Osteoporozė su patologiniu lūžiu

Ligos aprašymas

Osteoporozė yra lėtinė kaulų liga, kuriai būdingas kaulų tankio sumažėjimas ir jų struktūros pablogėjimas, todėl kaulai tampa trapūs ir lengvai lūžtantys. Patologinis lūžis atsiranda, kai kaulai lūžta dėl minimalios traumos arba be jokios aiškios priežasties, dažniausiai dėl osteoporozės. Šie lūžiai gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje, bet dažniausiai pažeidžiami stuburas, šlaunikaulis, riešas ir dubens kaulai. Patologiniai lūžiai yra viena iš pagrindinių osteoporozės komplikacijų, kurios gali sukelti reikšmingą gyvenimo kokybės pablogėjimą, judrumo apribojimus ar net ilgalaikį neįgalumą.

Ligos priežastys

Osteoporozė su patologiniu lūžiu dažniausiai kyla dėl kelių veiksnių derinio, kuris silpnina kaulus ir padidina jų lūžimo riziką. Svarbu suprasti, kad osteoporozė pati savaime nesukelia skausmo ar kitų simptomų, kol neįvyksta lūžis.

  • Amžius: Kaulų tankis mažėja su amžiumi, ypač po 50 metų, kai kalcio ir kitų mineralų kiekis kauluose natūraliai mažėja.
  • Hormonų disbalansas: Moterims menopauzės metu smarkiai sumažėja estrogenų kiekis, o vyrams mažėjantis testosterono kiekis taip pat turi įtakos kaulų tankiui.
  • Neaktyvus gyvenimo būdas: Fizinės veiklos trūkumas prisideda prie kaulų nykimo, nes kaulai stiprėja esant fiziniam krūviui.
  • Nepakankama mityba: Kalcio, vitamino D ir kitų maistinių medžiagų trūkumas gali sutrikdyti kaulų atsinaujinimo procesą.
  • Ankstesni lūžiai: Žmonėms, patyrusiems lūžius dėl osteoporozės, yra didesnė rizika patirti tolesnius patologinius lūžius.

Ligos simptomai

Osteoporozė dažnai vadinama “tylia liga”, nes ilgą laiką ji gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais, kol neįvyksta lūžis. Patologiniai lūžiai gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo jų vietos ir sunkumo.

  • Staigus skausmas: Patologinis lūžis dažniausiai pasireiškia staigiu, intensyviu skausmu, ypač jei lūžta stuburo slanksteliai.
  • Judėjimo ribotumas: Lūžiai gali sukelti rimtą judrumo apribojimą, ypač jei pažeidžiami šlaunikaulis ar stuburas.
  • Kūno laikysenos pokyčiai: Dažnai atsiranda laikysenos pokyčiai, ypač jei lūžta slanksteliai, dėl ko stuburas gali tapti lenktas (kyphosis).
  • Sumažėjęs ūgis: Stuburo slankstelių lūžiai gali sukelti pastebimą ūgio sumažėjimą.
  • Kroniškas skausmas: Dažnai po lūžio pasireiškia nuolatinis skausmas, ypač jei lūžiai nebuvo gydyti tinkamai.

Ligos klasifikacija

Osteoporozė su patologiniu lūžiu gali būti klasifikuojama pagal lūžio tipą, vietą bei osteoporozės sunkumo laipsnį.

  • Pagal lūžio vietą: Dažniausiai pažeidžiami stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, riešas ir dubuo.
  • Pagal osteoporozės sunkumą: Osteoporozė gali būti skirstoma į pradinę (osteopeniją) ir sunkią formą, priklausomai nuo kaulų tankio sumažėjimo laipsnio.
  • Pagal lūžio mechanizmą: Lūžiai gali atsirasti dėl nedidelių traumų (pavyzdžiui, kritimo iš stovimos padėties) arba be jokios aiškios priežasties, dažniausiai stuburo slanksteliuose.

Ligos diagnostika

Osteoporozės su patologiniu lūžiu diagnostika apima kaulų tankio tyrimus ir vaizdinius tyrimus, kurie padeda nustatyti kaulų būklę ir lūžių buvimą.

  • Kaulų mineralinio tankio matavimas (densitometrija): Tai yra pagrindinis tyrimas osteoporozei diagnozuoti. Dažniausiai naudojamas DEXA (dual-energy X-ray absorptiometry) metodas, kuris tiksliai matuoja kaulų tankį ir padeda įvertinti osteoporozės riziką.
  • Rentgenografija: Naudojama patologiniams lūžiams nustatyti. Šis tyrimas leidžia aptikti lūžius ir vertinti kaulų pažeidimus.
  • Kraujo tyrimai: Jie padeda įvertinti kalcio, vitamino D ir kitų mineralų kiekį kraujyje, kurie svarbūs kaulų sveikatai.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai gali būti atliekami, siekiant detaliau įvertinti kaulų struktūrą ir galimas komplikacijas po lūžio.

Ligos gydymas ir vaistai

Osteoporozės su patologiniu lūžiu gydymo tikslas yra stiprinti kaulus, užkirsti kelią tolesniems lūžiams ir gydyti esamus lūžius. Gydymas apima tiek vaistus, tiek gyvenimo būdo pokyčius.

  • Bisfosfonatai: Šie vaistai stabdo kaulų nykimą ir padeda išvengti tolesnių lūžių. Tai yra vieni iš dažniausiai skiriamų vaistų osteoporozei gydyti.
  • Kalcio ir vitamino D papildai: Šie papildai būtini, kad būtų palaikomas tinkamas kalcio kiekis kraujyje ir stiprinami kaulai.
  • Hormonų terapija: Moterims, kurioms trūksta estrogenų po menopauzės, gali būti skiriama hormonų pakeičiamoji terapija, siekiant sumažinti osteoporozės progresavimą.
  • Parathormono analogai: Jie gali skatinti naujų kaulų audinių formavimąsi, stiprinant kaulus ir mažinant lūžių riziką.
  • Chirurginis gydymas: Jei patologinis lūžis yra sunkus, gali prireikti chirurginės intervencijos, pvz., stuburo slankstelių cementavimo (vertebroplastikos) arba sąnarių endoprotezavimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti osteoporozės simptomus arba lėtinti jos progresavimą, tačiau jos negali pakeisti medicininio gydymo.

  • Kiaulpienių arbata: Tradiciškai naudojama kaulams stiprinti, nes ji turi daug kalcio ir kitų svarbių mineralų.
  • Kalcinuotas varškės sūris: Gali būti vartojamas siekiant padidinti kalcio kiekį maiste.
  • Žolelių kompresai: Įvairūs kompresai, pavyzdžiui, iš dilgėlių ar medetkų, gali padėti sumažinti skausmą po lūžių.

Prevencija

Osteoporozės su patologiniais lūžiais prevencija remiasi kaulų stiprinimu ir rizikos veiksnių mažinimu.

  • Aktyvus gyvenimo būdas: Reguliarūs fiziniai pratimai, ypač svorio nešimo pratimai (pvz., vaikščiojimas, bėgiojimas), padeda stiprinti kaulus.
  • Subalansuota mityba: Reikėtų valgyti daug kalcio turinčių produktų (pieno produktai, žalios lapinės daržovės) ir maistą, kuriame yra vitamino D (riebi žuvis, kiaušinio tryniai).
  • Rūkymo ir alkoholio vengimas: Šie žalingi įpročiai mažina kaulų tankį ir didina lūžių riziką.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Kaulų tankio matavimai gali padėti anksti nustatyti osteoporozę ir imtis veiksmų, kol neatsirado patologinių lūžių.

Šaltiniai

  1. https://www.medicalhomeportal.org/diagnoses-and-conditions/osteoporosis-and-pathologic-fractures
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5030717/
  3. https://www.webmd.com/a-to-z-guides/what-is-a-pathologic-fracture

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)