Tulžies puslės uždegimas (cholecistitas)

Ligos aprašymas

Tulžies pūslės uždegimas, dar vadinamas cholecistitu, yra būklė, kai tulžies pūslė tampa uždegusi, dažniausiai dėl tulžies akmenų, kurie blokuoja tulžies ištekėjimą iš tulžies pūslės. Tulžies pūslė yra mažas organas, esantis po kepenimis, kuris kaupia tulžį – skystį, padedantį virškinti riebalus. Uždegimas gali būti ūminis arba lėtinis, ir, jei negydomas, gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip pūslės plyšimas ar tulžies pūslės infekcija. Cholecistitas dažniausiai sukelia skausmą viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, pykinimą ir karščiavimą.

Ligos priežastys

Cholecistitas dažniausiai išsivysto dėl tulžies akmenų, tačiau yra ir kitų priežasčių, galinčių sukelti šią būklę. Kai tulžies pūslė užsikemša, tulžis kaupiasi ir sukelia uždegimą.

  • Tulžies akmenys: Tai yra dažniausia cholecistito priežastis. Akmenys blokuoja tulžies lataką ir trukdo tulžies nutekėjimui iš tulžies pūslės, sukeldami uždegimą.
  • Infekcijos: Tam tikros bakterijos ar virusai gali sukelti tulžies pūslės infekciją ir uždegimą.
  • Trauma: Pilvo trauma arba chirurgija gali pažeisti tulžies pūslę ir sukelti uždegimą.
  • Navikai: Navikai gali blokuoti tulžies latakus, trukdydami tulžies nutekėjimui ir sukeldami cholecistitą.
  • Kraujotakos sutrikimai: Sutrikusi kraujotaka tulžies pūslėje, pvz., dėl diabeto, gali sukelti tulžies pūslės uždegimą.

Ligos simptomai

Ūminis cholecistitas dažnai pasireiškia staiga ir gali sukelti stiprų diskomfortą bei rimtus simptomus, kuriems dažnai reikia skubios medicininės pagalbos.

  • Skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje: Skausmas dažniausiai prasideda staiga ir gali plisti į dešinįjį petį ar nugarą. Skausmas būna pastovus, intensyvus ir trunka kelias valandas.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dėl uždegimo dažnai atsiranda pykinimas ir vėmimas, o tai gali sumažinti apetitą.
  • Karščiavimas: Organizmas gali reaguoti į uždegimą karščiavimu, kuris dažnai siejamas su bendru silpnumu ir prakaitavimu.
  • Pilvo pūtimas: Kai kuriais atvejais gali būti pilvo pūtimas ar jautrumas, ypač kai tulžies pūslė uždegusi.
  • Geltonumas (gelta): Jei tulžies latakas visiškai užblokuojamas, gali išsivystyti gelta, kai oda ir akių baltymai tampa geltonos spalvos.
  • Padidėjęs širdies ritmas: Sunkesniais atvejais dėl skausmo ar uždegimo organizmas gali reaguoti padidėjusiu širdies ritmu.

Ligos klasifikacija

Cholecistitas gali būti klasifikuojamas į kelias kategorijas, priklausomai nuo jo eigos ir priežasties.

  • Ūminis cholecistitas: Dažniausia forma, kuri atsiranda staiga dėl tulžies akmenų užblokavimo ir tulžies pūslės uždegimo. Jis gali būti sudėtingas arba nesudėtingas.
  • Lėtinis cholecistitas: Tai ilgesnės trukmės tulžies pūslės uždegimas, kuris dažnai susijęs su pasikartojančiais ūminiais priepuoliais arba nuolatiniu tulžies latako užsikimšimu. Tulžies pūslė gali tapti mažiau funkcionali arba randuota.
  • Acalculous cholecystitis: Tai yra retesnė forma, kuri nėra susijusi su tulžies akmenimis. Ji dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems sunkia liga, pvz., diabetu, širdies nepakankamumu arba po ilgalaikės intensyvios terapijos.

