Vėjaraupiai

Ligos aprašymas

Vėjaraupiai (dar žinomi kaip varicella) yra labai užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia varicella-zoster virusas (VZV). Ši liga dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali susirgti ir suaugusieji, ypač tie, kurie neturi imuniteto šiam virusui. Vėjaraupiams būdingi niežtintys bėrimai, kurie progresuoja nuo mažų raudonų dėmelių iki pūslelių, kurios vėliau virsta šašais. Liga paprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų.

Ligos priežastys

  • Virusinė infekcija: vėjaraupiai sukelia varicella-zoster virusas (VZV), kuris plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba per orą (kosint ar čiaudint).
  • Kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu: virusas lengvai plinta uždarose patalpose, todėl didžiausia rizika susirgti yra žmonėms, kurie nėra vakcinuoti arba neturėjo vėjaraupių.
  • Pernešimas nuo motinos kūdikiui: nėščios moterys, užsikrėtusios vėjaraupiais, gali perduoti virusą savo vaisiui.

Ligos simptomai

  • Niežtintis bėrimas: raudonos dėmelės, kurios virsta skystį turinčiomis pūslelėmis, o po to – šašais.
  • Karščiavimas: dažnai pasireiškia kartu su bėrimu arba prieš jį.
  • Nuovargis ir silpnumas: bendras negalavimas ir energijos stoka.
  • Galvos skausmas: gali pasireikšti kaip bendras virusinės infekcijos simptomas.
  • Apetito praradimas: dažnai pasitaiko sergant ūmine vėjaraupių forma.

Ligos klasifikacijos

  • Pirminė infekcija (vėjaraupiai): tai yra pirmasis kontaktas su varicella-zoster virusu, kuris sukelia ūminį ligos pasireiškimą.
  • Antrinė infekcija (juostinė pūslelinė): virusas gali pasilikti ramybės būsenoje nervų ganglijuose ir vėl suaktyvėti vėliau gyvenime, sukeldamas juostinę pūslelinę (herpes zoster), kurią lydi skausmingas bėrimas ir nervų skausmas.

Ligos diagnostika

  • Klinikinis įvertinimas: gydytojas diagnozuoja vėjaraupius pagal būdingus simptomus, tokius kaip bėrimai, karščiavimas ir niežėjimas.
  • Virusologiniai tyrimai: retais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai arba pūslelių turinio tyrimai siekiant patvirtinti varicella-zoster viruso buvimą.
  • Imunoglobulinų testas: naudojamas siekiant nustatyti, ar žmogus turi imunitetą virusui po ankstesnės infekcijos arba vakcinacijos.

Ligos gydymas ir vaistai

  • Simptominis gydymas: antipiretiniai vaistai, tokie kaip paracetamolis, naudojami karščiavimui mažinti; antihistamininiai vaistai arba lokaliniai preparatai naudojami niežuliui malšinti.
  • Antivirusiniai vaistai: sunkesniais atvejais, ypač suaugusiesiems, nėščioms moterims ar imuninės sistemos sutrikimų turintiems pacientams, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras.
  • Hidracija ir poilsis: svarbu užtikrinti tinkamą skysčių vartojimą ir poilsį, kad būtų palaikoma bendra organizmo būklė.
  • Imunoglobulinas: gali būti skiriamas žmonėms su padidėjusia komplikacijų rizika, siekiant sumažinti ligos sunkumą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

  • Avižinių dribsnių vonios: gali padėti sumažinti niežėjimą ir raminti sudirgusią odą.
  • Šalto kompreso naudojimas: šaltis gali sumažinti odos niežėjimą ir uždegimą.
  • Nagai turi būti trumpi: norint išvengti odos pažeidimų ir infekcijų, patartina trumpinti nagus, kad vaikai nesikrapštytų.
  • Kieta ir neglotnanti apranga: medvilniniai drabužiai gali padėti sumažinti odos sudirginimą.

Prevencija

  • Vakcina nuo vėjaraupių: veiksmingiausia prevencijos priemonė yra skiepijimas, kuris apsaugo nuo ligos arba sumažina jos sunkumą.
  • Higienos taisyklių laikymasis: dažnas rankų plovimas ir infekuotų asmenų izoliavimas gali padėti sumažinti viruso plitimą.
  • Vengti kontakto su užsikrėtusiais: jei įmanoma, vengti kontakto su sergančiais vėjaraupiais žmonėmis, ypač tais, kurie gali būti užkrečiami.

Šaltiniai

  1. https://www.cdc.gov/chickenpox/about/index.html#:~:text=Key%20points,to%20get%20the%20chickenpox%20vaccine.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chickenpox/symptoms-causes/syc-20351282
  3. https://www.nhs.uk/conditions/chickenpox/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)