Protinis atsilikimas

Ligos aprašymas

Protinis atsilikimas, dabar dažniau vadinamas intelekto negalia, yra būklė, kuriai būdingas žymiai žemesnis nei vidutinis intelektinis funkcionavimas ir sutrikęs prisitaikymas prie kasdienių gyvenimo reikalavimų. Ši būklė pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje ir lemia nuolatinius sunkumus mokytis, bendrauti bei atlikti įprastas gyvenimo veiklas. Protinis atsilikimas yra ne vien tik intelekto lygio klausimas – tai taip pat apima sutrikimus socialiniuose, praktiniuose ir kasdieniuose įgūdžiuose. Būklės sunkumas gali būti nuo lengvo iki labai sunkaus, priklausomai nuo intelekto koeficiento (IQ) ir prisitaikymo įgūdžių.

Ligos priežastys

Protinis atsilikimas gali turėti daugybę priežasčių. Dažniausiai tai yra genetiniai, įgimti ar aplinkos veiksniai, kurie paveikia smegenų vystymąsi ir funkcionavimą ankstyvuoju vaiko gyvenimo periodu. Neretai priežastys lieka neaiškios, tačiau yra keletas pagrindinių rizikos veiksnių.

  • Genetiniai sutrikimai – tam tikros chromosomų anomalijos, tokios kaip Dauno sindromas ar Fragile X sindromas, dažnai siejamos su protiniu atsilikimu.
  • Prenataliniai (priešgimdyviniai) veiksniai – infekcijos nėštumo metu (pvz., raudonukė, citomegalovirusas), teratogenų (alkoholio, narkotikų) poveikis vaisiui.
  • Prenatalinė trauma ar komplikacijos gimdymo metu – smegenų pažeidimai dėl deguonies trūkumo gimdymo metu ar sunkios traumos.
  • Ankstyvosios vaikystės infekcijos – tokios kaip meningitas ar encefalitas, kurie gali sukelti smegenų pažeidimus.
  • Aplinkos veiksniai – netinkama mityba, psichologinė ar fizinė trauma ankstyvoje vaikystėje.
  • Metaboliniai ir endokrininiai sutrikimai – tokių kaip fenilketonurija ar įgimtos skydliaukės problemos, kurios gali paveikti smegenų vystymąsi.

Ligos simptomai

Simptomai ir pasireiškimai priklauso nuo intelekto negalios sunkumo ir nuo vaiko sugebėjimų prisitaikyti prie aplinkos. Protinis atsilikimas paprastai nustatomas vaikystėje, kai tampa aišku, kad vaiko gebėjimai stipriai atsilieka nuo bendraamžių.

  • Sunkumai mokytis – vaikas gali sunkiau įgyti akademinių žinių, atminties, mąstymo, sprendimų priėmimo įgūdžių.
  • Sumažėję socialiniai įgūdžiai – vaikas gali turėti sunkumų bendrauti su bendraamžiais, suprasti socialines normas, formuoti santykius.
  • Sutrikusi kalba ir komunikacija – sunkumai kalbėti ar suprasti kitų kalbą, ribota žodyno plėtra.
  • Kasdienės veiklos sunkumai – vaikas gali turėti problemų atlikdamas paprastas kasdienes užduotis, pavyzdžiui, rengtis, plautis dantis ar naudotis tualetu.
  • Motorikos ir fizinių įgūdžių sutrikimai – gali būti sutrikusi smulkioji ir stambioji motorika, lėtesnis fizinis vystymasis.
  • Emocinės ir elgesio problemos – gali atsirasti elgesio problemų, tokių kaip nerimas, agresija ar socialinis atsiribojimas.

Ligos klasifikacija

Protinis atsilikimas paprastai klasifikuojamas pagal intelekto koeficientą (IQ) ir sunkumą, kuris lemia žmogaus gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes užduotis ir prisitaikyti prie aplinkos.

  • Lengva intelekto negalia – IQ tarp 50–70. Dažniausiai šie asmenys gali išmokti pagrindinių akademinių įgūdžių ir gali būti gana savarankiški, tačiau reikalinga tam tikra pagalba kasdieniuose sprendimuose.
  • Vidutinė intelekto negalia – IQ tarp 35–50. Šiems žmonėms reikia nuolatinės pagalbos kasdienėje veikloje, tačiau jie gali išmokti tam tikrų pagrindinių praktinių įgūdžių.
  • Sunkioji intelekto negalia – IQ tarp 20–35. Tokiems asmenims reikia intensyvios priežiūros, jie gali išmokti tik ribotų savarankiškumo įgūdžių.
  • Labai sunki intelekto negalia – IQ mažesnis nei 20. Tai labai stiprūs vystymosi sutrikimai, asmenys priklausomi nuo visapusiškos priežiūros ir negali savarankiškai atlikti kasdienės veiklos.