Ligos diagnostika

Cholecistito diagnostika grindžiama simptomais, fizine apžiūra ir diagnostiniais tyrimais. Gydytojas gali naudoti įvairius metodus, kad patvirtintų diagnozę ir įvertintų ligos sunkumą.

  • Ultragarsinis tyrimas: Tai pagrindinis būdas diagnozuoti cholecistitą, leidžiantis aptikti tulžies akmenis, pūslės sienelės sustorėjimą ir skysčių kaupimąsi aplink tulžies pūslę.
  • Kraujo tyrimai: Padeda nustatyti uždegimo požymius, pvz., padidėjusius baltųjų kraujo kūnelių kiekius, taip pat galima stebėti kepenų funkcijos rodiklius, kurie gali būti paveikti dėl tulžies latakų blokados.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Kartais naudojama norint išsamiau įvertinti pilvo ertmės būklę ir pašalinti kitas galimas priežastis.
  • Hepatobiliary scintigraphy (HIDA scan): Tai specialus radioizotopinis tyrimas, kuris leidžia įvertinti tulžies pūslės ir tulžies latakų funkciją bei nustatyti tulžies srauto kliūtis.

Ligos gydymas ir vaistai

Cholecistito gydymas priklauso nuo jo sunkumo. Paprastai gydymas skirtas skausmui malšinti, infekcijos kontrolei ir tulžies pūslės funkcijos atkūrimui.

  • Hospitalizacija: Ūminio cholecistito atvejais gali prireikti hospitalizacijos, kad būtų galima skirti intraveninius skysčius, antibiotikus ir nuolat stebėti būklę.
  • Antibiotikai: Skiriami, jei yra infekcijos požymių. Antibiotikai padeda kontroliuoti ar išvengti tulžies pūslės infekcijos.
  • Skausmą malšinantys vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba stipresni analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti.
  • Chirurginis gydymas: Dažniausias cholecistito gydymo būdas yra cholecistektomija (tulžies pūslės pašalinimas). Ši operacija gali būti atliekama laparoskopiniu būdu arba atvira chirurgija, priklausomai nuo būklės sunkumo ir paciento būklės.
  • Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP): Jei tulžies latake yra akmuo, ERCP gali būti naudojamas jį pašalinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Cholecistito atveju svarbu kreiptis į gydytoją ir gauti tinkamą medicininę pagalbą. Tačiau tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti tulžies pūslės sveikatą ir virškinimo funkciją, tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

  • Mėtų arbata: Mėtos gali padėti sumažinti virškinimo diskomfortą ir pagerinti tulžies išsiskyrimą.
  • Artišokų ekstraktas: Artišokai skatina tulžies gamybą ir gali padėti sumažinti tulžies pūslės apkrovą.
  • Ciberžolė: Ciberžolė pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti sumažinti tulžies pūslės uždegimą.
  • Sveika mityba: Mažai riebalų turinti dieta, turinti daug skaidulų, vaisių ir daržovių, gali padėti išvengti tulžies akmenų ir sumažinti tulžies pūslės apkrovą.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti cholecistito, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti tulžies pūslės problemų riziką.

  • Sveika mityba: Valgykite maistą, kuriame yra mažai riebalų ir daug skaidulų. Maisto produktai, turintys daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, padeda palaikyti sveiką tulžies pūslę.
  • Venkite greito svorio kritimo: Staigus svorio kritimas gali padidinti tulžies akmenų riziką, todėl svarbu mesti svorį palaipsniui.
  • Reguliari fizinė veikla: Fizinė veikla padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir sumažina tulžies akmenų riziką.
  • Reguliariai valgykite: Valgydami reguliariai, galite išvengti tulžies sąstingio ir sumažinti akmenų susidarymo riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/cholecystitis#:~:text=Cholecystitis%20is%20a%20redness%20and,be%20admitted%20to%20a%20hospital.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cholecystitis/symptoms-causes/syc-20364867
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15265-gallbladder-swelling–inflammation-cholecystitis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)