skonis dažniausiai sunormalėja dar po 6 sav.); bėrimas (pasireiškęs per pirmuosius kelis gydymo mėnesius dažnai išnyksta vaistą nutraukus, vėliau vaisto galima skirti vėl; išbėrus vėliau vaistą gali tekti nutraukti visam laikui), pūslinė ir kitokios odos reakcijos; trombocitopenija, leukopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija; proteinurija, hematurija (vaistą nedelsiant nutraukti), nefrozinis sindromas,Goodpasture sindromas; alerginė reakcija (karščiavimas, sąnarių skausmas, paraudimas, dilgėlinė, niežulys, limfmazgių padidėjimas, stomatitas), sisteminę raudonąją vilkligę, reumatoidinį artritą (sergant nereumatinėmis ligomis) ar sunkiąją miasteniją primenantis sindromas, Stevens- Johnson sindromas, polimiozitas, dermatomiozitas; neuropatija; alopecija; bronchiolitas, pneumonitas; padidėjusios krūtys; pankreatitas, gelta dėl tulžies stazės. Nėštumas Gali sutrikdyti vaisiaus raidą. Vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Žindymas Nėra duomenų. Vartoti nerekomenduojama. Įspėjimai Atsargiai skirti, kai yra IFN (tirti inkstų funkciją), padidėjęs jautrumas penicilinams, neurologinių sutrikimų sergant Wilson liga liga, taip pat kartu su nefrotoksiškais vaistais. Prieš skiriant vaisto, pirmuosius 2 mėn. kas 1-2 sav. ir paskui kas 4 sav. (ir taip pat visada po 1 sav. padidinus dozę) tirti kraujo kūnelių (įskaitant trombocitus) skaičių ir šlapimą (sergantiems Wilson liga ar cistinurija galima tirti rečiau). Jei yra buvę neurologinių sutrikimų sergant Wilson liga liga, rekomenduojama kartu skirti piridoksino neuropatijos profilaktikai. Sumažėjus trombocitų iki <120000/mm3 ar leukocitų iki <2500/mm3 arba nustačius vis mažesnį jų skaičių 3 kartus iš eilės, svarstyti vaisto nutraukimo tikslingumą; paskui pradėti gydyti mažesne doze, kurią, jei įmanoma, didinti lėtai. Trombocitopenijai ar leukopenijai atsinaujinus, vaistą nutraukti visam laikui. Perspėti pacientą, kad tuoj kreiptųsi į gydytoją pasireiškus ryklės skausmui, karščiavimui, infekcijai, neaiškiems negalavimams, kraujavimui ar kraujosruvoms be aiškios priežasties, purpurai, burnos opelėms ar bėrimui. Pasireiškus proteinurijai, ne didesnei kaip 2 g per parą, vaistą galima vartoti toliau, jei inkstų funkcija normali, edemos nėra. (ypač svarbi sąveika su aukso preparatais, chlorochinu, hidroksichlorochinu, imunosupresantais; 2 val. po šio vaisto negerti geležies preparatų). Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė