Ligos aprašymas
Toksinis difuzinis gūžys, dar žinomas kaip Graves liga, yra autoimuninė liga, kuriai būdingas per didelis skydliaukės hormonų gaminimas – būklė, vadinama hipertiroidizmu. Ši liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių skydliaukės hipertiroidizmo priežasčių. Graves ligos metu organizmo imuninė sistema gamina antikūnus, kurie skatina skydliaukės veiklą, dėl to skydliaukė išskiria per daug hormonų. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip svorio netekimas, nerimas, širdies plakimas, ir akių sutrikimus (Graves oftalmopatija). Liga dažniausiai pasireiškia moterims, ypač 20–40 metų amžiaus.
Ligos priežastys
Graves liga yra autoimuninė būklė, kai imuninė sistema pradeda atakuoti skydliaukę, sukelia hormonų perprodukciją. Nors tikslios ligos priežastys dar nėra visiškai aiškios, yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
- Autoimuniniai sutrikimai: imuninė sistema gamina antikūnus, vadinamus skydliaukės stimuliuojančiais imunoglobulinais (TSI), kurie skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų.
- Genetiniai veiksniai: genetinis polinkis yra svarbus Graves ligos vystymuisi. Jei šeimoje yra buvusių Graves ligos atvejų, tikimybė susirgti padidėja.
- Aplinkos veiksniai: stresas, rūkymas ir kitos aplinkos sąlygos gali padidinti ligos riziką.
- Infekcijos: kai kurios virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti imuninės sistemos sutrikimus, kurie vėliau gali išsivystyti į Graves ligą.
Ligos simptomai
Graves liga gali sukelti platų simptomų spektrą, nes padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis veikia daugelį organizmo sistemų. Simptomų sunkumas gali skirtis, o kai kurie pacientai gali turėti tik nedidelius nusiskundimus, o kiti – stiprius simptomus.
- Svorio netekimas: dėl padidėjusio medžiagų apykaitos greičio pacientai gali netekti svorio, net jei jie valgo įprastą ar didesnį maisto kiekį.
- Padidėjęs širdies plakimas (tachikardija): dažnas, stiprus ar netolygus širdies plakimas gali būti dažnas simptomas, kartais lydimas širdies permušimų.
- Nerimas ir dirglumas: Graves liga gali sukelti psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, dirglumas ar netgi panikos priepuoliai.
- Drebulys: lengvas rankų drebėjimas gali būti vienas iš dažniausių hipertiroidizmo simptomų.
- Prakaitavimas ir šilumos netoleravimas: pacientai gali jausti nuolatinį karštį ir gausų prakaitavimą, net kai aplinkos temperatūra nėra aukšta.
- Padidėjusi skydliaukė (gūžys): liga dažnai sukelia skydliaukės padidėjimą, dėl kurio kaklas gali atrodyti storesnis.
- Graves oftalmopatija: kai kuriems pacientams pasireiškia akių problemos, įskaitant išsikišusias akis (eksoftalmiją), akių sausumą, paraudimą ir regos sutrikimus.
- Silpnumas: nuolatinis nuovargis ir raumenų silpnumas, ypač galūnėse, gali būti stiprūs hipertiroidizmo simptomai.
Ligos klasifikacijos
Graves liga gali būti skirstoma pagal jos poveikį organizmui, taip pat pagal gretutines būkles, kurios gali pasireikšti kartu su šia liga.
- Klasikinė Graves liga: pasireiškia padidėjusiu skydliaukės hormonų kiekiu, su tipiniais hipertiroidizmo simptomais ir padidėjusia skydliauke (gūžiu).
- Graves oftalmopatija: kai kuriais atvejais autoimuninė reakcija taip pat veikia akis, sukelia jų išsikišimą, sausumą ir kitus regėjimo sutrikimus.
- Graves dermopatija: reta būklė, kai oda, dažniausiai blauzdų srityje, tampa stangri, storesnė ir raudona.
Ligos diagnostika
Graves ligos diagnostika dažniausiai apima klinikinių simptomų įvertinimą ir laboratorinius tyrimus, siekiant patvirtinti diagnozę. Gydytojai dažnai naudoja keletą tyrimų, kad nustatytų skydliaukės būklę ir hormonų lygį.
- Kraujo tyrimai: laboratoriniai tyrimai matuoja skydliaukės hormonų (T3 ir T4) kiekį kraujyje, taip pat skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekį, kuris paprastai būna sumažėjęs esant hipertiroidizmui. Taip pat gali būti tiriami skydliaukės antikūnai, tokie kaip TSI.
- Skydliaukės ultragarsas: ultragarsas naudojamas siekiant įvertinti skydliaukės dydį ir struktūrą, ar nėra mazgų ar kitų struktūrinių pokyčių.
- Radioaktyvaus jodo tyrimas: tai tyrimas, kurio metu pacientui duodamas nedidelis kiekis radioaktyvaus jodo, siekiant stebėti, kaip skydliaukė jį sugeria. Padidėjęs jodo pasisavinimas rodo padidėjusią skydliaukės veiklą.
- Skydliaukės scintigrafija: šis vaizdinis tyrimas padeda nustatyti, kaip skydliaukė kaupia jodą ir ar nėra kitų struktūrinių anomalijų.
Ligos gydymas ir vaistai
Graves ligos gydymas skirtas sumažinti skydliaukės hormonų gamybą ir kontroliuoti simptomus. Gydymo būdai gali skirtis priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus ir ligos sunkumo.
- Antitiroidiniai vaistai: vaistai, tokie kaip metimazolis ir propiltiouracilas, padeda sumažinti skydliaukės hormonų gamybą ir sumažina hipertiroidizmo simptomus.
- Radioaktyvus jodas: šis gydymo būdas apima mažų radioaktyvaus jodo dozių vartojimą, kuris sunaikina dalį skydliaukės audinio, taip sumažinant hormonų gamybą. Tai vienas iš dažniausiai naudojamų gydymo būdų.
- Chirurginis gydymas: kai kuriais atvejais gali būti reikalinga dalies ar visos skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija), ypač jei pacientas netoleruoja vaistų arba yra didelis gūžys, spaudžiantis kaklą.
- Beta adrenoblokatoriai: šie vaistai naudojami simptomams, tokiems kaip širdies plakimas ir drebulys, kontroliuoti, tačiau jie neturi įtakos hormonų gamybai.
- Akių gydymas: jei pacientui pasireiškia Graves oftalmopatija, gali būti naudojami kortikosteroidai ar chirurginiai metodai akių būklei pagerinti.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors Graves ligos gydymas dažniausiai yra medicininis, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios priemonės negali pakeisti pagrindinio gydymo.
- Žolelės su raminamuoju poveikiu: tokios žolelės kaip valerijonas ir pasifloros gali padėti sumažinti nerimą ir dirglumą.
- Skydliaukę palaikančios žolelės: tokios kaip citrinžolės ir ašvagandos gali palaikyti sveiką skydliaukės funkciją.
- Sveika mityba: tinkamai subalansuota dieta, turinti daug vitaminų ir mineralų (ypač seleno ir cinko), gali padėti palaikyti imuninės sistemos ir skydliaukės sveikatą.
- Atsipalaidavimo technikos: meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai gali padėti valdyti stresą, kuris gali pabloginti Graves ligos simptomus.
Prevencija
Kadangi Graves liga yra autoimuninė būklė, jos visiškai išvengti gali būti sunku. Tačiau tam tikri veiksniai gali sumažinti ligos riziką ar padėti valdyti simptomus ankstyvoje stadijoje.
- Streso valdymas: lėtinis stresas gali pabloginti autoimuninių ligų simptomus, todėl svarbu reguliariai rūpintis emocine sveikata ir praktikuoti streso valdymo technikas.
- Rūkymo nutraukimas: rūkymas yra susijęs su padidėjusia Graves oftalmopatijos rizika, todėl mesti rūkyti gali padėti išvengti akių komplikacijų.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: jei šeimoje yra buvę skydliaukės ligų, svarbu reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, kad liga būtų diagnozuota anksti.
Šaltiniai
- https://emedicine.medscape.com/article/120140-overview?form=fpf
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557859/
- https://mknc.ru/spravochnik-zabolevaniy/9562/diffuznyy-toksicheskiy-zob-bolezn-greyvsa-bazedova-bolezn/2/?kt_lang=en