Ligos diagnostika

Protinis atsilikimas diagnozuojamas remiantis įvairiais testais ir vertinimo kriterijais. Diagnozė paprastai apima psichologinį įvertinimą, vystymosi istoriją ir medicininę apžiūrą, kad būtų nustatytos galimos sutrikimo priežastys bei įvertinti prisitaikymo įgūdžiai.

  • IQ testai – naudojami intelekto gebėjimams įvertinti, dažniausiai naudojami standartizuoti testai, tokie kaip Wechsler Intelligence Scale for Children (WISC).
  • Prisitaikymo įgūdžių vertinimas – vertinama, kaip asmuo sugeba atlikti kasdienes užduotis, bendrauti ir prisitaikyti prie socialinės aplinkos (Vineland Adaptive Behavior Scales).
  • Medicininiai tyrimai – genetiniai tyrimai, galvos smegenų vaizdavimo tyrimai (MRT), siekiant nustatyti galimus smegenų struktūros pakitimus ar genetinius sutrikimus.
  • Ankstyvas vaikystės vystymosi įvertinimas – vertinama, ar vaikas atsilieka nuo vystymosi normų ankstyvame amžiuje.

Ligos gydymas ir vaistai

Protinis atsilikimas negali būti išgydomas, tačiau ankstyva intervencija ir tinkama priežiūra gali žymiai pagerinti asmens gyvenimo kokybę. Gydymas yra daugiafunkcinis ir apima pedagoginę, medicininę ir socialinę pagalbą.

  • Ankstyvoji intervencija – specializuotos programos, skirtos pagerinti vaikų socialinius ir kognityvinius įgūdžius ankstyvoje vaikystėje.
  • Specialioji mokymo programa – vaikai su intelekto negalia gali lankyti specialiąsias mokyklas arba mokytis pagal specialias mokymo programas įprastose mokyklose.
  • Fizinė ir ergoterapija – padeda vaikams tobulinti motorikos įgūdžius, stiprinti fizinius gebėjimus.
  • Kalbos terapija – gali padėti vaikams, kuriems kyla kalbėjimo ir bendravimo sunkumų.
  • Elgesio terapija – skirta koreguoti netinkamą elgesį ir ugdyti savarankiškumą.
  • Vaistai – nėra specifinių vaistų protiniam atsilikimui gydyti, tačiau tam tikrais atvejais gali būti skiriami vaistai elgesio ir emocinėms problemoms kontroliuoti (pvz., dėl nerimo ar agresijos).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali išgydyti protinio atsilikimo, tačiau tam tikros praktikos gali pagerinti bendrą sveikatos būklę ir skatinti vaiko vystymąsi.

  • Sveika mityba – gerai subalansuota dieta, kurioje yra daug vitaminų ir mineralų, padeda palaikyti smegenų ir kūno sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas – fizinė veikla gali skatinti motorikos vystymąsi ir bendrą sveikatą.
  • Šeimos įsitraukimas – šeimos nariai gali padėti kurti stabilų ir palaikantį aplinką, kurioje vaikas jausis saugiai ir bus skatinamas vystytis.

Prevencija

Nors ne visos protinio atsilikimo formos gali būti išvengtos, yra priemonių, kurios gali sumažinti riziką ar padėti užtikrinti sveikesnį vaiko vystymąsi.

  • Sveika nėštumo priežiūra – vengti alkoholio, narkotikų ir teratogenų, reguliariai tikrintis nėštumo metu.
  • Tinkama mityba nėštumo metu – užtikrinti pakankamą vitaminų (ypač folio rūgšties) ir mineralų vartojimą.
  • Laiku gydyti infekcijas – tinkamai gydyti infekcijas, galinčias pakenkti vaisiui.
  • Skiepai – skiepai nuo infekcinių ligų, tokių kaip raudonukė, gali apsaugoti nuo tam tikrų prenatalinių komplikacijų.

Šaltiniai

  1. https://en.wikipedia.org/wiki/Intellectual_disability
  2. https://www.webmd.com/parenting/baby/child-intellectual-disability
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK207540/

Gydytojai